Negalią turinti, sunkiai vaikštanti Rasa gyvena kaime. Jos pensija yra 249 eurai. Moteris džiaugiasi, kad bent vyras gali dirbti ir gauna minimalią, 400 eurų į rankas siekiančią, algą. Tad sudėjus abiejų pajamas, šiaip taip patenkina išgyvenimui būtiniausius poreikius.
„Valgis, ką reik nusiperki ir viskas. Mokesčiams susimokėti daugiausiai išeina, vaistams. Ir viskas, daugiau niekam“, – sako Kūlokų gyventoja Rasa.
Moteris svajoja, kaip gavus bent 150 eurų per mėnesį daugiau, galėtų lengviau atsikvėpti:
„Nereikia norėti, kad daug būtų, nors 150 pridėtų, ir viskas.“
O štai irgi neįgali Daiva gauna vos 150 eurų išmoką.
„Kad būtų daugiau, būtų tikrai malonu. Elektra, už viską daug kur skoloj sėdžiu. Už šiukšles pusę metų nemokėta, auga ir auga“, – teigia Kūlokų gyventoja Daiva.
Daiva svajoja, kad bent 200 eurų pašalpą per mėnesį gaudama, bent skolas išsimokėtų:
„Dar ačiū Dievui, sūnus dirbantis. Pas mus dar gyvena. Ne tėvai išlaiko vaikus, bet vaikas tėvus, prisideda.“
O Vyriausybė, įvertinusi kainas, yra suskaičiavusi, kad šiuo metu vienam žmogui Lietuvoje išgyventi per mėnesį reikia turėti bent 250 eurų. Tiek eurų turi pakakti mėnesiui būtiniausiems poreikiams: maistui, medikamentams, būsto išlaikymui. Tačiau kai reikia padėti tiek pinigų neturintiems neįgaliesiems, bedarbiams ir kitiems skurstantiesiems, kurių šalyje yra apie 70 tūkst., valstybė moka perpus mažiau – pašalpa siekia iki 122 eurus.
Kas gauna mažesnes pajamas, kompensuojamas skirtumas iki šio dydžio, bet ne daugiau. Kad nuo pragyvenimo lygio seniai atsilikusį valstybės remiamų pajamų dydį reikia didinti, susizgribo valdantieji socialdarbiečiai. Jie siūlo mažiausias pašalpas kasmet didinti bent po dešimtadalį, kad bent po penkerių metų žmonės galėtų įpirkti minimalų vartojimo krepšelį.
„Krepšelio suma padidėjo 12 eurų per metus. Jis augs, kad susilygintų pragyvenimo minimumas ir remiamos pajamos. Tada iš tikrųjų tų, kurie labiausiai skursta, klausimus išspręstume“, – sako Seimo narė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tuo metu vyriausybė tokiam planui pritarti neskuba. Mat didesnėms išmokoms kasmet reikėtų savivaldybių ir valstybės biudžetuose sukrapštyti po papildomus 60-70 mln. eurų.
„Projektas yra labai ambicingas. Per 5 m. padvigubinti valstybės remiamų pajamų dydį. Tai išbalansuotų socialinės paramos sistemą, panaikintų paskatas, kas uždirba MMA dirbti. Išmokos, jei turi daugiau vaikų, viršytų darbines pajamas. Mes neturime tokiu tempu didinti“, – kalbėjo ministras Linas Kukuraitis.
„Turėsime labai daug diskusijų, kaip subalansuosime šitų poreikių patenkinimą. Kompromiso būdu sprendimus rasim“, – mano ministras Vilius Šapoka.
Tuo metu kai kurie ekonomistai tvirtina, kad skurstantiesiems padidinti pašalpas yra iš ko. Tereikia labiau papurtyti savivaldybių socialinius biudžetus.
„Tos lėšos yra, tik jos panaudojamos kitiems tikslams. Papildomų nereikia, reikėtų papildomų tik paslaugoms. Lietuvoje socialinei apsaugai skiriama ypatingai mažai lėšų. Tie keliasdešimt milijonų yra ne sprendimas. Gėda teisintis, kad tokių pinigų nerandama“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Ministras L. Kukuraitis sutinka jau kitąmet 25 eurais padidinti valstybės remiamas pajamas, kad jos siektų bent 60 proc. minimalaus krepšelio. Tačiau ateityje didinimą jis siūlo pristabdyti. O štai Vyriausybė prognozuoja, kad dėl infliacijos minimalus vartojimo krepšelis kasmet brangs vis po 5 eurus.
