aušrinė burneikienė

Lygių galimybių kontrolierės tarnyba pernai gavo 61 proc. vyrų bei 39 proc. moterų skundų. Kaip antradienį iš Seimo tribūnos sakė šios tarnybos vadovė Aušrinė Burneikienė, skundų statistika parodė, kad vyrai atsikrato senų stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys ir kad vyrams lygios galimybės visai neaktualios.

Savaitės žmogus - lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, žaibiškai pradėjusi tirti anoniminį skundą dėl Užgavėnių eilėraščio-dainelės apie “už pavogtą paršiuką mušamą čigoniuką”, nors šioje milijoną litų iš biudžeto per metus gaunančioje tarnyboje - kalnai socialinę nelygybę patyrusių piliečių nusiskundimų.

Lietuvos gyventojai vis mažiau skundžiasi diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu, tačiau daugėja skundų dėl rasinės ir etninės diskriminacijos, metinėje ataskaitoje skelbia Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Joje rašoma, kad 2008 m. tyrimai dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu sudarė 4 proc. visų tyrimų, o 2007 m. - 11 proc.

Seksualus ir šmaikštus, „Olialia“ projekto idėją atspindintis, „Olialia“ picerijos reklamos vaizdo klipas kai kurių vyrų nuomone žemina moteris. Tokį skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai praėjusių metų lapkritį pateikė Justinas Kalpokas.   Jo nuomone, moteris žeminanti reklama iš nufilmuotų vaizdų, jaunuolių pokštavimo su padavėja, leidžia suprasti, kad ne tik padavėjos, bet ir visos moterys tėra tik seksualinis objektas.

Per praėjusius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nagrinėjo 222 skundus dėl galimos diskriminacijos - 58 daugiau nei per 2007 metus. Tai ketvirtadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. LGKT patarėjas ryšiams su visuomene Valdas Dambrava BNS ketvirtadienį sakė, kad išnagrinėjus skundus, yra taikomas vienas iš devynių galimų sprendimų: arba kaltinamas asmuo įspėjamas, arba jam taikoma bauda, arba skundas atmetamas ir kiti. „Sankcijos daugiau simbolinės.

Dėl savo teisių kovojantys Lietuvos gėjai pasijuto skriaudžiami ir žada teisybės ieškoti Strasbūro teisme. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė nutarė nenagrinėti Lietuvos gėjų lygos skundo dėl Vilniaus mero Juozo Imbraso, savivaldybės administracijos ir Vilniaus tarybos veiksmų, pranešė „Lietuvos rytas“. Neslepiantis nusivylimo A.Burneikiene Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko ketina šį kontrolierės sprendimą kuo greičiau apskųsti teisme.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai pakilo į kovą su merginų privilegijomis šioje aukštojoje mokykloje. Būrys Karo akademijos kariūnų pasirašė skundą dėl nevienodų fizinių normatyvų merginoms ir vaikinams. Tai, jų nuomone, sudaro merginoms palankesnes sąlygas įstoti į šią aukštąją mokyklą, rašo „Lietuvos rytas“. Tuo tarpu kariūnės įsitikinusios, kad besiskundžiantys vaikinai tiesiog neišlaiko konkurencijos, nes merginų mokslo rezultatai kur kas geresni.

Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą. Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai. Kaip naujienų portalui „Balsas.

Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą. Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai.

Seimo narių sutaršytas Lygių galimybių įstatymas yra neatsparus bet kokios interpretacijoms, todėl ateityje gali kilti precedentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis, teigia lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Seimas ketvirtadienį patvirtino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovę. Ja trečiai kadencijai paskirta ligšiolinė kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Kandidatės skyrimui pritarė beveik visi posėdyje dalyvavę parlamentarai: 68 balsavo už A.Burneikienės skyrimą, vienas parlamentaras susilaikė. 46-erių metų A.Burneikienė yra baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Baigusi mokslus ji dirbo tardytoja, vėliau buvo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vyresnioji juristkonsultė.

Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai ir žmogaus teisių ekspertai rasizmo bei ksenofobijos problemas, kurias išryškino Nepriklausomybės atkūrimo dieną įvykęs skustagalvių maršas sostinės Gedimino prospektu, mato skirtingai. Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių ekspertai teigia, jog didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie esant tokioms situacijoms mokėtų tinkamai tvarkytis.

Specialus laidų ciklas “Asmens kodas” baigiasi. Netipiška patirtis, kuri iki šiol Lietuvoje buvo nagrinėjama tik siaurame specialistų rate, praėjusiais metais buvo iškelta į viešumą. Paskutinėje ciklo laidoje dedami galutiniai taškai, nors su projekto pabaiga aiškėja, jog žmogaus teisių srityje viešumo stinga labiausiai. Pusės metų “Asmens kodo” patirtis atskleidė, jog šiuo metu mūsų visuomenės nariams skaudžiausios yra atskirtys dėl neįgalumo ir amžiaus.

Europos Tarybos (ET)  Parlamentinės asamblėjos narys Jeanas Hussas kreipėsi į ET Ministrų komitetą, prašydamas „užmegzti dialogą su Lietuvos valdžia“ užtikrinant, kad Lietuvoje nebūtų sudaromas pagrindas pažeidinėti seksualinių mažumų teisesJ. Hussas taip pat siūlo išsiaiškinti, kokie yra valdžios Lietuvoje planai kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.

Nepaisant Lietuvoje įgyvendinamos lygių galimybių politikos, nepakantumo, homofobijos, diskriminavimo nuotaikos kitų rasių, tautybių ar tikėjimo, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių atžvilgiu šalies visuomenėje vis dar plačiai paplitusios.Tokią vertinimą išsakė pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos, skirtos Europos lygių galimybių metų visiems veiklos rezultatams pristatyti, dalyviai.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas atsiprašė už savo sarkastiškus pasisakymus apie savivaldybės tarnautojo paimtas vaiko priežiūros atostogas.Šiuos pasisakymus tyrusi Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė mero atsiprašymą įvertino kaip lygių teisių pažeidimo nutraukimą bei pasiūlė J. Imbraso elgesį apsvarstyti savivaldybės tarybos etikos komisijai. Anot jos, tai bus pamoka ateičiai.

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė ragina atkreipti dėmesį į padažnėjusius išpuolius prieš kitos rasės žmones. Šias pastabas ji išsakė po to, kai tarnyba išnagrinėjo juodaodžio, kurį sostinės troleibuse įžeidė bilietus tikrinusi kontrolierė, skundą. Jame pareiškėjas teigė nespėjęs pažymėti bilieto, nes, tik įlipęs į troleibusą, tuo pačiu metu turėjo atsiliepti į skambutį.

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė sulaukia nusiskundimų, kai dėl tautinės diskriminacijos skundžiasi lietuviai.Kaip rašo portalas Alfa.lt, naujausias signalas - iš Visagino. Šiame mieste dirbantys policijos pareigūnai teiravosi, kaip jiems ginti savo teises. Kitos tautybės vadovai jiems nemoka premijų, skiria daug mažesnius priedus. Taip pat skundžiamasi dėl darbo salygų.Kol kas raštiško oficialaus skundo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nesulaukė.

Salono „Tarp gėlių“ surengta akciją, kai viešoje vietoje maudymosi duše rekordo siekia somalietis, vieni vadina žeminančia, kiti – linksma, praneša „Kauno diena“. Ibrahimas Abdinas dušo kabinoje tikisi turkštis apie parą. Anot „Tarp gėlių“ atstovų, ši reklamos akcija nėra juodaodžių žeminimas: ja norima siekti rekordo, reklamuotis ir įrodyti, kad Kaune gyvena linksmi žmonės. Išnaudojamas nesijaučia ir pat akcijos dalyvis. „Tai darau savo noru.

Jie penkis kartus dažniau žudosi, jie gyvena trumpiau, jie rečiau ir mažiau mokosi, jie sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių... Ar jau laikas pripažinti, jog vyrai diskriminuojami? Violeta Baublienė tuo domėsis šio ketvirtadienio, kovo 29-osios, LTV2 laidoje „Kuluarai“.„Vyrams nedera nei skųstis, nei dejuoti“ – stereotipas, tačiau ne vienintelis. Vyras - šeimos galva, vyras – šeimos maitintojas, vyras – nagingas meistras. Tai normos, su kuriomis užaugo kartos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustačius diskriminaciją neįgaliųjų sportininkų premijavimo srityje, Vyriausybė žada keisti įstatymus. Diskrimanacijos atvejį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė ištyrusi neįgaliųjų sportininkų skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba praneša, jog išnagrinėtas skundas dėl to, kad lietuvių kalbos vadovėlyje netekėjusios moterys vadinamos nuliais.Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė priėmė sprendimą siūlyti nenaudoti vadovėliuose tokio mokymo būdo ar metodo, kuris propaguotų diskriminavimą lyties bei kitais pagrindais.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu politinėje Lietuvos arenoje ieško kandidačių į matadores, bet randą kilmingą bulę. Vėliau pradeda diskusiją apie lygias lyčių galimybes ir prieštaravimus tarp gamtos bei įstatymų. Sūrskis: Girdėjai, Mauzeri, naujieną - Ispanijoje į matadorų gretas priimta moteris. Mauzeris: Matai, kaip Aušrinė Burneikienė ispanus daveikė. Sūrskis: Jo, ale buliaus tai gaila, nes matadoras po kovos nusipjauna ausį arba uodegą, o ką nusipjaus moteris, tai čia viskas aišku.

Mauzeris su Surskiu, apimti gerumo manijos, pradėjo labdaros telemaratoną „Aukokime Bronislovui Lubiui ant maisto“. Po to aiškinasi, kuo vertinga dviejų litų investicija į tulpę. Surskis: Mieli žmonės, pradedame labdaros telemaratoną „Aukokime Bronislovui Lubiui ant maisto“. Mauzeris: Jo, iš tikrųjų žmonės Lietuvoje gyvena įvairiai, kas biedniau, kas bagočiau, bet dėl Adamkaus nevažiavimo į Maskvą badas žvelgia į skurdžią Lubio pirkelę.

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė ir šios tarnybos patarėjas Algirdas Meškauskas atmeta žiniasklaidoje pasigirstančius kaltinimus, neva šiai tarnybai nepamatuotai skiriamos valstybės lėšos. "Žmogaus garbės ir orumo neturime teisės vertinti pinigais, nes tai prigimtinė žmogaus teisė", - pažymėjo A. Burneikienė trečiadienį (01.22) spaudos konferencijoje Seime.