„Vien praėjusiais metais iš darbo išėjo daugiau kaip 50 darbuotojų, dauguma jų sekretorės ir teisėjų padėjėjai. Situacija nesikeičia ir šiemet, kai vos per ketvirtį metų darbą teisme paliko apie 20 žmonių. Vien šiuo metu trūksta daugiau nei 15 sekretorių.
Maža to, naujai atėję darbuotojai išdirba mėnesį ir išeina. Darbo sąlygos yra neįmanomos. Darbuotojų trūksta, tad likusiems žmonėms tenka dirbti dvigubu krūviu. Situacija yra labai bloga, nes nėra atsižvelgiama į tai, kad nespėdami susitvarkyti su užduotimis, darbuotojai dirba prieš darbą ir po jo. O kai kurie aukoja net savo savaitgalius, kad tik viską suspėtų“, - rašoma tv3.lt atsiųstame VMAT darbuotojų skunde.
Darbuotojai atkreipė dėmesį, kad toli gražu ne už visą papildomą darbą yra sumokama. Jiems yra sunku susiderinti atostogas, nes, anot jų, vadovai argumentuoja, jog ir taip nėra kam dirbti. „Situacija dar labiau pablogėja, kai kas nors suserga. Tokiu atveju krūvis tenka kitiems, kas tik dar labiau apsunkina padėtį. Bandėme kalbėtis su administracija, bet sulaukiame tik priekaištų ir apie jokius problemos sprendimo būdus nėra kalbama ir jokie žingsniai gerinti situacijai nėra daromi“, - rašoma darbuotojų skunde.
Tikrino Darbo inspekcija
Kad šis skundas nėra laužtas iš piršto, patvirtino ir prieš gerą mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas.
Po darbo laiko į VMAT patalpas užsukę inspektoriai rado 13 dirbančių asmenų, iš kurių 11 buvo teismo posėdžių sekretorės.
Darbuotojai nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio tenka dirbti viršvalandžius, kartais net iki 22 val., įskaitant ir savaitgalius.
Inspektoriams darbuotojai įvardijo dvi priežastis, kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija. Visų pirma – dažnai neveikianti arba lėtai veikianti Lietuvos teismų informacinė sistema. Antra – nepakankamas darbuotojų skaičius, tad teismo posėdžių sekretorėms tenka dirbti su ne joms priskirtais teisėjais.
Alga – 418 eurų „į rankas“
VMAT pirmininkė Loreta Braždienė pabrėžė puikiai žinanti susiklosčiusią situaciją, tačiau išsireiškė esanti bejėgė kažką pakeisti.
„Problemų dėl darbuotojų trūkumo turime, tačiau kol kas teismo veikla nesustoja. Mūsų teisme dirba 108 teisėjai, o trūksta net 15 sekretorių. Tik vidinių resursų dėka užtikiname teismo veiklą, t.y. posėdžiai nėra atidedami“, - kalbėjo L. Braždienė.
Atsakymas, kodėl nepavyksta prisivilioti specialistų ir užpildyti tuščių etatų taip pat konkretus. „Pareigybėms yra keliami itin aukšti reikalavimai. Maža to, prisideda mažas darbo užmokestis, didelis darbo krūvis. Apskritai konkursuose dalyvauja labai mažai žmonių. Turėjome daug konkursų, kai apskritai niekas nepasirodė. Kai darbuotojas palieka mūsų teismą, siūlome užpildyti anonimines anketas.
Tai net 90 proc. atvejų, kaip priežastis yra įvardijami – menkas atlyginimas ir darbo krūvis. Turime darbuotojų, kurie dirba ir 10 metų, bet ypač jauni žmonės iš darbo išeina kartais ir po mėnesio. Pagalvokite, teismo sekretorė uždirba apie 418 eurų („į rankas“ – aut. past.), o reikalavimai keliami itin aukšti“, - pasakojo L. Braždienė.
Susiklosčiusi situacija, anot VMAT pirmininkės, yra labai rimta ir turi būti išspręsta per kiek įmanoma trumpesnį laiką: „Gali atsitikti taip, kad didžiųjų Lietuvos miestų teismuose pradės strigti bylos. Tiesiog bus atidedami posėdžiai. O darbo krūvių sumažinti negalime, nes bylų skaičius nuolat didėja.
L. Braždienė neabejoja, kad darbo užmokesčio didinimas padėtų išspręsti problemą – tiek išlaikyti esamus darbuotojus, tiek pritraukti naujų. „Šiuo metu papildomai mokame už pavadavimus ir papildomą darbą. Tai yra papildomos pajamos prie ir taip nedidelės algos. Bet kokia yra tų papildomų pajamų kaina? Sunku žodžiais nusakyti“, - apibendrino tv3.lt pašnekovė.
Visos Lietuvos problema
Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus atkreipė dėmesį, kad visa tai yra sisteminė problema, užkoduota dėl menko finansavimo ir darbuotojų trūkumo.
„Turime pripažinti, kad teismuose darbo sąlygos tikrai yra nepatrauklios. Ir tikrai ne tik Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet ir visuose teismuose. Reikalavimai yra aukšti, o uždirba apie 500 eurų „į rankas“.
Teismai ne vieną sykį yra kreipęsi į Vyriausybę, kad ši spręstų finansavimo problemą. Dabar žmonės teismuose dirba viršvalandžius ir tokia situacija yra visur. Mes puikiai suprantame, kad remiantis darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais, situacija nėra normali. Pinigų iš oro tikrai neatsiras. Valstybė turi tarti savo žodį. Jei nebus sprendžiama, tai problema tik ryškės“, - pabrėžė R. Norkus.
Anot R. Norkaus, atlyginimai teismo darbuotojams, suprantant Lietuvos ekonominę padėtį, turi būti bent konkurencingi lyginant su kituose sektoriuose dirbančių žmonių atlyginimais: „Sunku pasakyti, kiek tiksliai reikėtų didinti algas. Pradžiai bent 200 eurų pridėti tikrai reikėtų. Ta pati problema egzistuoja ir su teisėjų padėjėjais, teisėjais. Jei kelsim vieniems, tai reikės ir kitiems.
Atkreipsiu dėmesį, kad apylinkės teismuose teisėjai vidutiniškai uždirba 1600 eurų. Tačiau jie turi praeiti neįtikėtinai sudėtingas atrankas, atitikti itin aukštus ir specifinius reikalavimus. Tokius žmones vadinu „darbo patriotais“, bet vien to juk negana. Žmonėms reikia išmaitinti šeimas, mokėti paskolas, tad vien gerais norais ir atsidavimu negali būti viskas grindžiama.“
Laukianti reforma problemos neišspręs
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė matantis esamą situaciją, bet greitų sprendimų žadėti negalintis.
„Visi teismai turi ir gali turėti labai rimtų problemų netolimoje ateityje. Puikiai suvokiame, kad tie žmonės turi milžiniškus darbo krūvius, o atlyginimas šių kategorijų darbuotojams yra per mažas. Daliai darbuotojų gaunamo atlyginimo vos pakanka sumokėti už nuomą ir kitas paslaugas. O kas lieka šeimai?“, - kalbėjo J. Sabatauskas.
Pašnekovas sutiko, kad teismams būtina skirti didesnį dėmesį: „Svarstant biudžetą reikia, kad Vyriausybė atsižvelgtų į teismų sistemos problemas. Kasmet teikiame siūlymus, prašome skirti daugiau pinigų. Juolab, kad menki atlyginimai – tik viena medalio pusė. Kartais trūksta lėšų transportui, vertėjams ir panašioms reikmėms.“
J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad planuojama teismų reforma, kai apylinkių teismų skaičius sumažės beveik penkis kartus padės optimizuoti veiklą, bet tikrai neišspręs finansavimo problemos.
„Kolegos iš Estijos ėmėsi tokios reformos prieš kurį laiką. Tai jie aiškiai pasakė, kad tikslas tikrai nebuvo sutaupyti lėšų. Reforma padėjo optimizuoti veiklą. O finansavimo klausimas ir toliau liks atviras. Tad šis klausimas taps tikru politiniu iššūkiu. Aiškesnis vaizdas bus, kai rudenį bus svarstomas biudžetas“, - pridūrė J. Sabatauskas.
