SAM ruošiasi aiškiai nustatyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu draustiems gyventojams sveikatos paslaugos šalies sveikatos įstaigose turi būti teikiamos nemokamai, o už šias paslaugas negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
„Jei šeimos gydytojas išrašė siuntimą gydytojui specialistui, pirmiausia pacientas turėtų galvoti apie savo savijautą, o ne tai, kiek jam tai kainuos“, – pristatydama pokyčius trečiadienį žurnalistams pabrėžė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Mitas, kad viešose įstaigose paslaugos blogesnės
Pasak ministerijos, tokios sąvokos kaip paciento priemoka apskritai likti neturėtų. Teigiama, kad šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, visuomenėje keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
„Susiduriame su atvejais, kuomet gydymo įstaigos, pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa, prisiėmusios atsakomybę už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) jau apmokėtas teikiamas sveikatos paslaugas iš pacientų neimti papildomų priemokų, šios nuostatos nesilaiko. (...) Todėl šiuo metu esanti teisinė kolizija turi būti sutvarkyta“, – kalbėjo ministrė.
Kitaip sakant, jei dabar norėdami paslaugą gauti greičiau ir kreipdamiesi į privačią įstaigą gyventojai galėdavo pasirinkti ir kažkiek prisimokėti, dabar turės mokėti pilną kainą arba rinktis paslaugą už bazinę, tai yra ligonių kasų apmokamą, kainą.
Pasak ministrės, įsitikinimas, kad valstybinėse įstaigose teikiamos paslaugos yra prastesnės kokybės, tai yra mitas. M. Jakubauskienė akcentavo, kad kiekvienas turi žinoti, kokias paslaugas gauna, už kokias paslaugas sumoka valstybė ir už kokias paslaugas pacientas gali sumokėti pats.
„Imamės iniciatyvos skaidrinti sveikatos apsaugos sistemą. Esame įsivertinę galimus laikinus nepatogumus. Tačiau, ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas leis pasiekti strateginius tikslus – padidinti paslaugų prieinamumą, mažinti eiles, (...) taip pat gerinti pačių gydytojų savijautą“, – kalbėjo ji.
„Neleisime plėšikauti“
SAM vadovė nurodė, kad papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai jau dabar sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausia priemokų pasitaiko už specialistų konsultacijas.
„Kai paskambiname ir sakome, kad turime šeimos gydytojo siuntimą, mums sako – papildomai primokėkite 50 ar 90 eurų su siuntimu ir dar mes padarysime jums tyrimų. Tai vidutiniškai man kainuos ta paslauga apie 300 eurų. Tą ir moka Lietuvos gyventojai pakankamai dažnai“, – konstatavo ministrė.
„Jei šeimos gydytojas išrašė siuntimą gydytojui specialistui, pirmiausia pacientas turėtų galvoti apie savo savijautą, o ne tai, kiek jam tai kainuos“, – sakė M. Jakubauskienė.
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus, tarpinio varianto, kai dalį paslaugos apmoka pacientas, o dalį – ligonių kasos, likti neturėtų.
„Jeigu tai yra visiškai privati konsultacija, visą paslaugos kainą tuomet sumoka pacientas. Tačiau tarpinio varianto, kai šiek tiek paimama iš ligonių kasų, o šiek tiek paplėšikaujama iš paciento – neturėtų būti“, – komentavo jis.
Jis pasakojo, kad sulaukiama šimtų skundų, kad „dalį paslaugos kainos padengia ligonių kasos“. „Tai ne dalį paslaugos, o visą paslaugos kainą apmoka. Tokiu būdu tik pacientui yra pateikiama – mums apmoka ne viską, dėl to iš jūsų paimsime papildomus pinigus. Jokių papildomų priemokų imti negalima“, – kalbėjo G. Bendorius.
Teigia, kad privačios įstaigos nenukentės
Paklaustas, ar tuomet privačios įstaigos iki šiol elgėsi neteisėtai, VLK vadovas tikino, kad tai iš esmės yra nutikę dėl teisės aktuose esančios dviprasmybės.
„Standartinėje sutartyje, kurią yra sudariusi VLK su gydymo įstaiga, yra nurodyta, kad gydymo įstaiga įsipareigoja neimti priemokų. Sveikatos sistemos įstatymas numato, kad už „geresnes“ paslaugas galima imti papildomas priemokas. Todėl šioje vietoje yra dviprasmybė, kurią ministerijos iniciatyva stengiamasi pašalinti“, – sakė G. Bendorius.
Kartu jis patikino, kad privačių gydymo įstaigų šie pakeitimai esą nepaveiktų, mat papildomai teikti pilnai mokamas paslaugas niekas neuždraudžia.
„Sveikatos sistemos įstatymas numato, kad už „geresnes“ paslaugas galima imti papildomas priemokas. Todėl šioje vietoje yra dviprasmybė, kurią ministerijos iniciatyva stengiamasi pašalinti“, – sakė G. Bendorius.
„Papildomai darytis tyrimus, kurių nekompensuoja PSDF irgi niekas neuždraudžia. Privati medicina niekaip nepaliečiama. Reikia atkreipti dėmesį, kad priemokų klausimas nėra privačių įstaigų klausimas“, – akcentavo VLK vadovas. (...)
Manome, kad valstybinės gydymo įstaigos bus sąžiningos ir pasakys, kad, pavyzdžiui, ligonių kasų kompensuojama kardiologo konsultacija yra tokia pati kokybiška kaip ir privačiai už pinigus teikiama konsultacija“, – komentavo G. Bendorius.
Nuogąstauja, kad viešasis sektorius nepatemps
Komentuodama siūlomus pokyčius Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė optimizmo stokojo.
„Problema, kad šiandien neturime duomenų, kiek apskritai Lietuvoje kainuoja gydymas. Turime tik duomenis, kiek PSDF sumoka už paslaugas, tačiau tai yra ne visos finansavimo sistemos – yra asmeninės, Europos Sąjungos fondų lėšos, kažkiek dengia draudimas, tad visos sumos nežinome. Nežinome ir koks yra gydymo efektyvumas. Neturint šių duomenų imtis tokių didelių reformų, manau, yra labai pavojinga“, – žurnalistams komentavo ji.
Pasak medikės, jei siūlymai įsigalios, žmonėms bus pablogintos sąlygos gydytis privačiose gydymo įstaigose ir dauguma atvejų paslaugą gauti greičiau.
„Tie, kurie turi pakankamai resursų gydytis privačiai, jie ir toliau tuo naudosis. O ta dalis, kuri galėjo naudotis privataus sektoriaus paslaugomis, nes būdavo bazinė kaina ir kažkiek reikėdavo prisimokėti, pilnos kainos negalės prisimokėti, tad jie grįš į viešąjį sektorių.
Bet ar tai jis patemps, labai abejoju, nes ten dar nėra subalansuota vadyba, ne visi viešojo sektoriaus vadovai turi finansinį raštingumą. Manau, kad ši sistema tiesiog „užsikiš“ ir pacientai nukentės, nes negaus paslaugų“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Nuspręs išvis neteikti paslaugos
Pasak jos, nesubalansavus įkainių, kad jie padengtų pilną teikiamos paslaugos kainą, imtis tokių permainų būtų labai drastiškas žingsnis.
„Man labai keista girdėti iš ministrės ir VLK vadovo, kad kaina dabar yra pakankama. Pati dirbu Vėžio institute, mūsų kolegos operuoja daug odos navikų ir susiduria su tokia problema, kad kuo daugiau operuoja, tuo nuostolingesnis skyrius.
„Manau, kad ši sistema tiesiog „užsikiš“ ir pacientai nukentės, nes negaus paslaugų“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Arba skubios pagalbos paslaugos – ligonių kasos moka 27 eurus, kai apskaičiuota paslaugos kaina yra 83 eurai. Kai kurios kainos yra peržiūrėtos ir pakeltos, bet likusios – 30 metų senumo. Ateina naujos technologijos, metodikos, bet įkainis lieka tas pats.
Finansai yra vienas tų resursų, kurių sistemai trūksta, taigi tai palies ir žmogiškuosius išteklius. Jaunimas su tokia situacija nesitaikys ir sulauksime naujos emigracijos bangos, nes užsienyje medikų irgi labai trūksta“, – prognozavo ji.
Privačių įstaigų atstovas: grįžtame į tarybinius laikus
Privačių gydymo įstaigų atstovai šiuos pokyčius vertina neigiamai – taip esą iš Lietuvos gyventojų atimama teisė prisimokėti už jiems labiau priimtiną ir tinkamą gydymą.
„Galvojame, kad tai yra grįžimas į tarybinius laikus – į valstybinę, standartizuoto lygio visiems vienodą mediciną. Šiuo metu žmogus gali pasirinkti geresnės kokybės brangiau kainuojančias paslaugas, gydymą ir susimokėti kainų skirtumą tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigos taikomo standarto. O jei bus priimtas šis įstatymas, gyventojai už geresnės kokybės paslaugas turės mokėti visą kainą“, – komentavo Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento dr. Laimutis Paškevičius.
Pasak jo, apskritai prioritetą ligonių kasos sudarydama sutartis ketina teikti viešosioms įstaigoms, kas turės neigiamų pasekmių: „Tai yra privačių įstaigų ištinklinimo planas. Jei ligonių kasos nutraukinės sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, tada žmonės turės sumokėti visą paslaugos kainą. (...)
Jei žmogui reikia geresnio lęšiuko atliekant kataraktos operaciją ir jei jis nenori bazinio standarto paslaugos, turės mokėti visą kainą. (...) Kas bus, jei žmogus negalės gauti geresnės kokybės paslaugų? Jas gaus kaip tarybiniais laikais – per vokelį arba pažintis ir tai dar labiau padidins socialinę atskirtį.“
Jis pripažino, kad dalis privačių įstaigų dabar vis tik nesilaiko teisės aktų ir ima priemokas jau už valstybės apmokėtas paslaugas.
„Jei tai yra bazinė konsultacija, nedaromi jokie papildomi ištyrimai, tokiu atveju už bazinę kainą ir turėtų būti teikiama paslauga. Jei pacientui nepaaiškinama, o už ką papildomai turi sumokėti, įstaigos elgiasi neteisėtai. Pacientas turi žinoti labai aiškiai, kas į tą kainą įeina“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Teks mažinti kokybės lygį
A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad situacijų dėl priemokų privačiose įstaigose pasitaikydavo įvairių. „Vienas dalykas, kas nėra įkainojama šioje sistemoje, tai laikas. Jei valdiškoje gydymo įstaigoje per pamainą reikia aptarnauti nuo 40 iki 60 pacientų, privačioje galima 20.
Tai ir apmokėjimą ta įstaiga atitinkamai gauna mažesnį, o tam, kad išlaikytų specialistus, galėtų investuoti į geresnę aparatūrą, brangesnius tyrimus, reikia daugiau lėšų.
Kai girdžiu apie atvejus, kad už konsultaciją imama 200 eurų, tai gal nėra visai teisinga, tačiau būdamas sąmoningas pacientas gali rinktis, todėl ir yra rinkos ekonomika, kad būtų konkurencija“, – komentavo ji.
L. Paškevičius akcentavo, kad reikia adekvačiai įvertinti teikiamos paslaugos savikainą, kurios iš valstybinės ligonių kasos gaunamas finansavimas nepadengia. „Profesoriaus, geriausio eksperto atliekama operacija įkainota tiek pat, kiek ką tik studijas baigusio žmogaus“, – netolygumus akcentavo jis.
Privačių įstaigų atstovas pasakojo, kad priėmus pakeitimus dalis įstaigų turbūt bandys supaprastinti technologijas, nebeteiks paskutinės pažangos gydymo, tyrimų būdų, nes jie dažnai daug kainuoja: „Bus mažinamas kokybės lygis, nežinau, ar žmonėms bus nuo to geriau. Kitos įstaigos pačios išeis iš ligonių kasų sistemos, nes matys, kad negali už tą bazinį standartą teikti kokybiškų paslaugų.“
„Tai sukels didžiulį chaosą, nes valstybė labai ženkliai didinti sveikatos sektoriaus finansavimo dėl geopolitinės situacijos negali“, – pridūrė A. Gerliakienė.
Pacientai nori aiškumo, bet ir neprarasti laisvės
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patikino, kad daugybė pacientų nesupranta, už ką turi sumokėti papildomai, tačiau tokia praktika pasitaiko tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose.
Pasak jos, pacientų apklausos rodo, kad daugiausiai jie sumoka už specialistų konsultacijas ir tyrimus – už konsultacijas valstybinėse įstaigose papildomai moka 35 proc. asmenų, už tyrimus – 52 proc. Privačiose įstaigose tiek už viena, tiek už kita papildomai moka apie 80 proc.
Tačiau ji akcentavo, kad aptariami siūlymai nėra vienareikšmiai, o galimybė pasirinkti paslaugas yra labai svarbi. „Idėja yra graži ir teisinga, bet reikia labai aiškaus reglamentavimo, jei priemokos ir nustatomos, už ką tiksliai jos imamos.
Tačiau didžioji dalis privačiai teikiančios paslaugos yra pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tai yra šeimos gydytojo kabinetai, kurios neima jokių priemokų ir išgyvena. Tad čia daugiau kalbame apie kitą dalį įstaigų, kurios ima tas priemokas.
Ir pacientų tikslas yra nepanaikinti galimybės pasirinkti brangesnį ar geresnį gydymo metodą. Pavyzdžiui, kilo klausimas, ar žmonės galės įsigyti geresnį lęšiuką ar protezą. Atrodo, kad galimybė liks, bet privačios gydymo įstaigos teigia, jog ne. Taigi būtina sudėti saugiklius, kad siekiant vieno nebūtų priimti kitokie pakeitimai“, – portalui tv3.lt komentavo pacientų atstovė.
Ar nepaveiks paslaugų ir viešosiose įstaigose?
Ji svarstė, kaip siūlomi pakeitimai paveiks ir viešosiose gydymo įstaigose gaunamas paslaugas, kurias teikiant, ne paslaptis, irgi tenka prisimokėti.
„Pacientai piktinosi, kad eina į valstybinę įstaigą ir už masažą prašo prisimokėti – vienur 7 eurus, kitur – 8 eurus. Vėliau išsiaiškinome, kad yra kažkoks įsakymas, jog jei patvirtinta, kad objektyvios sąnaudos viršija nustatytą įkainį, gali paprašyti susimokėti.
Tuo metu ligonių kasų įkainis už reabilitacijos paslaugas yra 8 eurai: čia įskaičiuota viskas – ir patalpų nuoma, ir gydytojo darbo užmokestis. Tai kur jūs rasite pasidaryti valandos masažą už 5 eurus? Tai čia yra PSDF įkainio klausimas – jei nebeleis už reabilitaciją paimti papildomo mokesčio, klausimas, ar reabilitacija išvis liks valstybinėse įstaigose? Taigi reikia galvoti ir apie įkainių didinimą, tad klausimų yra daug“, – komentavo N. Čiakienė.
Šiuos įstatymų pakeitimus SAM teikia įgyvendindama Vyriausybės programą. Įstatymų projektai dabar pateikti visuomenei ir suinteresuotoms šalims derinti. Pasak ministrės, jei Seimas pritartų įstatymų pataisoms, jos įsigaliotų jau nuo 2026 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
JEI tai sugebėaite padaryti- sugrįš ir medikai į valst.įstaigas ,ir eilės sumažės.
O turčiai,kurių pilna tegu gydosi privačiose už savo o ne už Valstybinius mūsų visų pinigus
