Nors daliai gyventojų tai gali atrodyti kaip naujas nepatogumas, ligoninės sako jau pastebinčios teigiamą naudą – būtinosios pagalbos iš esmės nereikalaujančių pacientų srautas jau buvo nukreiptas į skubios pagalbos kabinetą. Vis tik kai kur pacientų srautas tik išaugo, mat gyventojai apie pasikeitimus dar nežino.
Nuo sausio 1 dienos – nauja paslaugų teikimo tvarka
Portalas tv3.lt primena, kad iki šiol galiojo tvarka, jog šeimos gydytojai pagalbą turėjo užtikrinti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Šeimos gydytojo lygio pagalbos prisireikus po poliklinikų darbo laiko vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis gyventojai paprastai kreipdavosi į ligonių priėmimo skyrius, mat tam specialiai būdavo sudarytos sutartys su ligonių kasomis.
Nuo sausio 1 d. pasikeitus tvarkai šeimos gydytojai įpareigoti dirbti po 12 valandų per parą 5 dienas per savaitę. Tuo metu ūmiai susirgę pacientai po gydytojo darbo valandų galės kreiptis į skubios pagalbos kabinetus.
Tiesa, kol kas jie privalo būti įsteigti tik 5 didžiuosiuose miestuose. Tokie kabinetai dirbtų savaitgaliais bei švenčių dienomis ne mažiau nei po 6 val. per dieną. Be kita ko, pažymima, kad pagalba ūmių būklių atveju turi būti suteikta per 24 valandas. Tai reiškia, kad ir kitą dieną – kreipiantis į šeimos gydytoją jo darbo metu, net nebūtinai skubios pagalbos kabinete.
Vis tik nors tvarka įsigaliojo nuo sausio 1 d., skubios pagalbos kabinetai įsteigti dar ne visur.
Savaitgalį amortizuoja didžiulius srautus
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicininės pagalbos skyriaus koordinatorius Karolis Kilčauskas, dar nepraėjus mėnesiui po skubios pagalbos kabineto įsteigimo mieste tam tikri teigiami pokyčiai juntami.
Jis teigė, kad skubios pagalbos nereikalaujančių pacientų, kurie iš esmės atvyksta patys, o ne atvežami greitosios medicinos pagalbos, srautas ligoninėje pastaruoju metu buvo pradėjęs augti nekontroliuojamai.
„Mūsų regione kiek susidariusi unikali situacija Lietuvoje, kad dideliame mieste ir regione yra tik viena ligoninė ir lig šiol būdavo sudarytos sutartys su poliklinikomis, kad jų pacientai savaitgaliais galėtų kreiptis į mūsų priėmimo skyrių.
Kitaip sakant, linijos tarp skubios ir ambulatorinės pagalbos išsitrynė. Stebėjome, kad kasmet tokių pacientų prieaugis buvo didžiulis – po 10–15 proc., ir mūsų priėmimo skyrius labai greitai pasidarė per mažas“, – komentavo skubios pagalbos gydytojas.
„Mūsų regione kiek susidariusi unikali situacija Lietuvoje, kad dideliame mieste ir regione yra tik viena ligoninė ir lig šiol būdavo sudarytos sutartys su poliklinikomis, kad jų pacientai savaitgaliais galėtų kreiptis į mūsų priėmimo skyrių“, – sakė K. Kilčauskas.
Pasak jo, nors atskirai nuo ligoninės įsteigus skubios pagalbos kabinetą bent kol kas sausio mėnesį pacientų srautas yra identiškas praeitiems metams, tačiau pacientų prieaugis yra sustabdytas.
„Pradėję sekti, kiek pacientų ėmėme nukreipinėti į skubų kabinetą savaitgaliais, kada jis dirba, pamatėme, kad jei to nebūtų, mūsų pacientų srautas savaitgaliais būtų išaugęs nuo 20 iki 30 proc. Tai yra didžiuliai skaičiai. Tad šiuo metu jis labai amortizuoja pacientų srautus savaitgaliais“, – pasakojo jis.
Pasak jo, kol kas tai yra tik kelių pirmųjų savaičių įspūdžiai, sunku daryti rimtas išvadas. „Galime tik daryti prielaidą, kad kol kas per paskutinius keletą metų nevaldomai augantį pacientų srautą tai šiek tiek padės pristabdyti. Tai yra precedentas ir didžiulė pagalba skubios pagalbos-priėmimo skyriui“, – pastebėjo K. Kilčauskas.
Dar žino ne visi
Vis tik ne visų miestų ligoninės spėjo pajusti tokios naujovės naudą. Kaip informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Asta Bagdonavičienė, statistiniai duomenys kol kas jokio situacijos pagerėjimo nerodo, o į priėmimo skyrių pastarosiomis savaitėmis kaip tik plūstelėjo daugiau pacientų.
„Sausio mėnesio Skubios pagalbos skyriaus srauto vidurkis – yra 264 pacientai per parą. Šio mėnesio mažiausias paros srautas buvo 224 pacientai, didžiausias – 361 pacientas.
Skubios pagalbos skyriuje dirbančių medikų teigimu, būtinosios pagalbos nereikalaujančių pacientų srautas ne tik kad nesumažėjo, bet atvirkščiai – padidėjo. Ypač tai jautėsi pirmosiomis šių metų savaitėmis, nes nuo sausio 1 d. buvo uždaryta visą parą veikusi budinčio gydytojo tarnyba Centro poliklinikoje. Žmonės nežinojo, kur kreiptis, todėl atvyko pas mus“, – nurodė ji.
Be to, gydytojai konstatavo, kad ir atsidarius Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos kabinetui, kuriame nuo šiol teikiamos ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, reikšmingo palengvėjimo savo darbe nesitiki.
„Kartu su pokyčiais įvesta naujas ūmaus susirgimo apibrėžimas tik praplėtė atvejų ribas, kuomet pacientai turi teisę kreiptis į ligoninių skubios pagalbos skyrius net ir to skubiosios pagalbos kabineto darbo metu“, – komentavo ligoninės atstovė.
Kokios paslaugos teikiamos skubios pagalbos kabinete?
K. Kilčiausko aiškinimu, iš esmės skubios pagalbos kabinetas – lyg tarpinė stotelė tarp ligoninės skubios pagalbos skyriaus ir šeimos gydytojo kabineto. Čia galima kreiptis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų būklių.
Į ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga ir reikalingas greitas gydymas, sąrašą įtraukti tokie nusiskundimai kaip stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas.
Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8 °C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos.
„Kas dabar aktualiausia, dėl tai yra labai sezoniškos problemos – kosuliai, karščiavimai, infekcinės ligos, kurių absoliuti dauguma gali būti ištirta šeimos gydytojo lygmenyje“, – pabrėžė K. Kilčauskas.
RŠL vadovo Mindaugo Pauliuko pastebėjimu, kitose šalyse irgi taikomos panašios praktikos: „Vokietijoje yra sukurta pirminės pagalbos grandinė, kur pacientai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją arba specializuotus pirminės pagalbos centrus.
Švedijoje veikia skubiosios pagalbos linijos, kur pacientas gali pasiskambinti ir tuo metu būna nukreiptas į vieną ar kitą gydymo įstaigą, kur pacientas turėtų kreiptis. Nyderlanduose irgi veikia sistema, kuri diferencijuoja pacientus, nes baisiausia yra, kai skubios pagalbos skyrius užkemšamas ambulatoriniais pacientais.“
Pasak K. Kilčausko, priėmimo skyrius jau buvo tapęs antra poliklinika, tad tokie kabinetai – realiai kompromisinis variantas sutrumpinus šeimos gydytojo darbo valandas.
„Dabar viskas turėtų stoti į savo vietas. Juo labiau yra ir savaitgaliais dirbančių žmonių, tad tokiame skubios pagalbos kabinete būtų galima gauti ir nedarbingumą, kad šeimos gydytojai nebūtų visiškai užversti pirmadienį. Labai gerai turėti galimybę atlikti būtinus tyrimus. O jei tame kabinete nustatoma, kad žmogui vis tik reikėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių, taip ir padaroma“, – pastebėjo jis.
Nelabai supranta, ką reiškia skubi pagalba
Gydytojai pažymi, kad kartais žmonės nelabai supranta, ką reiškia skubi pagalba, todėl priėmimo skyriuje susidaro eilės.
„Be abejo, svetimo skausmo nebūna ir kiekvienam asmeniui atrodo, kad jo problema svarbiausia. Bet pasaulinė praktika rodo, kad reikalingas pacientų rūšiavimas, kai jų būklės skirstomos pagal tai, kiek jie gali laukti – 8, 4, 3, 2 valandas, 10 minučių ar 24 valandas.
Ir tada atsiranda nepasitenkinimas, kai į ligoninę atvykus dėl neskubios būklės laukti tenka gerokai ilgiau – ir 5–6 valandas, nes prioritetas teikiamas skubesniam pacientui. Pas mus per parą atvažiuoja apie 160 pacientų, kurių dalies būklė būna labai sunki. Ligoninių prioritetas, ypač klasterinių centrų, yra sunkesnės būklės – insultai, infarktai, politraumos.
„Reikėtų atskirti didžiuosius miestus ir regionų savivaldybes. Didžiųjų ligoninių priėmimo skyrius užkimšdavo neskubūs pacientai ir dabar jau tenka girdėti, kad tai tikrai duoda teigiamą rezultatą“, – sakė S. Mockevičius.
Nesakau, kad ir kitam žmogui nereikia pagalbos, bet skubumas skiriasi, tada jis pradeda reikalauti, būna ir išgėrusių asmenų, agresyvių pacientų, kurie atakuoja mūsų gydytojus ir tada įvyksta nemaži konfliktai. kyla pavojus darbuotojams“, – atkreipė dėmesį ligoninės vadovas.
Jis kartu svarstė, kad dabartinė situacija rodo, jog pirminė grandis dirba ne iki galo efektyviai, mat pacientas negali gauti paslaugos, todėl renkasi vykti ligoninę tarsi apeidamas šeimos gydytoją.
„Tačiau taip neracionaliai naudojami didžiuliai mūsų visų resursai. Įsteigus skubios pagalbos kabinetą pacientai gi turi atskirą savo eilę ir gali gauti kokybišką paslaugą greičiau“, – pabrėžė M. Pauliukas.
Tiesa, K. Kilčausko aiškinimu, traumos vis dar lieka kaip indikacija kreiptis į priėmimo skubios pagalbos skyrių: „Aišku, yra klasifikacija, kad lengvesnės traumos be deformacijų, funkcijos sutrikimų tinka ir skubiam kabinetui, bet dar yra kiek dubliuojamos funkcijos su priėmimo skyriumi.“
Gali apmokestinti?
Pasak K. Kilčausko, jei pacientui nepriklauso būtinoji pagalba pagal teisės aktus „čia ir dabar“ skubios pagalbos skyriuje, jis ją gauna skubios pagalbos kabinete arba pas šeimos gydytoją darbo pabaigomis.
Tiesa, nors anksčiau Valstybinė ligonių kasa vis primindavo, kad atvykus dėl neskubios pagalbos į ligoninė priėmimo skyrių, kuri neturi sutartinio įpareigojimo suteikti šeimos gydytojo lygio paslaugą, už tai pacientas turėtų susimokėti, gydytojo teigimu, realybėje tai nelabai veikia.
„Ką tikrai vengiame daryti savo skyriuje – pradėti „žaisti verslus“, kad teikiame pagalbą visiems, kas nori, ir daliai, kuriems tai nebūtina pagalba, ją apmokestiname. Neturime tam pajėgumų, nes ir taip turime didžiulius pacientų srautus, kuriems reikia teikti nemokamas paslaugas pagal būtinosios pagalbos kriterijus.
Teorinė galimybė išrašyti sąskaitą yra, bet tai praktiškai nepritaikoma. Mums, kaip klasteriniam centrui, keliami reikalavimai yra tokie, pagal kuriuos negalime dar užsiimti ir pacientų apmokestinimu ir kažkokiais jų pageidavimais.“
Regionuose mažesnė problema
Tiesa, kaip minėta skubios pagalbos kabinetus įsteigti įpareigotos tik didžiosios savivaldybės, mažesnėms tai tik rekomenduojama, bet neprivaloma. Kaip nurodo SAM, tokiais atvejais pagalba ūmių būklių atveju galės būti suteikta vėlgi tame pačiame priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko mero Skirmanto Mockevičiaus teigimu, šis pakeitimas iš esmės ir yra aktualiausias didžiųjų miestų ligoninėms, kur susidarydavo didžiausi pacientų srautai.
„Reikėtų atskirti didžiuosius miestus ir regionų savivaldybes. Didžiųjų ligoninių priėmimo skyrius užkimšdavo neskubūs pacientai ir dabar jau tenka girdėti, kad tai tikrai duoda teigiamą rezultatą. Regione gi matome atsiliepimus, kad situaciją jau pagerino prailgintas šeimos gydytojų darbo laikas.
Jei anksčiau mažesnė privati įstaiga dirbdavo nuo 8 val. ryto, dabar dirba nuo 7 iki 19 val. vakaro, tai žmonėms patogiau prieš darbą atlikti kažkokius tyrimus. Kol kas girdime tik padėkas, tad pokyčius vertiname teigiamai“, – pastebėjo jis.
K. Kilčiausko pastebėjimu, tokio kabineto įsteigimui regione kelią paprasčiausiai užkirsti gali keliami reikalavimai.
„Deja, regionuose, kur nėra klasterinių centrų, pati savivaldybė sprendžia, ar reikia tokio kabineto. Greičiausiai daug kur liks ta pati praktika, kad savaitgaliais ambulatoriniai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo kompetencijos, kreipsis į tuos pačius priėmimo skyrius.
Be to, skubios pagalbos kabinetas privalo turėti galimybes atlikti tam tikrus tyrimus (kraujo, šlapimo), greituosius testus virusinėms ligoms nustatyti bei rentgeną – ne tik dėl traumų, bet ir krūtinės ląstai peršviesti. Tai kai kur regionuose ir tai, ne tik personalo stygius, galėtų būti ir kliūtis įsteigti tokį kabinetą“, – sakė gydytojas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad jei žmogui reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, dėl kurios galėtų kilti grėsmė jo gyvybei arba sveikatai stipriai pablogėti, dėl jos galima kreiptis į bet kurį priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Gali veikti ir ne vienas kabinetas
Nors skubios pagalbos kabinetai jau turėtų veikti, ministerija teigė turinti duomenis, kad jis kol kas įsteigtas tik sostinėje.
„Tame pačiame mieste gali veikti keli skubios pagalbos kabinetai, taip pat ir privačiose įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasomis. Skubiosios pagalbos kabinetai turi priimti visus, ne tik savo prirašytus pacientus.
Visgi atkreiptinas dėmesys, kad papildomi kabinetai yra steigiami atsižvelgiant į pacientų srautus, todėl atidarant papildomus kabinetus reikėtų konsultuotis su sveikatos centru arba savivaldybe“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Priduriama, kad skubiosios medicinos pagalbos kabinete turi dirbti šeimos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas ir (arba) išplėstinės praktikos slaugytojas. Esant poreikiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sprendimu gali dirbti ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojai (medicinos gydytojai), kurie gali teikti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
