Tuo tarpu Seimo Sveikatos komiteto narys galimybių pasą mato kaip išsigelbėjimą nuo visuotinių griežtų suvaržymų. Sveikatos teisės instituto vadovas laikosi kitos nuomonės – sako, kad galimybių pasas žmonėms kelia daugiau rūpesčių nei suteikia saugumo. Visi šie klausimai buvo aptarti Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
Lietuva tarsi laužia ledus – apsiperkant Europoje skiepų paso nereikia
Apsipirkti neturint galimybių paso šiomis dienomis galima tik nedidelėse maisto ir kitų būtinųjų prekių parduotuvėse, kurių plotas neviršija 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ir kurios turi atskirą įėjimą iš lauko.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė akcentavo, kad Lietuvos iniciatyva taikyti galimybių pasą prekyboje – išskirtinė. Jos teigimu, kitos valstybės tokių suvaržymų netaiko, nors jų epidemiologinė situacija arba panaši, arba net prastesnė.
„Yra ir kur epidemiologija blogesnė, pavyzdžiui, Estijoje. Ir netaiko tokių ribojimų [prekyboje – aut. past.]“, – davė pavyzdį ji.
R. Vainienės teigimu, reikia laiko pamatyti, kokią įtaką galimybių pasas daro prekybos įmonėms.
„Bent jau 2–3 dienų išrankioti didžiausius liapsusus reikia. Greičiausiai kažkas bus pražiūrėta, nes mes esame kaip ledlaužiai, eksperimentatoriai. Europos sąjungos valstybėse tokios praktikos – taikyti galimybių pasus prekyboje – nėra“, – teigė pašnekovė.
R. Vainienė Žinių radijui sakė, kad panašus skiepų paso taikymo atvejis fiksuotas nebent Prancūzijoje, tačiau ne visoje šalyje, o atskirose apskrityse, kur COVID-19 situacija sunkiau valdoma.
Prancūzijoje galimybių pasas galioja tik prekybos centruose nuo 20 tūkst. kvadratinių metrų, pridūrė pašnekovė.
„Vienas prekybos centras kreipėsi į teismą ir pripažino teismas neteisėtą galimybių paso naudojimą, argumentuodamas, kad tai neleidžia žmonėms apsipirkti mažesnėmis kainomis. Nes ten, Prancūzijoje, didelėse parduotuvėse kainos mažesnės“, – teigė R. Vainienė.
Atsirado nauja profesija – galimybių paso tikrintojas
Paklausta, ar dėl klientų imunizacijos dokumentų tikrinimo gali didėti srautai prekybos centruose, R. Vainienė atsakė – tai priklauso nuo įmonės veiklos srities.
„Kai kurie sakė: buvo daug pirkėjų <...> ir dabar jau pirksime tik internetu nuo šiol. Tai čia daugiausiai kosmetikos, grožio parduotuvės. Tuo tarpu technikos ir drabužių parduotuvės <...> pasakė, kad buvo įprasta diena. Maisto prekių parduotuvėse buvo didesni srautai“, – vardijo ekspertė.
Prekybininkų asociacijos vadovė minėjo, kad pareiga tikrinti galimybių pasus darbdaviams sunkumų nesukėlė. Įmonės samdė darbuotojus, kurie specialiai atliktų galimybių paso tikrinimo veiksmus.
„Net ir nauja profesija atsirado – galimybių paso tikrintojas. Tai nėra saugos darbuotojas, nes saugos darbuotojas turi būti praėjęs mokymus, turėti savotišką licenciją. Galimybių paso tikrintojai, jeigu jie tik galimybių paso tikrinimu užsiima, yra kaip naujos profesijos atstovai. Šiuo atveju, reikia mokėti kalbų, nes dokumentas, kurį asmuo gali pateikti, gali būti ir hieroglifais surašytas. Tikrintojas turi gerai išmanyti matematiką, nes jam iš to dokumento reikia suskaičiuoti savaites, kiek praėjo nuo skiepo ir ar jau įsijungė galimybės“, – pasakojo R. Vainienė.
Galimybių pasas iškraipo konkurencijos sąlygas?
Į klausimą, kokių pokyčių rinkoje galima pastebėti, įvedus galimybių paso ribojimą, R. Vainienė atsakė: nevienodos sąlygos keičia konkurenciją tarp įmonių.
„Iš tikrųjų tarp mūsų narių yra skirtingo dydžio parduotuvių. Pavyzdžiui, mūsų nariai yra „Aibės“ tinklas, „KOOPS“, tai jie turi tik mažąsias parduotuves. Yra „Lidl“, kurių irgi dauguma parduotuvių bus be galimybių paso. <...> Daugiausiai turbūt yra „Maxima“ ir „Rimi“ parduotuvės didesnio formato. <...> Identiškomis prekėmis jie prekiauja, bet nebeidentiškomis sąlygomis. Ir tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas“, – paaiškino ji.
R. Vainienės teigimu, prekybininkai sugalvojo ir pasiūlė išeitį, kuri užkirstų kelią problemoms rinkoje.
„Pasiūlėme, kad maisto prekyboje būtų taikomas 5 tūkst. kvadratinių metrų prekybinio ploto ribojimas. Tada patektų didžioji dauguma atskirai esančių parduotuvių hyper formato ir galimybių pasas būtų taikomas tik tose maisto prekių parduotuvėse, kurios veikia prekybos centruose. Ir mūsų kiti nariai, kurie yra nemaistininkai, sutiko su šiuo pasiūlymu. <...> Mūsų asociacijos lygmeniu buvo rastas kompromisas, kad ir sąlygos maždaug vienodos tarp tų, kurie veikia tame pačiame pastate, bet ir tų, kurie veikia toje pačioje rinkoje“, – sakė pašnekovė.
Ji įvertino esamą situaciją: „Pripažįstame, kad įmonės turi konkuruoti tarpusavyje, bet konkuruoti visai kitais dalykais, o ne teisės aktuose įrašytais kvadratiniais metrais. <...> Mano giliu įsitikinimu, prekyba gali veikti esant bet kokiai epidemiologinei situacijai, tiesiog turi būti surikiuotas srautas lankytojų.“
L. Slušnys: galimybių pasas suteikia judėjimo laisvę
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys Žinių radijui komentavo, kodėl apskritai įvestas galimybių paso reikalavimas ir kokios naudos tai duoda.
„Galimybių pasas tiesiog yra pasakymas, kad jį turintys žmonės yra saugesnėje zonoje. Saugesnė zona reiškia, kad labai menka tikimybė, kad žmogus atsiguls į ligoninę. Dar mažesnė tikimybė, kad jis gali turėti komplikacijų, kurios bus gydomos reanimacijoje. Ir praktiškai be galo maža tikimybė, kad jis numirs“, – apibūdino Seimo narys.
Jis argumentavo, kad galimybių paso taikymas padeda išvengti griežtų suvaržymų, kurie buvo taikyti per praeitus porą karantinų.
L. Slušnys Žinių radijo laidoje sakė: „Leidžiame žmonėms, kurie pasiskiepijo laiku ir įgyvendino socialinio sąmoningumo abėcėlės dalį, judėti laisviau. Jokiu būdu tai nėra prievartinis veiksmas, tai yra tiesiog būdas laisviau judėti tiems, kurie yra atsakingi. Mums yra galimybė neuždaryti visų vienodai vėl namuose <...> ir patirti dar vieną tiek ekonominį, tiek psichologinį kritinį momentą.“
Parlamentaras pridūrė, kad galimybių pasas nėra brukamas per prievartą: „Žmonėms, kurie nenori skiepytis, šitoje vietoje vėl pasakome – mes neverčiame. Bet jeigu jūs nenorite, tai ir elkitės kitaip: būkite atsargesni, jums yra kitokios taisyklės. Taip, tai –labiau ribojimai. Bet tie ribojimai, ko gero, netgi mažesni negu jie buvo žiemą visiems.“
Kėlė abejonių, ar galimybių pasas stabdys viruso plitimą
Tuo metu Rimas Jankūnas, Sveikatos teisės instituto vadovas, galimybių pasą vadino „niekam tikusia priemone“. Jo manymu, šis ribojimas vargu, ar pagreitins vakcinaciją ir stabdys viruso plitimą.
Jis iškėlė prielaidą, kad galimybių pasas gali neigiamai veikti visuomenę ir atgrasyti gyventojus nuo skiepų. „Lietuva pirmavo pagal vakcinacijos procentą rugpjūčio viduryje, bet atsiradus šitoms kalboms apie galimybių pasą, mus jau pralenkė dvi Skandinavijos šalys“, – kalbėjo R. Jankūnas.
Pašnekovo teigimu, galimybių pasas nėra itin veiksminga priemonė kovoje su koronavirusu, nes net ir imunitetą turintys žmonės gali platinti šią ligą.
„Viskas būtų gerai su 4 sąlygomis. Jeigu imunitetas būtų sterilus, t. y. jeigu paskiepyti viruso neplatintų. Jeigu imunitetas būtų ilgalaikis ir stabilus, bet jis toks nėra, jis akivaizdžiai silpnėja, ką rodo neseniai paskelbti Izraelio duomenys. Jeigu virusas nemutuotų ir jeigu liga keltų realų pavojų daugumai žmonių. Kaip matome, netenkinama nė viena iš šių keturių sąlygų“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Negana to, pasiskiepiję ar persirgę asmenys gali manyti, kad jiems visai nebereikia laikytis saugumo nuo COVID-19 priemonių, kalbėjo R. Jankūnas.
„Tokie ribojimai nevykę kartais sukelia žmonėms klaidingo saugumo pojūtį. Žmogus galvoja, kad pasiskiepijo ir saugotis nebereikia ir kitų saugoti nebereikia. O tai yra netiesa. Pasiskiepiję taip pat šauniai platina virusą. Pasižiūrėsime, kaip keisis atvejų skaičius įvedus galimybių pasą. Bet nematau jokių prielaidų, kad jis pradėtų mažėti“, – sakė jis.
Visą Žinių radijo laidą galite stebėti čia:
-Aš nesuprantu, ar šitas seimo narys tegirdi tik save? PASKIEPYTUS ŽMONES SUDĖJUS KARTU SU NESKIEPYTAIS, BET PERSIRGUSIAIS, JAU UŽTIKRINTAS JŪSŲ NORIMAS IMUNIZACIJOS LYGIS(įskaitant, kad persirgusių įgytas imunitetas stipresnis ir geresnis ir ilgesnis, nei paskiepytų) Kiek dar galima diskutuoti, ponas, jūs jau patyrėte visišką fiasko, bet niekaip negalite to pripažinti, deja teks.
