Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.
Pagal įstatymą, kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Neseniai Finansų ministerija paskelbė, kad šiemet visos šalies darbo užmokesčio fondas (t. y. visiems darbuotojams išmokamų atlyginimų suma) didės 9,1 proc. Per ateinančius trejus metus šis dydis ūgtels atitinkamai 7,6 proc., 5,5 proc. ir 5,2 proc.
Įvertinus ir ankstesnių metų faktinį darbo užmokesčio prieaugį, išeitų, kad 2020 m. pradžioje pensijos bus didinamos 8,11 proc.
Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
Primename, kad 2018 m. pensijos buvo didinamos 6,94 proc., o nuo šių metų pradžios – 7,63 proc.
Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pernai didėjo 10 proc., šiemet, kaip prognozuoja Finansų ministerija, jis ūgtels 8,3 proc., o kitąmet – 7,4 proc., iki 1386 eurų.
Taigi, kitais metais pensijos turėtų ūgtelti gerokai sparčiau nei atlyginimai. Dėl to turėtų pagerėti pajamų pakeitimo norma – tai vienas svarbiausių rodiklių, rodančių santykį tarp pensijų ir darbinių pajamų.
Primena, kiek didėjo nuo kadencijos pradžios
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 345 eurai. Planuojamas 8,11 proc. didinimas sudarytų apie 28 eurus. Tiesa, formaliai pensijų indeksavimui turės pritarti „Sodros“ taryba ir Vyriausybė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai nei patvirtino nei paneigė, kad kitąmet pensijos didės 8,11 proc.
„Planuojame, kad kitais metais senatvės pensijos didės sparčiau nei prognozuojamas darbo užmokesčio augimas, nes pensijos kasmet indeksuojamos atsižvelgus į septynerių metų trukmės darbo užmokesčio fondo augimą.
Tai gera žinia senatvės pensininkams. Lietuvoje senatvės pensijos išties yra nedidelės, bet atsižvelgdami į turimus finansus stengiamės jas didinti: vidutinė senatvės pensija nuo 2016 m. išaugo apie 90-čia eurų, o nuo šių metų atsirado priemokos mažų pensijų gavėjams, turintiems bent minimalų stažą“, – taip planuojamą pensijų didinimą pakomentavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Skurdžiausiai gyvenantys pensininkai skriaudžiami?
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigiamai vertina tai, kad kitąmet pensijos turėtų didėti sparčiau nei atlyginimai. Tačiau jo nuomone, dabartinė jų indeksavimo tvarka yra keistina, nes nepakankamai palanki labiausiai skurstantiems.
„Pakeitimo norma turi didėti. Jeigu didinama pagal įstatymą, pagal jame numatytą indeksavimą, tai tik tokie atvejai gali padėti mažinti atotrūkį tarp pensijų ir atlyginimų. Jeigu šie augs lėčiau, o pensijos bus indeksuojamos pagal ankstesnį laikotarpį, kaip numatoma daugiau, tai gerai“, – komentavo profesorius.
Vis dėlto jis įspėjo, kad atlyginimų augimui lėtėjant, ateityje atitinkamai ir pensijos bus didinamos lėčiau.
„Aišku, indeksavimas gali būti, bet, manyčiau, reikia specialios intervencijos, kad palyginti su algomis, pensijos didėtų sparčiau ir didėtų pakeitimo norma.
Dabartinis indeksavimas palaiko ir turi palaikyti tam tikrą proporciją tarp pensijų ir algų, ir galbūt kainų. Bet kai ta proporcija per maža, vien jos palaikymas nėra pakankamas ir reikalinga tam tikra intervencija“, – įsitikinęs R. Lazutka.
Jo siūlymu, bazinę pensiją (pagal ją apskaičiuojama pagrindinė pensijos dalis), kuri mokama iš valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto, būtų galima didinti sparčiau nei iš šio mokama individualią pensijos dalį (ši priklauso nuo turėtų pajamų dydžio).
„Bazinės pensijos indeksavimą būtų prasminga atsieti nuo „Sodros“ biudžeto, nes kuo jis dėtas, jeigu bazinė pensija mokama iš valstybės biudžeto? Iš valstybės biudžeto tą pensiją būtų prasminga kilstelėti ir taip būtų sprendžiama skurdo problema. Tie, kurie gauna mažiausias pensijas, per bazinės pensijos padidinimą gautų daugiau“, – aiškino R. Lazutka.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensiją gauna 608,9 tūkst. asmenų. Pastaruoju metu šis skaičius nuosekliai didėja, nes įstatyme yra įtvirtintas pensinio amžiaus didinimas.
Iki 2026 m. pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims bus 65 metai. Šiemet vyrai į pensiją gali išeiti sulaukę 63 metų ir 10 mėnesių, o moterys – 62 metų ir 8 mėnesių.
