Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo.
Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.
Į priekį pažengta nedaug
Nors pirmą šių metų ketvirtį Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) deficitas buvo 110,9 mln. litų mažesnis nei tikėtasi, vis dėlto išmokos viršijo įplaukas 827,9 mln. litų.
Dar praėjusių metų birželį šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir paragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmėta nedaug.
„Vyriausybė iki šiol nepadarė nieko, nors Seime dedama daug pastangų susitarti dėl „Sodros“ ateities“, – tikino opozicinei Socialdemokratų frakcijai priklausantis Algirdas Sysas.
A.Syso teigimu, „Sodros“ reformos siūlymus pateikė ne Vyriausybė, o parlamente sudaryta darbo grupė, nes „Sodros“ biudžeto deficitas „didėja žiauriai“, tad būtent jį pirmiausia reikėtų subalansuoti.
Praėjusiais metais „Sodros“ deficitas siekė 2,7 mlrd. litų. Šiemet planuojamas apie 2,5 mlrd. Lt deficitas, kurį Vyriausybė greičiausiai dangstys skolintais pinigais.
Atitolins pensinį amžių iki 65 metų
Vadovaujantis parlamente gimusiais pasiūlymais, Vyriausybė neseniai pateikė priemonių planą, kuriuo siūloma reformuoti pensinę sistemą.
„Pasiūlymai gal ir džiugintų, bet neaišku, ar tik ne „iš lubų“ Vyriausybė paėmė tuos džiuginančius skaičius, nes iš pradžių šiais metais buvo planuojamas 5 mlrd. Lt deficitas“, – sakė A.Sysas.
Pasak jo, gerai bent jau tai, kad Vyriausybė nesiūlo „Sodros“ biudžeto deficitą balansuoti įstatymais, kurie padidintų mokesčių naštą.
Priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai siūloma pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moterims – po keturis mėnesius. Šiuo metu vyrai į senatvės pensiją išeina būdami 62,5 m., o moterys – 60-ties.
„Pensinio amžiaus tolinimas yra neišvengiamas. Gerai, kad politinės partijos dėl to vieningai sutaria“, – kalbėjo A.Sysas.
Statistikos duomenimis, sulaukusių pensijos vyrų gyvenimo vidurkis siekia 77 metus, o moterų – 87 metus.
Virtualios sąskaitos prieš taškus
Vyriausybė taip pat siūlo įvesti vadinamąją „taškų“ sistemą, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pensijos, bet šį siūlymą kritikuoja alternatyvią „Sodros“ reformos sistemą pasiūlęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
„Ta taškų sistema beveik identiška dabartinei koeficientų sistemai, todėl iš esmės nuo tų taškų pensijos apskaičiavimas nepasidarys nei skaidresnis, nei padidins senatvės pensijas“, – aiškino R.Kuodis.
Jis pasiūlė Vyriausybei „Sodrą“ reformuoti taip, kad pensijų kaupimą kiekvienas gyventojas galėtų matyti vadinamojoje „virtualioje sąskaitoje“.
Būtent iš šių virtualių sąskaitų būsimieji pensininkai skolintų pinigus dabartiniams pensininkams. Savo ruožtu vaikai užaugę skolintų lėšas šiuo metu darbo rinkoje esantiems piliečiams, kai jie išeis pensiją.
„Toks sprendimas mažų mažiausiai bent jau būtų skaidrus ir žmogus matytų, kiek yra sukaupęs senatvės pensijai, – sakė R.Kuodis. – Be to, įmokos patenka į individualią sąskaitą, o ne į bendrą katilą, taigi žmogus žino, kad tai jo pinigai.“
Pensijos gali sumažėti ketvirtadaliu
Į R.Kuodžio siūlymą Vyriausybė neatsižvelgė, nors būtent šis ekonomistas prieš keletą metų Lietuvoje išpranašavo skaudžias nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pasekmes.
Vyriausybės priemonių plane visiškai kitokie siūlymai. Vienas jų – sistema „2+2+2“, kuri jau dabar kelia didelių abejonių.
„Sodra“ esą ateityje 2 proc. gyventojo pajamų skirtų senatvės pensijai kaupti. Jeigu piliečiai apsispręstų II pakopos pensijos draudimui skirti papildomai 2 proc., tuomet prie jų iš valstybės biudžeto pridėtų dar 2 proc.
Šias lėšas administruotų privatūs pensijų fondai.
Tai įgyvendinus, ilgalaikėje perspektyvoje „Sodros“ biudžetas susibalansuotų ir apie 2030 m. nūdienos problemos primintų tik baisų sapną.
Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažėtų apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio.
Aršus pensijų fondų gynėjas
A.Sysas tikina, kad virtualių pinigų kaupimas virtualiose sąskaitose irgi neišspręs problemos. „R.Kuodžio siūlyme yra ne tik virtualios sąskaitos, bet ir virtualios palūkanos, o kas būna su virtualiais pinigais, akivaizdžiai įrodė privačių pensijų fondų, kuriuose kaupiamos II pakopos pensijos, veikla“, – akcentavo A.Sysas.
Pasak jo, per vienus krizės metus visi tie pinigai nuvertėjo 30–40 proc. „Tai kas atkurs tų virtualių pinigų vertę, jei po kelerių ar keliasdešimt metų užgrius dar viena krizė?“ – klausia A.Sysas.
2008 m. pabaigoje Seimas sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 2 proc., nes šiems pensijų fondams priekaištauta dėl per didelių administracinių sąnaudų ir neefektyvios veiklos.
Aršus šių fondų gynėjas šiuo metu yra susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris beveik grasina koalicijai ir reikalauja kuo greičiau atkurti atskaitymus į pensijų fondus.
Tikisi teigiamų rezultatų
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad tiek taškų, tiek virtualių sąskaitų pasiūlymai yra „daugiau techninio pobūdžio“. „Nuo taškų ir virtualių sąskaitų mūsų pensijos nei padidės, nei sumažės“, – sakė R.J.Dagys.
Jis teigė, kad svarbiausia yra užtikrinti „Sodros“ finansavimą ir stabilumą.
„Ši sistema neturi priklausyti nuo politinių sprendimų ir nekeičiant „Sodros“ tarifo bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto“, – įsitikinęs kalbėjo R.J.Dagys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sistemą „2+2+2“, kuri užtikrintų didesnes pensijas. „Ši sistema pasiteisino Estijoje, todėl prigytų ir pas mus“, – neabejoja R.J.Dagys.
Tačiau privačių fondų valdytojai įsitikinę, kad šis gyventojų paskatinimas nepasiteisins, nes bergždžias reikalas prašyti pinigų iš mažas pajamas gaunančiųjų, kurie paprasčiausiai neišgalės skirti papildomų pinigų pensijai kaupti.
TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teigia, kad tiek valdantieji, tiek opozicija privalo susitarti dėl „Sodros“ reformos, nes „kalbame apie sistemą, kuri turės veikti kelis dešimtmečius“.
Neseniai A.Kubilius prakalbo, kad iki 2030 m. pensininkai gaus padorias senatvės pensijas. Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad „padori“ pensija turi siekti ne mažiau kaip 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba 1 456 Lt, atsižvelgiant į dabartinį algos vidurkį.
Kosmetiniai pakeitimai neišgelbės
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymai kelia klausimų, kodėl apskritai vykdoma ši reforma: ar siekiama pensijų sistemos „kosmetinio remonto“, ar iš tikrųjų norima, kad ateityje žmonės gautų didesnes pensijas. Pripažįstama, kad vidutinės „Sodros“ pensijos po kelių dešimtmečių, jei nieko nebus daroma, bus gerokai mažesnės, palyginti su dabartiniu vidutiniu atlyginimu (sieks apie 25 proc., palyginti su 40 proc. šiuo metu), tačiau įsipareigojimų, orientuotų į kaupimą pensijai, prisiimti vengiama. Prisidengiama prognozėmis, kad ateityje „Sodra“ išbris iš skolų, ir pažadais, jog tuomet bus galima daugiau atidėti taupymui.
Ne vien Lietuva reaguoja į demografinę situaciją
Donatas Jankauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras
Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys yra dvi – laipsniškas pensinio amžiaus tolinimas ir žmonių skatinimas papildomai kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Visame pasaulyje pirmas pensijų sistemų reformų žingsnis yra būtent pensinio amžiaus tolinimas. Todėl ne vien Lietuva, bet ir kitos valstybės narės imasi priemonių, siekdamos, kad pensijų sistemos lanksčiau reaguotų į demografinę situaciją. Daugumoje ES šalių yra siūloma arba jau ir nuspręsta laipsniškai atidėti pensinio amžiaus pradžią.
Šiuo metu yra svarstomi du galimi pensijų apskaičiavimo modeliai – taškų ir virtualių sąskaitų. Ministerija pasisako už taškų sistemos modelį, nes jis labiau atitinka mūsų krašto socialinę ir ekonominę situaciją, yra lankstesnis ir atsparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas ir nereikalautų radikalių permainų sistemoje. Įgyvendinant reformą taip pat labai svarbu ir vyresnio amžiaus žmonių skatinimas ilgiau išlikti darbo rinkoje, kuriant jiems darbo vietas, sudarant palankias sąlygas darbdaviams įdarbinti senjorus.
Gediminas STANIŠAUSKAS