Praėjusią savaitę Lenkijos valdančioji partija Teisė ir teisingumas pristatė spalį vyksiančių rinkimų programą. Vienu iš svarbiausių jos punktų tapo minimalios algos didinimas.
Jeigu bus vėl išrinkta Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija, per kitą kadenciją minimalų atlyginimą ji padidins kone dvigubai – nuo dabartinių 2250 zlotų (520 eurų) iki 4000 zlotų (923 eurų).
„Mūsų tikslas yra sukurti lenkišką gerovės valstybės versiją. <...> Turime susitelkti į algų didinimą, visuomenės pajamų didinimą. <...> Norėčiau jums pasakyti, kad iki 2020 m. pabaigos minimali alga bus 3 tūkst. zlotų. Iki 2023 m. pabaigos ji sieks 4 tūkst. zlotų“, – pristatydamas rinkimų programą kalbėjo J. Kaczynskis.
Ekonomistai pastebi, kad toks minimalios algos šuolis būtų didžiausias nuo 2008–2009 m. Jis gerokai viršytų algų kilimą kaimyninėse valstybėse.
Kai kurie specialistai baiminasi, kad toks staigus minimalios algos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį verslą. Esą negalėdami mokėti didesnių algų verslininkai bus priversti atleisti dalį darbuotojų.
Tačiau šiuo metu Lenkijos darbo rinka itin stipri – nedarbas siekia vos 4 proc. (Lietuvoje – daugiau kaip 6 proc.), o darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu. Taigi, didesni atleidimai dėl minimalios algos didinimo vargiai tikėtini.
Vis dėlto didesnės darbo užmokesčio sąnaudos sumažins galimybes investuoti į verslo plėtrą. Be to, didinant darbuotojų algas gali tekti kelti ir parduodamų prekių, o ypač paslaugų kainas.
Primename, kad Lietuvoje minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių šiuo metu yra 555 eurai. Liepą Vyriausybė nusprendė, kad nuo kitų metų pradžios minimali alga didės iki 607 eurų.
Eiliniai Lenkijos parlamento rinkimai vyks šių metų spalio 13 d. Per juos bus išrinkti 460 Seimo ir 100 Senato narių (kaimyninės šalies parlamentas susideda iš dviejų rūmų).
Skirtingos visuomenės apklausos rodo, kad Teisės ir teisingumo partija šiuos rinkimus veikiausiai laimės. Už ją savo balsą ketina atiduoti daugiau kaip 40 proc. rinkėjų.
Per pastaruosius kelerius metus ši konservatyvi partija pagarsėjo dėl dviprasmiškų sprendimų.
Pvz., byla ES teisingumo teisme baigėsi Lenkijos valdančiųjų sprendimas pakeisti Konstitucinio Teismo teisėjus. Dėl naujų suvaržymų ne kartą skundėsi šios šalies liberalioji žiniasklaida.
Kita vertus, daug populiarumo sulaukė įvesti vaiko pinigai, nauji mokesčiai didiesiems prekybos tinklams ir bankams, draudimas parduotuvėms dirbti sekmadieniais.
