Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.
Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad daugelis kandidatų, įskaitant aukštas pareigas einančius prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingrida Šimonytę, nacionalinio tranliuotojo debatuose prisipažino laikantys maisto atsargas namuose, kad būtų geriau pasirengę galimam konfliktui.
Straipsniuse minimi Lietuvos planai didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto kitais metais, siekiant modernizuoti kariuomenę ir vystyti infrastruktūrą Vokietijos brigadai priimti.
Naujienų agentūra „Associated Press“ pabrėžia, kad rinkimai Lietuvoje vyksta Rusijai skelbiant apie laimėjimus mūšio lauke Ukrainoje.
Kita naujienų agentūra AFP cituoja Rytų Europos studijų centro vadovą Liną Kojalą, teigiantį, kad „Lietuvos supratimas apie Rusijos grėsmę yra vienareikšmis ir neabejotinas“.
Kita vertus, saugumo iššūkiai veikia investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Kad tai pagrįstų, naujienų agentūra „Bloomberg“ pabrėžia, jog Lietuva yra viena rizikingiausių euro zonos šalių – joje dešimties metų obligacijų pajamingumas siekia apie 3,7 proc. ir didesnis jis yra tik Italijoje.
Straipsniuose taip pat rašoma, kad į prezidento rinkimų kampaniją persikėlė pastarųjų metų nesutarimai dėl užsienio politikos, labiausiai – dėl Kinijos, kuri buvo blokavusi prekybą su Lietuva dėl Vilniaus uždegtos žalios šviesos Taivanui šalyje atidaryti „Taivaniečių“ vardo atstovybę.
Prezidento rinkimuose dalyvauja aštuoni kandidatai. Šalyje sekmadienį taip pat vyksta referendumas dėl dvigubos pilietybės.
