Ketvirtus kadencijos metus pradėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia energijos kreipia toliau žabodama ekonomiką žalojančias monopolijas ir korupciją, tačiau kitas ūkiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai.
Seimo narių ir ekonomistų pastebėjimu, D. Grybauskaitė trečiaisiais vadovavimo šaliai metais palaikė Vyriausybės ekonominę politiką ir nei aktyviai kritikavo politikus, nei jų pačių buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politikų nesutelkė, nors tokių galimybių esą turėjo.
Aprūpina valdančiuosius
Buvusi D. Grybauskaitės konkurentė rinkimuose Loreta Graužinienė, Darbo partijos frakcijos Seime narė, per praėjusius šalies vadovės kadencijos metus pasigedo aiškesnės socialinės politikos krypties. „Per pastaruosius metus taip ir netapo aišku, kuria kryptimi bus reformuojama socialinė sistema. Tebūnie D. Grybauskaitė žiūri globaliai, bet visi pasigedo konkrečios jos pozicijos – šalies vadovė turėtų nubrėžti bent kryptį, rasti sąlyčio tašką ir kartu vykdyti socialines reformas, kurios jau seniai pribrendusios: pirmiausia tai „Sodros“ biudžetas, pašalpos ir kompensacijos“, – aiškino parlamentarė.
Pasak L. Graužinienės, visiems aiškiai matyti, kad socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra neveiklus. „Norėjau, kad prezidentė tai aiškiai įvardytų“, – sakė ji.
Tuo metu, Seimo narės pastebėjimu, energetiniai projektai, kuriuos vykdė Vyriausybė, buvo ir reikšminga prezidentės darbo dalis – be jos pagalbos tokie dalykai nevyktų. „Kitos iniciatyvos gal taip pat geros, bet ne visada išbaigtos. Pagrindinės jos krypties – kovos su korupcija – rezultatus matysime į prezidentės kadencijos pabaigą“, – svarstė L. Graužinienė.
Kitas D. Grybauskaitės konkurentas praėjusiuose prezidento rinkimuose Valentinas Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas, įsitikinęs, kad ekonominiais klausimais šalies vadovė dirbo ranka rankon su valdančiąja dauguma. „Reikia tiesiai pasakyti, kad ir pirmus, ir antrus, ir trečius savo kadencijos metus D. Grybauskaitė iš esmės rėmė visus valdančios daugumos ir Andriaus Kubiliaus vyriausybės sprendimus, pradedant biudžetu ir baigiant paskutiniais energetiniais projektais“, – teigė parlamentaras.
V. Mazuronis prezidentės darbą ūkio srityje vertina kaip „neabejotinai aktyvesnį“ nei kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus. „Iš jos iniciatyvų pertvarkant šilumos ūkį, iš jos pozicijos reorganizuojant dujų sektorių matyti, kad D. Grybauskaitė yra žymiai aktyvesnė už pirmtaką dalyvaudama šalies vidaus gyvenime, – sakė Seimo narys. – Ji tai daro siūlydama tam tikrus sprendimus ir vetuodama įstatymus – kad ir pastarąjį dėl PVM lengvatos transportui, net jei Seimas galiausiai vis tiek liko savo nuomonės.“
Vadinasi, reziumuoja V. Mazuronis, prezidentė turi savo požiūrį ir naudojasi Konstitucijos suteiktomis priemonėmis.
Pažiūros – stereotipinės
Ekonomistai prezidentės iniciatyvas šalies ūkyje vertina rezervuotai: anot Vilniaus universiteto ekonomikos profesoriaus Povilo Gylio, ji neišnaudoja visų savo konstitucinių įrankių. „Pirmieji dveji metai buvo vilties metai, kad prezidentė galų gale įgaus galių ir pradės daryti stebuklus, – prisiminė P. Gylys – Praėjo jau treji metai, o stebuklų nėra, bet jų ir nebūna. Rinkdami D. Grybauskaitę žmonės įžiūrėjo asmenį, galintį suteikti permainų – teisingumo požiūriu, taip pat ekonominiu požiūriu.“
Tačiau po trejų metų matyti, anot profesoriaus, kad „rimtesnių pokyčių nėra, net tokiose srityse, kur ji turi didelių galių“. P. Gylio vertinimu, D. Grybauskaitės „antimonopolinis instinktas“ yra teigiamas dalykas, užtat jos pritarimas valdančiųjų finansinei politikai esą patvirtina, kad šalies vadovė yra senamadiškų neoliberalių pažiūrų.
„Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as yra pažangesnis ekonomistas negu mūsų prezidentė, besilaikanti pasenusių neoliberalių stereotipų, – juk ekonomika yra sudėtingesnė, negu mano neoliberalai, – teigė P. Gylys. – Lietuva per taupumą ekonomikos augimo neatgaus – peržengus protingo taupumo ribas ekonomika ima smukti. Be abejo, švaistyti lėšų negalime, bet reikia protingo taupumo ir aktyvumo derinio.“
Anot profesoriaus, anksčiau dirbusio užsienio reikalų ministru, Lietuva dabar praktiškai nebeturi normalių darbinių santykių su kaimynais, tai taip pat ne į gera ūkiui. „Pažiūrėję į žemėlapį išvystume, kad esame savitoje politinėje apsuptyje. Gelbsti nebent tai, kad daug šalies žmonių į užsienio politiką nesigilina, bet jeigu pažiūrėtų atidžiau, pamatytų nepavydėtiną situaciją. Tokia padėtis lemia ir ekonominių praradimų“, – aiškino jis.
P. Gylys trečiaisiais kadencijos metais dar pasigedo šalies vadovės moralinės pozicijos dėl Lietuvos visuomenės reikalaujamo teisingumo. „Mačiau tik prezidentės manevrus reitingams išlaikyti, bet visuomenę reikia nuraminti. Garsiausioje pastarųjų metų istorijoje politiniai lyderiai pabėgo į krūmus – prezidentė taip pat, – atkreipė dėmesį jis. – Prezidentė negali daryti įtakos teismams ir nėra Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, bet ji gali vertinti bei atlikti organizuojančią ir mobilizuojančią funkciją – juk net pagal Konstituciją priklauso nacionalinio saugumo klausimai.“
Neišnaudoja neformalių galių
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka papildė parlamentarus ir P. Gylį atkreipdamas dėmesį, kad D. Grybauskaitė remia Vyriausybės ekonominius projektus. „Bet aš pasigedau esminės problemos – nedarbo. Girdėjau, kad ji grįžusi iš Briuselio minėjo jaunimo nedarbą, bet tik tiek: prezidentė laikosi liberalios ekonominės ideologijos, kad problema turėtų tarsi savaime susitvarkyti. Kai valstybė suvaldys savo finansus ir neturės didelio deficito, tuomet atseit augs ekonomika ir aktyvės darbo rinka, – sakė R. Lazutka. – Bet ūkis auga jau dveji metai, o nedarbas didėja nedaug.“
R. Lazutka prisiminė, kad kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė turėjo priekaištų kai kuriems už ūkio sritis atsakingiems ministrams, bet dabar aptilo. „Prezidentė turi neformalią galią per aukštus reitingus, pozicinių ir opozicinių partijų politikai taip pat nedrįsta jos kritikuoti: tokia padėtimi D. Grybauskaitė galėtų pasinaudoti telkdama politikus darbui ir kitose srityse nei monopolijų ir korupcijos, bet, matyt, jos toks požiūris, kad tie kiti dalykai savaime susitvarko, – sakė ekonomistas. – O kitose šalyse dažnai girdime, kad demonstrantai ir politikai aktyviai kelia būtent nedarbo problemą.“
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Algis Dobravolskas pirmiausia pabrėžė, kad Lietuvoje ūkio reikalus tvarko premjeras, ne prezidentė. „Vis dėlto D. Grybauskaitė galėtų dažniau išreikšti savo požiūrį. Tačiau trečiaisiais metais negirdėjome jokios ypatingos nuomonės, prieštaravimų nebuvo, pasisakymai neatrodė pernelyg kontroversiški, net sakyčiau, blankūs“, – sakė ekonomistas.
FAKTAI: Tretieji prezidentės metai ekonomikoje
Kūrė sąlygas nepriklausomiems šilumos gamintojams
Sustiprino ir suaktyvino Konkurencijos tarybą
Per veto sustabdė monopolijų įsigalėjimą atliekų tvarkymo srityje
Per veto užkirto kelią privačių namų administratorių savivalei
Parėmė Vyriausybę užtikrinant energetinį valstybės savarankiškumą
Parėmė Vyriausybę užtikrinant šalies finansų stabilumą
Per veto užkirto kelią elektros ir šilumos kainoms politizuoti
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26(88) liepos 16 - 29 d.)
