Įžvalgus pinigų investavimas ar vis dėlto verslininko noras savo rankose turėti reikalingus pareigūnus? Į šiuos klausimus geriausiai galėtų atsakyti prezidento Valdo Adamkaus aplinkos žmonės, susigundę Viktoro Uspaskicho valdomų įmonių akcijomis, rašo „Lietuvos žinios“.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandį turėtų paskelbti, ar premjeras Gediminas Kirkilas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Pagrindo tam suteikė jo deklaracijoje fiksuota informacija, kad jau tapęs ministrų kabineto vadovu, socialdemokratų lyderis tebevaldė bendrovių „Krekenavos agrofirma“, „Kauno audiniai“ ir „Lietuvos dujos“ akcijas, tad dalyvaudamas svarstant klausimus, susijusius su šiomis bendrovėmis, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
Premjeras paskubėjo atsikratyti galvos skausmu jam tapusių vertybinių popierių. Tačiau jo pavyzdys neįkvėpė kitų pareigūnų, susigundžiusių ar sugundytų tapti akcijų savininkais.
„Lietuvos žinioms“ pavyko susipažinti su Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo informacija apie V.Uspaskicho „Krekenavos agrofirmos“, kurios darbuotojai kartu su kitais „Vikondos“ koncerno įmonių žmonėmis labai dosniai parėmė 2003 metų rinkimus pralaimėjusį prezidentą Valdą Adamkų, akcijų turėtojus.
Visi keliai veda į Krekenavą
Be dešimčių Kėdainių, Panevėžio ir aplinkinių rajonų gyventojų, akivaizdžiai dirbančių ar dirbusių „Krekenavos agrofirmoje“, tarp šios bendrovės akcininkų šmėžuoja ir kai kurių garsių vilniečių pavardės. Sakytum, „Krekenavos agrofirma“ - Lietuvos elito susitikimo vieta. Ar ne todėl po visų „vokelių“ skandalų tikrintojai Krekenavoje nieko neranda? Ir ar ne todėl taip drąsiai jaučiasi įtariamasis V.Uspaskichas, iš namų arešto siunčiantis V.Adamkų ginančius ir Seimo narius į miltus malančius laiškus?
Depozitoriumo parengtais šių metų kovo mėnesio duomenimis, „Krekenavos agrofirmos“ akcijų savo rankose turi ir prezidento aplinkos žmonės: šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė bei pirmosios kadencijos metais šias pareigas ėjusi Violeta Gaižauskaitė, rašo „Lietuvos žinios“.
R.Grumadaitė „Lietuvos žinioms“ sakė akcijų įsigijusi dar prieš pereidama į valstybės tarnybą, tuo metu, kai dirbo žurnaliste „Lietuvos ryte“. „Tiesiog pamiršau, kad jų turiu. Akcijų buvo tiek nedaug, jog nė nežinau, kiek dabar jų likę - turėčiau pasižiūrėti į popierius“, - kalbėjo prezidento atstovė spaudai.
Pasiteiravus, ar turimos akcijos deklaruotos, R.Grumadaitė nusistebėjo: „Ar tai interesų konfliktas?“
Trūko tvirtos paramos
„Krekenavos agrofirmos“ vardas Lietuvoje nuskambėjo prieš dvejus metus, kai kilo vadinamasis vokelių skandalas. Tuo metu įmonės darbininkė Dalia Budrevičienė per susitikimą su V.Uspaskichu išdrįso tiesiai pasiteirauti, kodėl „Krekenavos agrofirmoje“ dalis atlyginimų mokama nelegaliai. Vėliau moteris savo žodžius gynė teismuose ir pasiekė pergalę - savo sveikatos sąskaita.
D.Budrevičienę aktyviai palaikė visuomeninės organizacijos, tačiau valdžios institucijos reagavo kur kas santūriau. Tiesa, pernai, Valstybės dienos proga, prezidentas jai įteikė apdovanojimą „Už nuopelnus Lietuvai“, bet iki tol tvirtos V.Adamkaus pozicijos remiant moterį, kovojančią su nelegalia verslininkų veikla, nebuvo girdėti.
Šalies vadovui tai padaryti galėjo būti ne taip ir lengva: juk būtent su V.Uspaskichu siejamų įmonių darbuotojai pervedė per 400 tūkst. litų, rašo „Lietuvos žinios“. Pinigai pateko į V.Adamkaus fondą. Tuo pat metu šalies vadovas, kuriam iki kadencijos pabaigos buvo likusios vos kelios dienos, savo dekretu suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka V.Uspaskicho rekomenduotam Rusijos verslininkui M.Sadekovui.
Ryšys akivaizdus
Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas, gynęs D.Budrevičienės interesus per teismų maratoną, įsitikinęs, jog prezidento aplinkos žmonių turimos „Krekenavos agrofirmos“ akcijos, kaip ir istorija dėl santykių tarp V.Uspaskicho įmonių ir valdžios institucijų, įskaitant prezidentą, vertos specialaus tyrimo.
„Gal per jį būtų galima nustatyti motyvus, kodėl būtent tiems pareigūnams atiteko šios akcijos. Manau, tai rodo, kad yra tam tikras ryšys tarp prezidento institucijos ir V.Uspaskicho bei jo kontroliuojamų bendrovių, - „Lietuvos žinioms“ teigė parlamentaras. - Be abejo, tai dar kartą patvirtina ir kitą faktą: kad pinigai, sumokėti V.Adamkaus fondui padedant V.Uspaskicho kontroliuojamų bendrovių darbuotojams, susiję su pilietybės suteikimu Rusijos verslininkui M.Sadekovui.“
Pasak K.Čilinsko, abipusis ryšys - akivaizdus, tačiau kas už jo slypi, šiandien dar sunku atsakyti. „Ar tokia forma žarstoma malonė valdžios atstovams, o gal pareigūnai visai atsitiktinai nusprendė imtis verslo įsigydami būtent šios bendrovės akcijų. Nežinau, kuris variantas tikresnis, bet sutapimų - labai daug“, - kalbėjo jis.
VTEK nariui, su korupcija kovojančios tarptautinės bendrovės „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovui Ryčiui Juozapavičiui nuostabą kelia tai, kad tarnautojai ar valstybės pareigūnai sugeba įsigyti akcijų. „Kai išgirstu tokią informaciją, kyla bent keletas klausimų: iš kur žinai, jog tos akcijos vertingos; kaip tu, dirbdamas valstybės tarnyboje, sugebėjai skirti laiko jų paieškoms ir suvokti, kad į šias akcijas verta investuoti; kas padėjo tą rinką perprasti ir patarė sėkmingai investuoti?“ - stebėjosi R.Juozapavičius.
Ta pati schema
Aukštų pareigūnų susisaistymas su bendrovėmis gali sukelti abejonių dėl jų veiklos motyvų, bet Lietuvoje tai - ne naujiena. Chrestomatiniu legalaus kyšio, leidžiančio surišti rankas aukštiems pareigūnams, pavyzdžiu galima vadinti Turniškių skandalą. Per jį irgi buvo minimi prezidento V.Adamkaus aplinkos žmonės, rašo „Lietuvos žinios“.
Turniškių skandalas kilo prieš dvejus metus, kai paaiškėjo, kad Vyriausybės kanceliarijos valdoma komunalinių paslaugų bendrovė įkeitė bankui dalį valdomo turto, taip pat valstybės vadovo rezidenciją, o už gautą paskolą renovavo kotedžus, įteisintus kaip komercinės paskirties objektus - viešbučius. Juos išskirtinėmis sąlygomis įsigijo pagrindiniai prezidento komandos nariai: patarėjas užsienio politikos klausimais Edminas Bagdonas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas Rytis Muraška bei V.Adamkaus paskirtas ir jam pavaldus Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Jau tuo metu viešai spėliota, ar Turniškių kotedžų pardavimo aplinkybės nėra paslėptas kyšis aukštiems pareigūnams, kad šie, patardami prezidentui, rekomenduotų „teisingus“ sprendimus. Juo labiau jog asmenų, įsigijusių kotedžus, prašymus „laimino“ komunalinių paslaugų bendrovės vadovų prierašas: „Būtų naudinga prašymą patenkinti.“
Seimo narys K.Čilinskas sako įžvelgiąs panašumų tarp Turniškių istorijos ir išaiškėjusių aplinkybių dėl R.Grumadaitės bei V.Gaižauskaitės valdomų „Krekenavos agrofirmos“ akcijų: „Matyčiau analogijų, nors Turniškių istorija jau ištirta, o šioje dar daug nežinomųjų. Tačiau bet kokiu atveju visuomenė neturi spėlioti: pareigūnai ir valstybės tarnautojai privalo patys atskleisti galimus ryšius ir deklaruoti juos visuomenei“.
