Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio pietūs priešmokyklinukams būtų patiekiami švediško stalo principu. Preliminariais duomenimis, pradiniame nemokamo maitinimo įdiegimo etape ketina dalyvauti 49 savivaldybės, kurios parinks konkrečias bendrojo ugdymo mokyklas – jose mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pirmieji išbandys nemokamą maitinimą.
Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama tiekti ne tik priešmokyklinukams, bet ir pirmokams visoje Lietuvoje. Savivaldybės ir mokyklos turėtų pačios nutarti, koks maitinimo būdas – švediškas stalas ar maisto patiekimas porcijomis – priimtinesnis mokiniams ir jų tėvams.
„Šių metų pradžioje apklausėme savivaldybes ir tėvų organizacijas, kad įsitikintume, ar nemokamas maitinimas yra aktualus. Net 72 proc. savivaldybių apklaustų respondentų į iniciatyvą reagavo teigiamai, todėl ėmėmės iniciatyvos formuoti ankstyvuosius vaikų mitybos įpročius pasiūlydami tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams ir pirmokams“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių. Iš valstybės biudžeto papildomai kitiems metams prireiktų apie 6,9 mln. eurų.
Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Nemokamą maitinimą iš viso 2019 m. gauna apie 50 tūkst. mokinių, šiais metais iš valstybės biudžeto tam skirta apie 15 mln. eurų.
Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2018-2019 mokslo metais antsvorį turėjo 15,55 proc. 6-18 metų amžiaus vaikų, nutukimas nustatytas 6,07 proc. vaikų, o 11,86 proc. nepilnamečių buvo per mažo svorio. Manoma, kad iš dalies tai lemia mityba, kurios pagrindai formuojami vaikystėje.
