Medininkų byloje kaltinamas Konstantinas Michailovas kalės iki gyvos galvos. Tai trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas (VAT).
K. Michailovas valstybei taip pat turės sumokėti per 2 milijonus litų turtinei žalai atlyginti. Teismas iš dalies patenkino šį prokurorų prašymą, nes K. Michailovui buvo pateiktas per 3,3 mln. litų civilinis ieškinys. Ieškinio suma sudaryta atsižvelgus į pareigūnų laidojimo, paminklų, išmokų žuvusiųjų šeimoms išlaidas.
Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. K. Michailovo gynėjai sako tai darysią.
VAT skirdamas bausmę K. Michailovui atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, į tai, kad nusikaltimas ir jo mechanizmas buvo iš anksto suplanuotas, K. Michailovas su bendrininkais veikė suderintai pagal iš anksto parengtą planą, veikė prieš nužudytuosius ne kaip asmenis, o Lietuvos Respublikos pareigūnus. Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir tai, kad buvęs omonininkas turi teistumą, atsakomybę sunkina tai, jog veikė organizuotoje grupėje, naudojo ginklą, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pats K. Michailovas tokį teismo sprendimą vadino „visišku nesusipratimu“.
Pirmuosius dešimt metų K. Michailovas bausmę atliks kalėjime, o vėliau, atsižvelgus į jo elgesį bei saugumo reikalavimus, administracijos teikimą, galės būti perkeliamas į pataisos namus.
„Kaip galima vertinti, kada žmogų be įrodymų nuteisia? Bent vienas iš jūsų užsiduokite sau klausimą, ar išgirdote šiandien bent vieną teismo nurodytą įrodymą, kurio pagrindu žmogus yra nuteistas iki gyvos galvos? Vaizdas toks, kad dveji metai proceso nebuvo, teismo nuosprendis – perrašyta prokurorų kaltinamoji kalba. Advokatų ginamosios kalbos, analizės ir viso kito tarsi nėra buvę. Sakiau ir dar kartą kartoju: Lietuva pasuko labai pavojingu keliu, kuriame nė vienas iš Lietuvos žmonių nėra užtikrintas savo teisių apsauga. O jeigu Lietuvai užtenka, kad bus nuteistas bet kas, tai turime labai ryškų atsakymą“, – teismo verdiktą žurnalistams komentavo K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius ir pridūrė, kad sprendimas bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas vertindamas teismo nuosprendį sakė, kad jis yra reikšmingas žingsnis atskleidžiant ir įvertinant Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo aplinkybes. Prokuratūrą tenkina teismo paskelbtos faktinės aplinkybės.
„Teismas pripažino, kad mūsų nurodytos įrodinėtos faktinės aplinkybės iš tiesų buvo tokios. Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko įsakymu buvo suorganizuota grupė asmenų, kurie ir įvykdė Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymą“, – teigė S. Verseckas.
Pasiteiravus, kiek konkrečiai K. Michailovui priskiriama nužudytų asmenų, prokuroras aiškino, kad, pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, jeigu nusikaltimas įvykdomas bendrininkų grupės, tai jie visi vienodai atsakingi už kilusias pasekmes. Pagrindinis įrodymas, kad K. Michailovas dalyvavo žudynėse, anot Generalinės prokuratūros atstovo, yra įrodymų visuma, o ne kažkoks vienas atskiras įrodymas.
Pasiteiravus, kokia yra bylos perspektyva kitų įtariamųjų – buvusių OMON būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo bei šio būrio vado Česlavo Mlyniko – atžvilgiu, prokuroras kalbėjo, jog galbūt bus sprendžiami klausimai dėl proceso jiems nedalyvaujant.
S. Verseckas teigė, kad civilinio ieškinio išieškojimas iš K. Michailovo priklausys nuo realių galimybių. Šiuo metu joks K. Michailovo turtas nėra areštuotas.
