Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje. Parlamentarai nestokojo klausimų, kaip atrodytų sveikatos sistema priėmus siūlomas pataisas.
Portalas tv3.lt primena, kad SAM užsimojo aiškiai nustatyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu draustiems gyventojams sveikatos paslaugos šalies sveikatos įstaigose turi būti teikiamos nemokamai, o už šias paslaugas negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
Teigiama, kad tai leis išskaidrinti sistemą ir pasiekti strateginius tikslus – padidinti paslaugų prieinamumą, mažinti eiles, pagerinti pačių gydytojų savijautą.
Įžvelgė korupcijos rizikas
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gi svarstė, ar tai kaip tik nepaskatins ir taip nelengvai išgyvendinamos korupcijos apraiškų.
„Jūsų iniciatyva yra tris dešimtmečius galiojusios ir veikusios sistemos griovimas ir kūrimas kažko naujo, argumentuojant tuo, kad mažės eilės, pacientų situacija gerės, didės paslaugų prieinamumas.
Kuo remdamasi ministerija daro prielaidą, kad įgyvendinus dabar pristatytą planą mažės eilės, didės paslaugų prieinamumas – ar didmiesčiuose, ar ypač regionuose. Ar neturite nuogąstavimų, kad panaikinus priemokas, nuėjus šiuo keliu didės korupcijos medicinos sistemoje rizika ir bus grįžta dešimtmečiais atgal?“ – teiravosi ji posėdžio metu.
Už paslaugą negali būti apmokama du kartus
Vis tik sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė neįžvelgė, kur ta korupcija turėtų atsirasti. „Kur ji gali būti, jei pacientas ateina į gydymo įstaigą ir žino, kad turint siuntimą paslauga turėtų būti nemokama?
Mokamos paslaugos kaip buvo teikiamos, taip ir bus toliau teikiamos. Yra žmonės, kurie nori patekti pas konkretų gydytoją, konkrečioje gydymo įstaigoje, su daugiau privatumo, malonesne aplinka, žmonės turi teisę pasirinkti, to nekvestionuojame“, – komentavo ji.
Ministrė savo ruožtu akcentavo, kad, remiantis Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktu, paslaugos, kurios yra teikiamos tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose, neturėtų būti apmokestinamos du kartus.
„Ar neturite nuogąstavimų, kad panaikinus priemokas, nuėjus šiuo keliu didės korupcijos medicinos sistemoje rizika ir bus grįžta dešimtmečiais atgal?“ – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
„Taigi jei už paslaugą sumokėjo valstybė, kiekvienas gyventojas, sumokėdamas Privalomojo sveikatos draudimo mokestį arba tai už jį padarius valstybei, tarsi nusiperka paslaugos teikimo bilietą į autobusą nuvykti iš taško A į tašką B. Ir kiekvienas turi teisę sėsti į tą autobusą ir gauti paslaugą.
O ateina vairuotojas ir sako: „Duok 300, 90 eurų, lipk į autobusą ir važiuok pirmas“. Taigi mes sakome, kad ta praktika, kuri gali būti tiek viešose, tiek privataus sektoriaus įstaigose, nėra pati geriausia, nes nėra priimtina labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – kalbėjo SAM vadovė.
Pasak jos, tai ne joks revoliucinis, o daugiau aiškumo suteikiantis sprendimas: „Taip atnešame daugiau skaidrumo. Jei nepriklausomai nuo savo nuosavybės formos gydymo įstaiga (...) pasirašė sutartį [su ligonių kasomis], joje numatytas punktas, kad už pasiūlytą kainą ji ir įpareigoja teikti paslaugas.“
Mitas, kad valstybės apmokamos paslaugos nekokybiškos
M. Jakubauskienė pasakojo, kad šiuo pasiūlymu reaguojama į pacientų nusiskundimus. „Turėdami siuntimą jie kreipiasi į įstaigą ir gauna atsakymą, kad su siuntimu neaptarnaujama, nors tai yra viena didžiųjų įstaigų, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Kitos gydymo įstaigos pasiūlo sumokėti papildomai už tyrimus, vieną ar kitą papildomą veiksmą.
Labai svarbu įvertinti ir tą dalyką, kad gydytojas ir pacientas yra absoliučioje informacijos ir galios asimetrijoje – medikas turi išsilavinimą, žinias, pacientas čia ateina ne šiaip sau įsigyti batų, jis nežino, kokios jam paslaugos reikia ir spektro, kokios yra galimybės. Tad šiai asimetrijai suvaldyti, kuri iš dalies ir lemia tą susiklosčiusią situaciją, ir pasiūlėme pataisą“, – komentavo ji.
Pasak ministrės, mitas, kad paslaugos ir priemonės, kurias finansuoja valstybė, yra prastos kokybės. „Su ligonių kasomis esame aptarę, kad matydami, už kokias medicinos priemones patys pacientai daugiausiai renkasi sumokėti, tokio pobūdžio priemones pagal medicinines klinikines paciento indikacijas įtrauksime į apmokamą paslaugos kainą. Taigi nematau galimybės, kur galėtų formuotis korupcinės praktikos“, – teigė M. Jakubauskienė.
Panašus siūlymas jau patyrė fiasko
Liberalas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu priminė, kad analogiškas buvusio ministro Vytenio Povilo Andriukaičio siūlymas jau yra patyręs fiasko.
„Pateiksiu kitą analogiją – kai kas turi teisę nemokamai važiuoti traukiniu, tačiau jei jis nori važiuoti kupė, turėti miegamąją vietą, jam jau nebeleidžia, sako: „Būk geras, prisimokėk“. Autobuse nėra miegamų vietų, tai jūs gerai pavyzdį kišat. O kai paimti traukinį, pamatai, kad gali pagrįstai gauti geresnes paslaugas, tik susimokėk.
Andriukaitis jau bandė uždrausti teisę prisimokėti už geresnes, aukštesnės kokybės paslaugas ar kokią individualizuotą paslaugą. Tada buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą ir pasakyta, kad negalima uždrausti įsigyti aukštesnės kokybės paslaugų savais pinigas, nes valstybė negali finansuoti visų dalykų, o per ligonių kasas finansuoja tik bazinius dalykus. Ar įvertinote šį Konstitucinio teismo sprendimą ir nebijote, kad jei būtų kreiptasi ir dėl jūsų sprendimo, jie lėktų į orą kaip buvo ir Andriukaičio atveju?“ – teiravosi jis.
Sveikatos apsaugos ministrė atkirto, kad analogija su traukiniu vykusi, mat miegamasis kupė jau būtų traktuojamas kaip papildomos komforto paslaugos, kurios yra ir liktų mokamos. „Reikia atskirti du dalykus – priemoką prie sveikatos paslaugos ir mokamas paslaugas. Jos kaip ir buvo teikiamos, taip ir toliau bus teikiamos.
Kalbant apie paciento teisę gauti aukštesnės kokybės paslaugas, pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, gydytoją ir paslaugas, kurios teikiamos tose įstaigose. Yra turtingi žmonės, kurie skrenda operuotis į Šveicariją, puiku, jie turi tą galimybę“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Žada peržiūrėti ir įkainius
Vis tik gilinantis į konkrečius pavyzdžius daliai Seimo narių sunkiai sekėsi suprasti, kaip dabar veiktų sistema. „Jūs jau paminėjote, kad daug diskusijų kelia paties krepšelio paslaugos apskaičiavimas. Jei reikia išrauti dantį, nuskausminimui paskaičiuota kažkokia dalis vaistų, tai jei jų reikia daugiau, dabar nebus galima prisimokėti? Darosi panašu, kad taip yra.
Ar gimdant kai taiko nejautrą, gali pasirinkti stipresnę, prisimokėti, tai dabar visiškai neliks tokios galimybės? Jei nori gauti kokybiškesnę paslaugą, tada turėsi mokėti pilnai? Nekvestionuoju, kad nėra kokybiškų valstybinių paslaugų, bet jei norėsi kažko papildomai prie paslaugos, turėsi eiti tik privačiai ir mokėti visą kainą? Ar negalima paskaičiuoti paslaugos krepšelio ir tada, kas teikiama papildomai, prisimokėti?“ – svarstė liberalė Edita Rudelienė.
„Vienas dalykas yra nueiti nusipirkti daiktą į parduotuvę, kad ir kostiumą, o kitas – kai eini pas dizainerį ir gauni butiko paslaugas“, – sakė M. Jakubauskienė.
Ministrė sutiko, kad diskusijų čia reikia daugiau, mat sveikatos sistema yra sudėtinga. Vis tik ji pridūrė, kad daugiau nei 80 proc. odontologinės pagalbos ir taip teikiama privačiame sektoriuje:
„Ribodami priemokų mokėjimą už valstybės apmokėtą paslaugą mes iš tiesų peržiūrėsime du dalykus – įkainį ir priemones, kurios patenka į tą apmokamą paslaugą ir tai išplėsime. Diskusijos su visais suinteresuotais dalyviais tikrai vyks. O pacientai, kurie nori atlikti vitamino D ar kitus tyrimus, ir toliau galės juos atlikti.“
V. Čmilytė-Nielsen gi klausė, kaip bus, jei 15 metų mergaitei patekus į ligoninę mama norės kartu būti palatoje – ar ji negalės prisimokėti?
„O tai – viešbučio paslaugos – nėra mokama paslauga? Tai juk nėra medicininės paslaugos dalis, tai yra mokama paslauga. O kas yra, kai gimdanti moteris sutuoktinį pasikviečia būti kartu? Tai yra mokama paslauga, o ne priemoka“, – aiškino ministrė.
Lietuviai iš kišenės iš taip sumoka daugiausiai
Ji paragino aiškiai atskirti, kas tai yra priemoka už medicinos paslaugą ir mokamos paslaugos:
„Vienas dalykas yra nueiti nusipirkti daiktą į parduotuvę, kad ir kostiumą, o kitas – kai eini pas dizainerį ir gauni butiko paslaugas. Tai už jas visada susimokama iš savo kišenės, nes jos nėra paslaugų teikimo standartas. O, pasikartosiu, valstybės apmokamų paslaugų teikimo standartas yra pakankamai aukštas ir orientuotas į paciento poreikius.“
M. Jakubauskienė priminė, kad Lietuvoje gyventojai prisimoka daugiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių – 30 proc.
„Vaistų kompensavimo sistema Lietuvoje yra pakankamai gera ir priemokos už vaistus nesudaro didelės dalies, tai yra priemokos už paslaugas. Taigi šiuo sprendimu siekiame apsaugoti gyventojus nuo katastrofinių sveikatos išlaidų, tada, kai žmonės nesikreips, nes neturi pinigų papildai sumokėti už pagalbą.
Norime suvienodinti pacientams galimybes ir daugiau skaidrumo gaunant šias paslaugas. Pasitenkinimas sveikatos sistema, pagalbos prieinamumu, šiandienos duomenimis nėra pats geriausias“, – akcentavo ministrė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
