Valdžia suplanavo gausesnį biudžetą, bet gyventojai pagerėjimo nepajus. Ypač ligotieji. Mat nors sveikatos apsaugai skirta keliais milijonais daugiau, gydymo įstaigos toliau nyks, eilės netrumpės. Specialistai tvirtina, kad pinigų užtenka, tik jie išgaruoja nepasiekę pacientų.
Sveikesni nebūsime
Kitąmet sveikatos apsaugai kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu planuojama skirti 4,168 mlrd. litų– šiemet ši suma siekė 4,004 mlrd. litų. Tačiau specialistai tvirtina, kad net ir skyrus daugiau pinigų, dvidešimtmetį merdinti sveikatos sistema nepasveiks. Nes valdžios atstovai labiau užsiėmę galvosūkiu, kaip sergantiesiems ar neįgaliesiems skirti daugiau pašalpų, o ne kaip juos gydyti ar nelaužyti Konstitucijos, įpareigojančios gydymą teikti nemokamai.
Anot Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės, valdžios deklaravimas, kad po sveikatos apsaugos reformos turėjo pagerėti paslaugų prieinamumas, kokybė, nepasiteisino. Atsitiko priešingai– paslaugų prieinamumas žymiai pablogėjo, bendros išlaidos išaugo.
„Didžioji bėda ne tai, kad buvo panaikinti chirurgijos skyriai, nebefinansuojamos chirurgijos paslaugos, bet reanimacijos ignoravimas ir panaikinimas rajonų ligoninėse",– aiškino A.Grikšienė.
O įgyvendinus reformą liko tik 39 rajoninės ligoninės, iš kurių tik 10 yra su chirurgijos ir akušerijos skyriais, 12– tik su chirurgijos. Iš viso buvo uždarytos net 24 gydymo įstaigos. Tai, kad kitąmet pagerėjimo nebus, neslėpė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Anot jos, reformuotojai padarė viską, kad žmonės kuo ilgiau stumdytųsi eilėse pas gydytojus, o sergančiųjų nemažėtų.
Gyvename viduramžiuose
„Pavyzdžiui, Akmenės ligoninė per mėnesį, kad išvežtų pacientus į kitas įstaigas, išnaudojo degalų metinį limitą. Išaugo srautai pas šeimos gydytojus: kai kurie tik po 4 dienų gauna taloną pas šeimos gydytoją, pas specialistą, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligų ar endokrinologą– po 54 dienų. Žmogus per tą laiką gali numirti",– vardijo reformos rezultatus
D.Mikutienė.
Anot D.Mikutienės, ministerijos atstovai toliau už milijonus užsakinėja užsienio specialistus, kad šie rengtų naują Sveikatos programą. Nors užsieniečiai nesugeba įvertinti net lietuvių sergamumo.
„Pavyzdžiui, lėtinei ligai– reumatoidiniam artritui gydyti, t. y. vaistams Sveikatos apsaugos ministerija skiria 10 mln. litų. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedarbingumui sumoka 390 mln. Vieni negydo, o kiti dėl to skiria pašalpas",– absurdą atskleidė parlamentarė.
Pasak jos, net kai pinigų skiriama daugiau, juos sveikatos klerkai sugeba „išgarinti". Pavyzdžiui, vien elektroninei sveikatos sistemai išmesta dešimtys milijonų, tačiau ji neveikia– kaimuose gyvenantys žmonės turi važinėti po keliasdešimt kilometrų tik tam, kad užsiregistruotų pas gydytoją. O kaltieji dėl pinigų iššvaistymo lieka nenubausti.
Per dvidešimtmetį lovų Lietuvos ligoninėse sumažėjo nuo 46 175 iki 22 719.
Reforma pavyko
Raimondas ŠUKYS– Sveikatos apsaugos ministras:
Eiles poliklinikose dažniausiai lemia ne finansai, o netinkamas darbo organizavimas. Netrukus bus suteikta teisė gydytojams paciento apsilankymo metu vaistus išrašyti ilgesniam laikotarpiui nei 3 mėnesiai. Jeigu specialisto konsultacijos reikia laukti ilgai, šeimos gydytojas privalo pasiūlyti tris artimiausias gydymo įstaigas. Ligoninių tinklo optimizavimas jau įgyvendintas. Nustatyti aiškūs kriterijai, pavyzdžiui, tam, kad gydymo įstaiga gautų finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, akušerijos skyrius turi atlikti ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus, o chirurgijos skyrius padaryti– 660 operacijų per metus. Dalis šalies gydymo įstaigų nesugebėjo to padaryti, todėl šių stacionarių paslaugų nebeteikia.
Ignas JAČAUSKAS
