Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai ir žmogaus teisių ekspertai rasizmo bei ksenofobijos problemas, kurias išryškino Nepriklausomybės atkūrimo dieną įvykęs skustagalvių maršas sostinės Gedimino prospektu, mato skirtingai.
Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių ekspertai teigia, jog didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie esant tokioms situacijoms mokėtų tinkamai tvarkytis.
Išplėstiniame Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas policijos reakciją į kovo 11-ąją Gedimino prospektu Tauro kalno link vykusias skustagalvių eitynes įvardijo kaip „profesionalumą“.
Viceministrui antrino ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis. Jo nuomone, policija turi užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį - ji esą nėra tokia jėgos struktūra, kaip kad būdinga Rusijai, ir nežada prievarta traukti žmonių iš minios ar atiminėti nacionalistine ir nacistine simbolika pažymėtų vėliavų.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, jeigu vyksta mitingai, policijos pareigūnai neišiminėja žmonių iš minios, neatiminėja vėliavų. Mes esam patenkinti tuo, kad niekas nenukenėtėjo, nei sirgaliai, dalyviai, nei pareigūnai“, - savo mintimis dalijosi Policijos departamento atstovas.
K.Tubio teigimu, iš apklaustųjų, kurie dalyvavo skustagalvių eitynėse, daugumą sudaro moksleiviai arba aukštųjų mokyklų studentai, todėl, pasak pareigūno, akivaizdu, jog problemų esama ir su Lietuvos švietimo sistema. Be kita ko, pareigūnas teigia, kad šiuo metu taikomos teisinės priemonės yra nepakankamos ir neadekvačios dažnai pasitaikančiai su rasizmu ir ksenofobija susijusiai nusikalstamai veikai.
„Mes tokiu būdu skatinam recidyvą. Turi būti atitinkamas instrumentas, kad poveikio priemonė būtų tinkama“, - sakė K.Tubis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė Joana Bikulčienė, pripažindama teisės aktų netobulumus, vis tik pabrėžė, jog esminę reikšmę tokių procesų plitimui turi visuomenės raida - jeigu visuomenėje tai toleruojama, tuomet jokie įstatymai rasizmui, ksenofobijai ar antisemitizmui kelio neužkirs.
Pasak jos, nepriklausomybės laikotarpiu ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų pažiūrų aktyvistų skaičius išaugo nuo 15 iki 300. Į tokius būrius dažniausiai įsilieja jaunuoliai iš skurdžių arba nepilnų šeimų. Tačiau, kaip pareigūnė informavo posėdžio dalyvius, didžiosios daugumos jaunuolių motyvacija nėra stipri. Grupių būriuose esą egzistuoja keli idėjiniai lyderiai, kuria skaito radikalią literatūrą, savuosius klasikus, tačiau likę - neturi tokios aiškiai išreikštos motyvacijos.
Vis dėlto J.Bikulčienė pabrėžė, kad jei anksčiau ultra tipo judėjimai slėpdavosi, tai šiemet jie pasidarė „tokią reklamą“, jog kitais metais gali tekti sulaukti kur kas didesnių demonstracijų.
Socialinių tyrimų instituto vadovas Tadas Leončikas atkreipė dėmesį, jog nepaisant maršo dalyvių skaičiaus, nerimą kelią visuomenės reakcija - esą paaiškėjo, kad panašių pažiūrų laikosi ir marginalais nevadinami žmonės, kurie paprastai į tokius renginius neina, tačiau savo nuomonę reiškia įvairiais straipsniais žiniasklaidos priemonėse.
„Tai, kuo šiemetinė situacija skyrėsi nuo praėjusiųjų, tai buvo ne tik dalyvių skaičius, ne tik tai kad buvo nufilmuota, pateikta medžiaga ir prasidėjo diskusijos, bet ir kiekis informacijos, palaikančių nuomonių ir straipsnių, išreikštų iš tų žmonių pusės, kurie nėra marginalai, kaip patys eisenos dalyviai“, - kalbėjo ekspertas.
Be kita ko, pasak T.Leončiko, šiandien ant teisėtumo-neteisėtumo ribos balansuoja ne tik skinai-skustagalviai, bet ir kitos subkultūros, todėl esą reiktų akcentuoti ne teisės aktų kaitą, pataisas, bet klausti, kokios yra sąlygos, kurios leidžia tarpti grupuotėms, laviruojančioms tarp įstatymo ir nusikaltimo.
Tyrėjų pozicijai apie teisės aktų griežtinimą taip pat nepritarė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Henrikas Mickevičius bei Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pastaroji policijos veiksmus pavadino „neprofesionalumu“ ir klausė, ar turi būti sumušti žmonės, kad policija įsikištų.
Kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu vyko skustagalvių eitynės, kurių metu buvo skanduojami tautinę neapykantą kurstantys šūkiai.
Visuomenėje priekaištauta, esą policija neatliko savo pareigos iškart sustabdyti ir nubausti skustagalvių maršo dalyvius, tačiau VRM vadovai pripažino, kad iš esmės pareigūnai reagavo tinkamai, nors policijos veiksmuose ir būta „kai kurių netikslumų“.
Policijos teigimu, dauguma eitynių dalyvių įstatymų nepažeidinėjo, antisemitinius ir antirusiškus šūkius skandavo vos keletas iš jų.
Šalies prezidentas eitynes pavadino „gėda visai Lietuvai“, politikai poros šimtų skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis gatvėmis įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.
Policija yra pareiškusi įtarimus pirmiems dviem skustagalvių maršo Vilniuje dalyviams, kiti apklausiami kaip liudytojai. Už tautinės nesantaikos kurstymą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
