Lietuva kasmet išleidžia šimtus milijonų litų, investuodama į po karo kraujuojančias tolimas valstybes, misijose žūsta tautiečiai, o gimtinėje uždaromos mokyklos, streikuoja pedagogai. Tokia kaina mokama už tai, kad būtume po NATO ar JAV sparnu bei jaustumėmės saugūs, rašo „Vakarų ekspresas“.
Šalį sukrėtusi lietuvio kario žūtis Afganistane dar kartą sujudino politikus ir paskatino iš naujo leistis į polemiką dėl tarptautinių karinių misijų būtinumo, todėl „Vakarų ekspresas“ taip pat pasidomėjo, kodėl mes dalyvaujame svetimuose karuose.
Juolab kad netrukus į talibų ar narkobaronų inicijuojamų išpuolių drebinamą Afganistaną palaikyti taikos išskris Klaipėdos apskrityje tarnaujančių savanorių pagrindu suburta Goro provincijos atkūrimo grupė - apie 160 karių. Tai bus jau aštuntas tautiečių karinis kontingentas Afganistane.
Yra konkurencija
Į tarptautines karines taikos palaikymo, įvedimo ar antiteroristines misijas tiek Lietuvos reguliariosios kariuomenės, tiek Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai vyksta savo noru.
„Vakarų ekspresui“ Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų štabo kapitonas Žilvinas Gaubys teigė, kad atrenkant karius į misijas visada vyksta konkurencija.
„Prieš tai būna patikrinama visų karių sveikata, jie suskirstomi į penkias kategorijas. Pavyzdžiui, didelį fizinį krūvį patiriantys žvalgai būna pirmos kategorijos, o vadinamieji kariniai biurokratai, dirbantys štabuose, gali būti ir ketvirtos kategorijos. Penktos kategorijos kariai į misijas nesiunčiami“, - teigė jis.
Kiekvieną kartą prieš siunčiant į misiją yra nustatomi tam tikri etatai: kiek ir kokio pobūdžio karių reikia. Pagal tai kontingento vadas ir renkasi karius.
„Dabar komplektuojamas kontingentas vykti į misiją Afganistane. Pasiruošimas vyksta pusę metų. Pirmąjį mėnesį kariai tobulina asmeninius įgūdžius: jei karys buvo kulkosvaidininkas Lietuvoje, tą patį jis darys ir misijoje. Dabar buriami žmonės iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės“, - sakė Ž. Gaubys.
Prieš tai į misijas Afganistane vykdavo tam tikrų reguliariosios kariuomenės batalionų kariai.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra minėjęs, kad vien misijai Afganistane kasmet iš šalies biudžeto yra skiriama apie 78 mln. litų. Į šią sumą įskaičiuotas ne tik provincijos atkūrimas, mokyklų, hidroelektrinių statymas, renovacija, labdara, bet ir karių parengimas.
Donorų dalia
Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius „Vakarų ekspresui“ teigė, kad kalbėdami apie misiją Afganistane žmonės neretai žvelgia labai siaurai, paviršutiniškai.
„Tai - skaudus dalykas, nes yra nemažai tokių, kurie nukentėjo dėl sovietų valdžios vykdyto karo Afganistane, po to mūsų valdžia dar nenorėjo pripažinti Afganistano karo veteranų. Stodami į NATO, vien naryste nebaigėme proceso, nes įsipareigojome. Jei būsime tranai, kurie tik valgys medų ir nieko neduos, mus išmes iš avilio“, - sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad kolektyvinė gynyba yra visos organizacijos sprendimas, o misija Afganistane neapsiriboja vien taikos palaikymu.
„NATO siekia, kad vietiniai gyventojai išmoktų patys gyventi ir netoleruotų narkotikų gamybos. Tai - vienas pagrindinių dalykų, reikia kaip nors išjudinti tą tautą, kuri pagal sąlygas ir sąmoningumo lygį gyvena XIV-XV amžiuje. Kad jie suprastų: yra ir kai kas kita, ne tik narkotikų verslas. O mūsų valstybė, palyginti su Danija ar Vokietija, investuoja išties labai nedaug. Ar ne per daug apsižiojome? Tai klausimas, bet jau pavėluotas“, - pripažino Seimo narys.
Politikas teigė, kad tarptautinės karinės misijos yra ir puiki proga tobulėti mūsų šalies kariams. Pavyzdžiui, neutralia valstybe save laikanti Šveicarija išleidžia nepalyginti daugiau lėšų karių apmokymams, nes minėtos šalies vyrai yra šaukiami apmokymams kas pusę metų, namie laiko ginklus, visa valstybė parengta totalinei gynybai, įskaitant net kalnų sprogdinimą.
„Kariai Afganistane gina ne afganistaniečių, o Lietuvos interesus. Tik galiu pripažinti dar vieną dalyką: civiliniame kontekste mes esame silpni, neturime tiek pinigų, kiek reikėtų, tad būtina sugebėti pritraukti ir kitų valstybių pinigus, atkuriant provinciją“, - tikino jis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Justinas Karosas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad ne tik mažos, bet ir didelės valstybės nesiryžta būti vienos.
„Juk ir patys atkūrus nepriklausomybę gavome paramą, mus mokė, kaip gyventi, tad dabar atėjo eilė ir mums pasidalyti patirtimi“, - sakė jis.
Pavadino okupantais
Seimo narys Julius Veselka teigė esąs ne tik skeptiškai, bet ir priešiškai nusistatęs prieš tarptautines karines misijas.
„Ar kada nors Lietuva per visą istoriją turėjo kokių nors santykių su Iraku ar Afganistanu? Ne. Išskyrus sovietų karą Afganistane, kur per prievartą ir mūsiškiai dalyvavo. Ar kada nors bent viena valstybė buvo užkariavusi Afganistaną? Ne. O kas labiausiai Europoje verkia, kad buvo okupuota? Lietuva, dabar pati tapusi okupante. Jei mūsų partizanai teisėtai šaudė į okupantus, tai ir afganistaniečiai teisėtai šaudo į okupantus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
J. Veselka pastebėjo, kad visi užkariautojai aiškina, jog veikia taikos labui.
Parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad tie beveik 80 mln. litų, skiriamų Afganistanui, Lietuvos neišgelbėtų.
„Aš pasisakyčiau už tai, kad būtų tik finansuojama, bet žmonės į karo zoną nesiunčiami. O į misiją Irake aš labai skeptiškai žvelgiu: mes užmiršome, dėl ko buvo pradėtas tas karas. Iš pradžių aiškino, kad ten paslėptas cheminis ginklas, jo nerado, tai pradėjo iš piršto laužti tą karą. Viskas dėl ekonominių interesų, naftos“, - mūsų dienraščiui sakė politikas.
Komentarai
„Gynybos skydas kainuoja“
Vaclavas STANKEVIČIUS, Seimo narys, buvęs parlamento NATO reikalų komisijos pirmininkas.
Dalyvauti misijose turime, nes esame NATO, Europos Sąjungos nariai. Kolektyvinis gynybos skydas kainuoja. Lietuva viena juk būtų tikrai nesaugi. Misija Afganistane yra tęstinis dalykas, nes tai - NATO misija, organizacija turi visus mandatus, tai - mūsų prioritetas. Stengiamės toliau padėti atkurti provinciją, užtikrinti stabilumą.
Misija Irake - antiteroristinė, esame ten JAV prašymu. Dabar reikia tik apsispręsti, kokiu formatu mes dalyvaujame misijoje. JAV yra Lietuvos strateginis partneris, tad karine prasme mūsų buvimas Irake nėra labai svarbus, bet politine - taip. Dabar svarstoma galimybė Lietuvos karius siųsti į Iraką tik vietinių apmokymui.
Iš dalies eilinis Lietuvos pilietis dėl mūsų karių buvimo misijose nieko negauna, tačiau žvelgiant plačiau - tai prestižas valstybei, kokybės ženklas, saugumas. Jei yra užpuolama bent viena valstybė NATO narė, tai traktuojama kaip viso Aljanso užpuolimas.
„Mes jiems - kiaulės“
Zigmas STANKUS, Afganistano karo veteranų klubo „Miražas“ narys.
Matau, kad dabar visas scenarijus, palyginti su tuo, kas vyko Tarybų Sąjungos laikais, kartojasi šimtu procentų. Sovietai Afganistane buvo pristatę ištisus gyvenamuosius mikrorajonus, gamyklas, tačiau afganistaniečiai mus kaip laikė, taip ir laiko netikėliais. Tikras musulmonas, fundamentalistas, fanatikas, kokių Afganistane labai daug, niekada neleis savo vaiko į kiaulės pastatytą mokyklą. Jis ją geriau nugriaus. Kariuomenė sukurta ne tik košei valgyti, tačiau visokios atkūrimo misijos skamba kvailokai.
Lietuva užsibrėžė Goro provincijoje pastatyti 14 mokyklų, o mūsų valstybėje, kaimuose, ugdymo įstaigos uždaromos, nes trūksta ir mokinių, ir pinigų mokykloms išlaikyti. Afganistane mes net hidroelektrines statome už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Negi saviems nereikia padėti? Afganistaniečių toks mentalitetas, kad jie dovanas iš tavęs mielai priims, tačiau kai nusuksi nugarą - kastuvu galvą perskels. Prieš vykdami į misijas, kariai neretai manęs prašo patarimų. Aš jiems sakau: niekada nepasitikėk afganistaniečiais, musulmonais. Niekada netikėk ramybe.
Žvelgiant plačiau, manau, iki šiol vyksta šaltasis karas tarp didžiųjų valstybių, JAV įsitvirtina Azijoje, stato bazes. Apie kokią įtaką gali kalbėti Lietuva, jei pernai 20 proc. padidėjo narkotikų eksportas Afganistane? Eilinį kartą bučiuojame į vieną vietą Amerikai. Aiškinama, kad priklausome NATO, organizacijai, kuri be kovos užėmė mūsų pačių teritoriją. Ji - šalia Rusijos, mes pirmiausiai ir nukentėtumėme agresijos atveju. Kitas dalykas: ar NATO reikalauja veltis į tas misijas, ar mūsų politikai tik šypsosi ir siūlosi?
Pažvelkime, ką padarė JAV invazija. Buvęs Irako prezidentas Sadamas Huseinas neįsileisdavo teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ narių į valstybę, maudydavo juos sieros rūgštyje, o dabar durys teroristams atvertos. Dabar tiek Irake, tiek Afganistane nebereikia įrodinėti, kad amerikiečiai yra blogi, okupantai. Afganistaniečiai prieš tai juk net nežinojo, kur ta Amerika. Amerikiečiai elgiasi taip pat, kaip ir sovietų okupantai.
Ir jūs pamatysite, kas bus vėliau: tie, kurie Afganistane palaikė kitų valstybių valdžią, bus priversti emigruoti. Lietuva taip pat gaus tam tikrą kvotą priimti pabėgėlius. Man visada patiko prezidentas Valdas Adamkus, kaip jis gindavo Lietuvos interesus užsienyje, tačiau kai pradėjo kištis į Ukrainos, Gruzijos vidaus reikalus... Kokie čia Lietuvos interesai?
