Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė manąs, kad biudžeto deficitą buvo galima sureguliuoti įvedant progresinius mokesčius. Pasak jo, šitai padarius, į biudžetą būtų įplaukę daugiau pinigų, bet nebūtų nuskriausti mažiau uždirbantys Lietuvos gyventojai (Eltos inf.). Jis apgailestauja, kad valdantieji atmetė šį pasiūlymą.
Pirmiausia reiktų paties A. Butkevičiaus klausti: kodėl šio pasiūlymo neįgyvendino 7 metus šalį valdę socialdemokratai? Juk pažadą įvesti progresinius mokesčius jie buvo seniai įrašę į savo programą. Nepaisant šios programinės nuostatos, LSDP vadovybė visada rasdavo priežasčių jos neįgyvendinti. Tik politine LSDP skleroze galima paaiškinti tai, kad partijos pirmininkas ūmai prisiminė nuosavos partinės programos pažadą. Galėjo įtikinti Algirdą Brazauską arba Gediminą Kirkilą, kad įvestų progresinius mokesčius.
2001–2004 m. LSDP vadovai aiškino, kad neįveda progresinių mokesčių, nes to esą jiems neleidžia daryti tuometė koalicijos partnerė – Naujoji sąjunga. Vėliau, matyt, neleisdavo kiti koalicijos partneriai. Tačiau patys socialdemokratai per savo partijos suvažiavimus ne kartą guodėsi tuo, kad mokesčių sistema neva jau ir taip esanti „progresinė“.
Štai ką į tai prieš keletą metų atsakydavo kiti žymūs socialdemokratai: „Nemanau, kad socialdemokratinės vertybės yra įgyvendinamos <...> Nematau didelio noro įgyvendinti <...> Mūsų programoje parašyta, kad tokios vertybės, kaip solidarumas ir socialinis teisingumas, gali būti įgyvendinamos per mokesčių politiką. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių mokesčiai diferencijuoti. Lietuvoje šito nėra. Sakoma, kad neapmokestinamo minimumo didinimas yra kažin kokia diferenciacija. Tačiau iš tikrųjų taip nėra“ (ištrauka iš LSDP garbės pirmininko Aloyzo Sakalo pasisakymo).
Kaip teigia buvęs socialdemokratas Bronislovas Genzelis, tarp socialdemokratų ir liberalų nėra artumo, „nebent juos vienytų tai, kad Brazauskas, nors ir yra Socialdemokratų partijos pirmininkas, pagal savo mąstymo logiką yra grynas liberalas“ . Paties Brazausko požiūris į liberalizmo ir socialdemokratijos santykį skamba taip: „Ką reiškia liberalizmas? Tai ta pati socialdemokratija, tik - iki tam tikros ribos“. Tad sunku suvokti, kodėl socialdemokratams, kurie yra liberalai „iki tam tikros“ ribos, apskritai parūpo progresiniai mokesčiai.
Apie socialdemokratų nesugebėjimą vykdyti socialdemokratinės mokesčių politikos ne kartą kalbėjo ilgametis šios partijos atstovas Seime Algirdas Sysas: „Pelnai apmokestinti tik penkiolika procentų, o iš paprasto, dirbančio žmogaus lupama perpus daugiau. Tad vienos dalies Lietuvos gyventojų pajamos nuolat auga, o kiti – skursta <...> Tai reiškia, kad yra sudaryta galimybė atsirasti didesniam sluoksniui milijonierių“. Jo žodžiais, Lietuvos mokesčių sistema yra labai liberali – gera verslui ir griežta darbo jėgai.
Apie Lietuvos socialdemokratų vadovybės nesugebėjimą ar nenorą įvesti progresinius mokesčius rašė ir kairiųjų pažiūrų politinių procesų tyrinėtoja Lidija Šabajevaitė: „Proporcinę mokesčių sistemą pakeisti progresine Lietuvos socialdemokratai nesiryžta, jie tiesiog laikosi liberalų bei konservatorių nuostatų“.
Tad vertėtų paklausti LSDP pirmininko A. Butkevičiaus: kodėl įvesti progresinius mokesčius jis reikalaute reikalauja dabar, kai jo partija yra opozicijoje, o valdančiąją daugumą sudaro progresinių mokesčių lyg ir nežadėjusios liberalios bei konservatyvios partijos? Gal reikėtų pasiieškoti rasto savo akyje, užuot ieškojus krislo kitų akyse?
Savo ruožtu, būtent Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai žengė kol kas svariausią žingsnį progresinių mokesčių sistemos link, diferencijuodama neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) dirbantiesiems. Kodėl šito nepadarė socialdemokratai? Juk NPD diferencijavimas kaip tik ir leidžia nenuskriausti mažiausiai uždirbančių žmonių.
Vitas Matuzas yra TS-LKD narys
