Nors valdančioji koalicija yra įtraukusi tiesioginius merų rinkimus į savo programą, opozicija kaltina valdžią tyčia vilkinant šių klausimų sprendimą. Vienas iš motyvų – baimė prarasti pozicijas kai kuriose savivaldybėse. Opozicija baiminasi, jog iki savivaldos rinkimų likus pusantrų metų reikiamos įstatymų pataisos gali būti nepriimtos. Laiko liko visai mažai.
Darbo partija: valdantieji žlugdo
Opozicinė Darbo partijos frakcija Seime teigia, jog valdantieji tik deklaruoja siekius įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Darbo frakcijos Seime narė, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė stebisi, kad koalicija nevykdo savo programos.
,,Keista, kad valdantieji nevykdo savo pažadų dėl tiesioginių mero rinkimų, nors jų programoje tai parašyta. Gal valdantieji bijo stipraus mero, priklausančio ne jų partijai? Svarbiausia, kad žmonės patys ateityje turėtų galimybę merą rinkti tiesiogiai. Jiems svarbu, kad vietose dirbtų jų pačių pasitikėjimo sulaukęs politikas”, – parlamentarei susidariusi situacija atrodo keistai.
„Pirmosios Konstitucijos pataisos užregistruotos dar praėjusios kadencijos Seime. 2007 metų birželį įvyko pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, bet valios žengti toliau pritrūko,“- primena darbietė.
Frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys portalui „Balsas.lt“ teigė, kad vienas iš delsimo motyvų esą gali būti baimė prarasti pozicijas kai kuriose savivaldybėse.„Matyt bijoma, kad kai kur, kur partija lyg ir gerai laikosi, galima neturėti mero,“ – svarstė parlamentaras.
Pasak V. Gapšio laiko liko nedaug. „Iki naujų savivaldybių rinkimų likus pusantrų metų, šioje srityje akivaizdus štilis. Valdantieji šioje kadencijoje neinicijavo teisės aktų projektų, kurie užtikrintų, kad piliečiai jau 2011 metais merus rinktų tiesiogiai. O komentuodami savo neveiklumą, bando dangstytis pasiteisinimais, neva neapsispręsta dėl koncepcijos,“ – sako jis.
Pasak darbiečių, Konstitucijos pataisos bus tik pirmasis žingsnis ir laiko kitų įstatymų bei teisės aktų pataisymams daug neliko.
V. Gapšys teigia, jog jam nesuprantamas konservatorių noras sieti šias pataisas su Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo teisinių pasekmių įgyvendinimu. „Tai, kad ir piliečiai, o ne tik partijos galėtų balotiruotis į savivaldybių tarybas, kaip nurodė KT, turi būti padaryta, bet tai du nesusiję klausimai,“ – portalui „Balsas.lt“ tvirtino jis.
Konservatorius: ačiū, kad primenate
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime lyderis Jurgis Razma teigia neįžvelgiąs nei vilkinimo, nei pavojaus, kad galima nespėti priimti Konstitucijos pataisas ir reikalingus įstatymus. „Noriu padėkoti politiniams oponentams už tai, kad rūpinasi šia aktualija ir juos nuraminti. Mes to tikrai nepamiršome,“- sakė jis.
Pasak J. Razmos, klausimas buvo keletą kartų aptartas valdančiosios koalicijos tarybos pasitarimuose ir beliko tik parengti konkrečius siūlymus.
Vidaus reikalų ministerija tokius turėjo parengti dar pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau to padaryti neskuba.
J. Razma pripažįsta, kad Konstitucijos pataisos būsiąs pirmasis žingsnis, tačiau teigia, jog geriau esą viską kaip reikiant paruošti nei skubėti. „Reikia, kad kai Seimą pasieks pataisos, politinių partijų lyderiai jau žinotų už ką balsuoja, o ne būtų balsuojama tiesiog už kokias nors pataisas,“ – sakė jis.
TS-LKD frakcijos seniūnas ramino, kad Vietos savivaldos ir Rinkimų į savivaldybių tarybas įstatymai taip pat būsią pataisyti laiku.
Kokie įgaliojimai reikalingi?
Viena iš diskusijų, lydinčių tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, - įgaliojimų klausimas. Ginčijamasi – ar palikti merą tik savivaldybės tarybos faktiniu pirmininku, ar suteikti jam didelius įgaliojimus.
Darbietis V. Gapšys portalui „Balsas.lt“ sakė, kad ir ši diskusija neturėtų stabdyti proceso. „Dėl to galima susitarti, išgryninti kelis modelius ir pateikti juos balsavimui,“ – tikino jis.
Pasak V. Gapšio, palikti tiesiogiai renkamą merą su simboliniais įgaliojimais nėra didelės prasmės. „Meras juk tuomet bus tas žmogus, į kurį bendruomenė žiūrės, kaip į tą, kuris sprendžia. Jam ir turi būti suteiktos realios galimybės. Žinoma, taryba turi turėti kontrolės svertus, tvirtinti biudžetą ir pan.“ – sakė darbietis.
J. Razma, savo ruožtu, pabrėžė, jog asmeniškai yra už tai, kad meras išvis nebūtų savivaldybės tarybos narys, o turėtų didelius vykdomajai valdžiai būdingus įgaliojimus. „Dabartiniai merai yra suinteresuoti, kad išrinktas savivaldybės vadovas turėtų ir didelis įgaliojimus ir dar vadovautų tarybai. Manau, kad tai nėra labai sveika demokratijai,“ – sakė jis.
Konservatorius pabrėžė, jog amerikietiškasis modelis, primenantis tenykščių merų ar gubernatorių, kurie renkami tiesiogiai ir turi didelius įgaliojimus bei atsakomybę, jam asmeniškai priimtinas labiau.
***
Vidaus reikalų ministerija linkusi Seimui siūlyti galutinai priimti Konstitucijos pataisą, kuri įteisintų tiesioginius merų rinkimus. Pirmas balsavimas dėl šios pataisos praėjusios kadencijos Seime jau įvyko prieš porą metų.
Norint galutinai ją priimti, reikalingas antras balsavimas, tačiau „už“ turi balsuoti mažiausiai 94 iš 141 parlamentaro.
Už tiesioginius merų rinkimus jau nuo 2005 m. sociologinėse apklausose pasisako dauguma sociologinių apklausų respondentų. Idėją palaiko ir prezidentas Valdas Adamkus ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Idėją merą rinkti tiesiogiai palaiko Savivaldybių asociacija.
Tikimasi, kad tiesioginiai merų rinkimai padarys valdžią labiau atskaitingą žmonėms ir sumažins užkulisinių politinių sandėrių, kuomet merais, partijoms susitarus, tampa rinkimuose ne itin stipriai pasirodę, bet susitarusiems tinkami asmenys.
Idėjos kritikai baugina, kad tiesioginiuose rinkimuose laimės rėksmingi populistai arba daug pinigų investavę vertelgos.
