poliklinika

Net kelis kartus teikus balsavimą dėl nesusidarančio balsų skaičiaus antradienį Seime opozicija blokavo įstatymų paketą, kuris būtų suteikusios daugiau galimybių privačioms įstaigoms išrašyti kompensuojamus vaistus ir siuntimus. Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo teigimu, šie pakeitimai leistų sumažinti eiles ir sutaupyti pinigų.

Jei jums prireikė šeimos gydytojo pagalbos, nenustebkite, jei kitą kartą jums tereikės slaugytojo konsultacijos. Siekiant palengvinti naštą gydytojams per šiuos metus slaugytojams suteikta teisė ne tik teikti savarankiškas konsultacijas, bet ir išduoti nedarbingumą, išrašyti vaistų receptus. Tiesa, kaip pastebi pačios įstaigos, kol kas pasiteisino ne viskas. Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą.

Vilniaus taryba lopšeliui-darželiui „Justinukas“ ir Naujosios Vilnios poliklinikai atnaujinti trečiadienį skyrė 3 mln. eurų. Anot Vilniaus savivaldybės, renovacijos procesus kuruos savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“, o tiksli suma paaiškės įvykus rangos darbų pirkimams. Justiniškių rajone stovintį lopšelį-darželį „Justinukas“ ruošiamasi atnaujinti skydais.

Vilniuje esanti viena didžiausių Lietuvoje viešoji sveikatos priežiūros įstaiga Antakalnio poliklinika, pacientams pristato naują eilių valdymo priemonę – mobiliąją programėlę. Ja naudotis savo išmaniajame telefone galima jau dabar. Įstaigos administracija tikisi, kad tai bus dar vienas svarbus žingsnis į priekį, siekiant tobulinti pacientų aptarnavimą ir puoselėti jų gerąją patirtį vizitų pas gydytojus metu.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams.

Organizmui susidūrus su įvairiais negalavimais, dažniausiai viliamės, kad šie netrukus praeis. Ligos simptomams užsitęsus, priežasčių imame ieškoti patys, pradedame užsiimti savigyda ir tik tuomet, kai situacija nepasikeičia, puolame kreiptis į gydytojus. Kad įvairius negalavimus kuo greičiau įveiktume ir jie neperaugtų į rimtesnes ligas, specialistai pataria nieko nelaukiant pasikonsultuoti su šeimos gydytojais.

Vilnietė Inga (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad po vizito vienoje sostinės poliklinikų jaučiasi lyg gavusi šlapiu skuduru per veidą. Moters pasakojimu, iš slaugytojos lūpų ne tik išgirdo užgauliojimus, bet ir kalbas, esą jai pačiai, o ne jos neįgaliam sūnui reikia vizito pas psichiatrą. Be sveikatos paslaugų neišsiverčia praktiškai nė vienas, tačiau gyventojus glumina ne tik eilės dažnoje gydymo įstaigoje, bet ir medicinos personalo elgesys.

Nors pacientai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis, pasirodo, patys gyventojai prisideda prie to, kas jos netrumpėtų. Skaičiuojama, kad net iki penktadalio, o kai kur – net trečdalis pacientų užsiregistravę neatvyksta pas gydytojus, bet apie tai iš anksto nepraneša. Ar padėtų tokius asmenis disciplinuoti baudos? Idėja apmokestinti vizitą pas gydytoją ir neklusniems pacientams mokesčio negrąžinti arba juos iškart bauduoti sklando jau kurį laiką.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose paskelbtas nuosprendis 28-erių metų radviliškiečiui Mantui Jasaičiui, kuris pripažintas kaltu dėl to, kad viešai masturbuodamasis Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre sutrikdė viešąją tvarką ir išgąsdino poliklinikos darbuotojas, bei dėl to, kad pasipriešino policijos pareigūnams, rašo „Radviliškio naujienos“. Skundėsi, kad skauda „kiaušinius“ 14 kartų seniau teistas M. Jasaitis Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre siautėjo p...

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Buvęs ilgametis Klaipėdos Jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga laimėjo konkursą eiti Klaipėdos miesto poliklinikos vadovo pareigas. Apie tai jis sekmadienį paskelbė feisbuke. „Mano, kaip vadovo, karjera prasidėjo dirbant poliklinikoje. Vadovavau tuometinės Žvejų poliklinikos skyriui, pavaduodavau poliklinikos vedėją. Vėliau sveikatos ministro buvau paskirtas vadovauti Klaipėdos jūrininkų ligoninei.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Vasaris vadinamas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Šeškinės poliklinikos gydytojai primena: burnos vėžys – viena pavojingiausių burnos ertmės ligų. Ji gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar seilių liaukose. Laiku nepradėtas gydyti burnos vėžys gali tapti mirtina liga, o simptomus pastebėti ne visuomet paprasta. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. pažengusių (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų.

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, limfomą. Norint laiku nustatyti, kokios konkrečios priežastys sukėlė šią limfmazgių reakciją, svarbu įvertinti jų padidėjimo pobūdį bei, esant poreikiui, atlikti diferencinės diagnostikos tyrimus.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Dėl profilaktinio vairuotojų sveikatos patikrinimo į Karoliniškių polikliniką kreipusis vilnietė Gražina liko ne tik pasipiktinusi paslaugos organizavimu, bet ir be teisės kurį laiką vairuoti automobilį. Tiesa, kaip teigia moteris, ji galėjusi tapti pažeidėja to net nežinodama, mat neturėdama pažymos galėjo vairuoti. Poliklinika gi atsiprašė ir neslėpė, kad paslaugos šįkart nebuvo suteiktos sklandžiai.

Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo Aurelija Petronienė. A. Petronienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo slaugos krypties bakalauro profesinį laipsnį, Klaipėdos universitete – sveikatos priežiūros vadybos magistrą. Moteris įvairiose įstaigose yra dirbusi slaugytoja, pastaruoju metu Panevėžio miesto poliklinikoje dirba vyriausiąja slaugos administratore.

Šiaulių miesto savivaldybė šių metų biudžeto projekte siekia numatyti 1 mln. eurų privatizuotam buvusios Dainų vaikų poliklinikos pastatui Aido g. 16a atpirkti, praneša „Šiaulių kraštas“. Leidinys primena, kad 2015 metais savivaldybė jį už 271,5 tūkst. eurų pardavė ten patalpas nuomojusiai UAB „Vaiteksai“. Pasak „Šiaulių krašto“ dabar aiškinama, esą Dainų pirminis sveikatos centras nebetelpa savo pastate, jam reikia papildomų patalpų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Kai kuriems pacientams sudėtinga dėl sveikatos būklės savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą, todėl jų galimybės naudotis medicinos paslaugomis tampa ribotos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, norint padėti pacientams paprasčiau pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, bandomojo projekto pavėžėjimo paslaugos jau yra prieinamos daliai gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antakalnio poliklinika siekdama gerinti paslaugų prieinamumą, moderniai įrengtose operacinėse plečia dienos chirurgijos paslaugų spektrą. Patyrę gydytojai specialistai pradės atlikti laparoskopines kirkšnies išvaržos operacijas. „Antakalnio poliklinika plečia paslaugų spektrą. Šiemet didelį dėmesį skiriame dienos chirurgijos paslaugoms, nes šios paslaugos ypač reikalingos Vilniaus miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę greitai ir patogiai pas gydytoją užregistruoti savo artimąjį ar kitą atstovaujamą asmenį, naudojantis išankstine pacientų registracijos (IPR) informacine sistema. „Susiduriame su situacijomis, kai ne visi asmenys turi elektroninę bankininkystę ar e. parašą, ne visi turi gebėjimų naudotis e. paslaugomis.

Augant sergamumui peršalimo ligomis gydymo įstaigos jau pradeda grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo ar bent svarsto tą daryti ir akylai seka situaciją. Vis tik kiti mano, kad kol kas apie tai galvoti ankstoka.

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Siekiant stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo komandose dirbantys slaugytojai perims dalį šeimos gydytojo funkcijų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas Centro poliklinikos pacientės ieškinys dėl žalos sveikatai atlyginimo, ir ieškovei priteisė 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis teismas nurodo, kad pacientė kreipėsi į Centro poliklinikos gydytoją dėl sutrikusios klausos vienoje ausyje, tačiau gydytoja, įvertinusi pacientės būklę ir atlikusi tyrimus, patologijos nenustatė.

Lietuvoje kuriant Infekcinių ligų klasterį, numatoma modernizuoti Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų klinikos korpusą. Planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas.

Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas viešai pasakoja, kaip jam asmeniniu numeriu skambinėja rajono elitas, įtakingi asmenys ir reikalauja išskirtinių sąlygų gydant jų artimuosius ar juos pačius. Po tokio atviro ligoninės vadovo pasisakymo, nutarė prabilti ir kiti gydytojai. Į viešumą kyla įvairiausios istorijos, pavyzdžiui, kaip medikas specialiai buvo iškviestas iš atostogų tam, kad išrašytų receptą įtakingo politiko žmonai.

Nuo rugpjūčio trečdalyje šalies savivaldybių pradėjo veikti naujovė – pacientų pavėžėjimas. Pas gydytojus į procedūras bus nemokamai vežami tie žmonės, kuriems nėra būtina skubi pagalba. Ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad neretai greitosios medicinos pagalbos tarnyba būdavo įdarbinama kaip taksi. Nuo šiol pacientus vežios specialus transportas. Jurbarko rajono gyventojai Veronikai reikia hemodializės procedūrų – kelis kartus per savaitę važiuoja į Jurbarko ligoninę.

Vilniaus Centro poliklinikos Pylimo gatvėje, šalia Halės turgaus, esantis padalinys persikels į šiuo metu rekonstruojamą pastatą Kauno gatvėje, antradienį pranešė sostinės savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“. Projektavimo paslaugų sutartis dėl pastato Kauno gatvėje 3, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, rekonstravimo, pasirašyta liepą. Beveik 1,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpos priklauso savivaldybei.

Po žinios apie iš pareigų atleistą Centro poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany paaiškėjo, kad per pirmą šių metų pusmetį įstaigą paliko 40 darbuotojų. Įstaigos vadovas buvo priverstas palikti postą dėl netinkamo elgesio ir gautų darbuotojų skundų. Iš darbo išėjo poliklinikos skyrių vadovai, beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino visa gydymo taryba.

Gyventojai vis nesiliauja stebėtis gydymo įstaigose regėdami tuščius koridorius, nors eilės patekti pas gydytojus didžiulės. Poliklinikų vadovai atkerta, kad toks vaizdas – kaip tik gerai organizuoto darbo ženklas. Valstybinės institucijos gi pažymi, kad siekiant mažesnių eilių aktyviau galėtų prisidėti ir patys pacientai.

Viešoji erdvė mirga nuo gyventojų skundų, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės. Neretai pavyksta užsiregistruoti ne vizitui pas gydytoją, o tik į išankstinę laukimo pas jį eilę. Ligonių kasų specialistai savo ruožtu ragina nepatingėti paieškoti valstybės apmokamų paslaugų ir kitose gydymo įstaigose. Vilnietė Miglė (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasiskundė, kad poliklinikoje, prie kurios yra prisirašiusi, negalėjo internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją dermatovenerologą.

Ilgai laukus pagaliau patekote pas jums reikiamą gydytoją specialistą? Pasirodo, jis galės išspręsti ne visus, atrodytų, net ir formalius, klausimus vieno vizito metu. Ligonių kasų aiškinimu, pacientams ir dėl tos pačios problemos gali tekti ne kartą grįžti pas specialistą, tačiau sutinka, kad ligoniai neturėtų būti siuntinėjami ir be reikalo.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvos gydymo įstaigose – pokyčiai. Daugelyje jų atsisakoma reikalavimo dėvėti medicinines kaukes. Vis tik tam tikroms asmenų grupėms rekomendacija išlieka. Balandžio mėnesį šalies gydymo įstaigos viena po kitos paskelbė apie reikalavimo dėvėti medicinines kaukes atsisakymą. Argumentuojama, kad tokio žingsnio imtasi dėl mažo sergamumo COVID-19 infekcija.