Lietuvos gynybinės galios tyrimas spalio 17 d. viešai pristatytas Lietuvos verslo forume Vilniuje.
Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.
Simuliacijos metu apskaičiuojama, kaip Lietuvai pavyksta atremti ataką, turint omenyje visas šiuo metu žinomas to laikotarpio aplinkybes, įskaitant ir tai, kad turime dislokuotą vokiečių brigadą.
„Tinkamai apmokyta ir aprūpinta Lietuvos kariuomenė gali sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal [NATO] 3 straipsnį“, – įvardyta Vilniuje vykusiame tyrimo pristatyme.
Nors viešumoje dažnai minimas 5-asis straipsnis, nurodantis, kad užpuolus vieną NATO šalį, kiekviena iš Aljanso narių, „įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, <...>, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, <...> įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“, prieš jį eina 3-iasis straipsnis.
Jame teigiama, kad NATO šalys palaiko ir plėtoja „individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“. Kitaip tariant, valstybės pirmiausia turi būti pačios pasiruošusios apsiginti.
Pirmasis scenarijus: priešas apsupa Vilnių ir pasiekia Kauną
Pagal pirmąjį scenarijų Lietuva ginasi su esamais, geriausiu atveju – šiek tiek padidintais, pajėgumais. Trūkdama gynybinės galios, ji, prognozuojama, nesugebėtų apsaugoti didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno.
Prognozuojama, jog pirmąsias karo dienas priešo pajėgos iš Baltarusijos pajudėtų Vilniaus link. Maždaug penkias dienas vyktų veržimasis į Vilnių, šeštą dieną Vilnius būtų apsuptas.
Nors sostinė laikytųsi, Rusijos kariuomenė (remiama Baltarusijos) judėtų Kauno link.
Tuo metu nestabdoma Rusijos kariuomenė iš Latvijos judėtų į vakarus ir pietvakarius, užimdama šiaurės rytinę Lietuvos dalį, o iš Kaliningrado priešas stumtųsi į rytus, paskui į pietryčius per Suvalkiją, kad susitiktų su divizija iš Baltarusijos. Prognozuojama, kad 2027 metais Kaliningrade būtų ne korpusas, o jau armijos dydžio kariuomenės vienetas(-ai).
Kaip nurodoma tyrime, karo atveju Vilniuje, tikriausiai ir Kaune, būtų surengtos atakos ne tik prieš karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą.
Projektuojama, kad per 10 dienų rusų kariai apsupa Vilnių ir priartėja prie Kauno. Priežastis – mūsų pajėgų trūkumas.
„De facto mes einame į pralaimėjimą šiame scenarijuje“, – sako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Apskaičiuota, kad per 10 įsiveržimo į Lietuvą dienų mūsų pajėgos prarastų 17 tankų, 145 šarvuočius/pėstininkų kovos mašinas, 17 artilerijos pabūklų ir 3650 karių.
Priešo nuostoliai ryškesni – per šią operaciją okupantai prarastų 411 tankų, 1019 šarvuočių/pėstininkų kovos mašinų, 254 artilerijos pabūklų ir 11420 karių.
Nors Lietuvos nuostoliai mažesni, su esamais resursais didžiausių Lietuvos miestų neapgintume.
Pirmos šešios karo dienos, sustiprinus Lietuvą – kaip tai atrodytų?
Antrasis scenarijus – optimistiškesnis. 2027 m. Lietuva yra sustiprinta ir turi gerokai daugiau ginkluotės: karinius sraigtasparnius „Apache“, dar daugiau HIMARS baterijų, yra pajėgi paleisti tūkstančius raketų „Spike“ ir kt.
Prognozuojama, kad dieną prieš įsiveržimą Raudonosios armijos pajėgos ima judėti į vakarus Daugpilio (Latvija) link.
Tuo metu pasienyje netoli Vilniaus dislokuotas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 20-asis korpusas.
Dar vienas priešo ešelonas išsidėsto netoli Baltarusijos pasienio su Lietuva ir Latvija, Minsko apylinkėse.
1-oji karo diena. Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos išsilaipina Estijoje, Saremos ir Hyjumos salose.
Iš rytų Raudonoji armija veržiasi įsitraukia į Daugpilį. Lietuvos kariuomenė su dislokuota vokiečių brigada į tai atsako artilerijos šūviais ir mechanizuotų pajėgų veiksmais.
Tą pačią dieną, Baltarusijos kariuomenė puola Vilnių ginančias pajėgas. Remiama Rusijos, Baltarusija vykdo tolimus smūgius ir juda į šiaurės vakarus, tai yra Vilniaus link.
Iš Kaliningrado Lietuva atakuojama artilerijos smūgiais. Jiems atsakome M270 MLRS arba HIMARS ugnimi.
2-oji karo diena. Mūsų HIMARS apgadina 15-ąją Raudonosios armijos brigadą, o kariniais sraigtasparniais „Apache“ sunaikina 62-ąją tankų brigadą.
Baltarusijos pajėgos puola Vilnių, patirdamos didžiulių nuostolių. Kariniai sraigtasparniai atakuoja Baltarusijos 7-ąją tankų brigadą.
Iš Kaliningrado pusės Rusijos kariuomenės daliniai smogia į šiaurę (prie kelio Ryga–Kaliningradas įsikūrusiam Taurų kaimui) ir rytus link Suvalkų koridoriaus (Marijampolei).
3-oji karo diena. Rusijos pajėgos visiškai įsitraukia į karo veiksmus Latvijoje: 2-oji armija užpuola Daugpilį, NATO pajėgos laikosi už miesto ribų.
Tuo metu koordinuoti HIMARS ir „Apache“ smūgiai sunaikina 7-ąją priešo tankų brigadą ir trečdalį 90-osios tankų divizijos, bandančios judėti į šiaurę nuo Vilniaus.
Iš Kaliningrado bando veržtis 11-osios armijos pajėgos veržiasi iš Kaliningrado, tačiau patiria didelių nuostolių.
4-oji karo diena. Šiaurėje 30-oji Rusijos brigada bando žengti į priekį, bet jį sunaikina mūsų kariniai sraigtasparniai.
Netoli Vilniaus Lietuvos Z brigada (su tankais) kartu su „Apache“ sumažina Rusijos 90-osios tankų divizijos puolimą perpus – priešo pajėgumai siekia mažiau nei 50 proc.
Lietuvos ir Vokietijos pajėgos rusų karius iš Kaliningrado išstumia atgal per sieną.
5-oji karo diena. Lietuvos kariuomenei daliniai, pasitelkdami „Apache“ ir HIMARS, užkerta kelią tolesniam priešo skverbimuisi į šiaurę.
Vokiečių tankų batalionas sustiprina pajėgas Vilniuje, o „Apache“ ir HIMARS atakos slopina rusų puolimą.
Rusijos pajėgos sustiprina 11-ąją armiją ir grįžta per sieną link Taurų.
6-oji karo diena. Šiaurėje Rusijos pajėgos patiria didelį nuostolį dėl mūsų tankų, artilerijos, HIMAR, bepiločių lėktuvų ir „Apache“ atakų. Tolesnė pažanga mažai tikėtina, nebent pajėgos būtų sustiprintos.
Panaši situacija aplink Vilnių ir Kaliningradą. Rusijos (remiamos Baltarusijos) pajėgos arba sunaikintos, arba sustabdytos.
Reikia 10 mlrd. eurų
Pagal šį scenarijų po šešių dienų sustiprintos Lietuvos pajėgos turėtų sustabdyti keturias rusų armijas, kurių pajėgumai yra išsekę ir kurioms grįžti į puolimą (Daugpilio ir Vilniaus apylinkėse) reikėtų dar vieno operatyvinio ešelono.
Tuo metu Kaliningrado srities pajėgos sugeba šiek tiek pasistūmėti už Lietuvos sienos.
Pagrindinė Lietuvos pajėgų naudota ginkluotė – HIMARS sistemos, kariniai sraigtasparniai „Apache“, artilerija, mechanizuotosios pajėgos, tankai ir prieštankiniai pajėgumai.
Ginkluotės atnaujinimų kaina su karių mokymais, logistika, amunicija ir infrastruktūra siektų apie 10 mlrd. dolerių (virš 9 mlrd. eurų). Išlaidos amunicijai per šias šešias dienas sudarytų apie 2 mlrd. dolerių.
Apibendrinus simuliacijos rezultatus, išvada aiški – Lietuva galėtų 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimui, tačiau tik tada, jei per artimiausius ketverius metus skirs 10 mlrd. eurų gynybai.
„Per tas 10 dienų Lietuva iš esmės neprarastų savo teritorijos, o valstybės egzistavimui neiškiltų reali grėsmė. Toks laikotarpis yra reikalingas tam, kad NATO partneriai galėtų priimti sprendimus siųsti papildomas pajėgas padėti užpultai Lietuvai“, – įvardyta pristatymo metu.
Kitos galimos grėsmės
Simuliacijos metu nesvarstytos galimos atakos iš jūros, tačiau, pasak tyrimo rengėjų, tikėtina, kad NATO Baltijos jūros valstybės galėtų padėti įveikti šią grėsmę.
Remiantis pratybų su kitomis Baltijos jūros pakrantės šalimis patirtimi, nedidelio skaičiaus priešlaivinių oro gynybos sistemų Lietuvos pakrantėje gali pakakti, kad būtų įveikti riboti Rusijos pajėgumai.
Be to, trijų oro gynybos sistemų „Patriot“ turėjimas užtikrina, kad Lietuva galėtų apginti savo oro erdvę ir be NATO įsikišimo. Skaičiuojama, kad trys turimos „Patriotׅ“ sistemos turėtų atgrasyti Rusiją nuo sklendžiančių bombų paleidimo.
Tiesa, simuliacijos metu neinscenizuotos vadinamosios nekinetinės atakos (atakos informacinėje erdvėje), kurios, tikėtina, būtų intensyvios.
Ištyrė, kokia Lietuvos gynybinė galia
Kaip nurodo forumo organizatoriai, tai pirmas tokio masto viešai skelbiamas tyrimas Lietuvoje, kurio tikslas – atsakyti mūsų šalies visuomenei ir verslui, ar karinio konflikto atveju Lietuva yra apginama ir kiek reikia išteklių, kad galėtume nesibaiminti dėl šalies saugumo ir sieti su Lietuva savo ateitį bei investicinius planus.
Tyrimas atliktas pasitelkus aukščiausio rango profesionalus, tokius kaip Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, ir kiti JAV, Vokietijos, Lenkijos ir mūsų šalies gynybos ekspertai.
Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.
Viena preziumuojama, kad 2027 m. Rusijos federacija užpuola mūsų šalį ir kaip Lietuvai pavyksta atremti ataką, turint omenyje visas šiuo metu žinomas to laikotarpio aplinkybes, įskaitant ir tai, kad turime dislokuotą vokiečių brigadą.
Antra simuliacija siekta gauti aiškią išvadą, kokių išteklių reikia mūsų šaliai, kad karinio konflikto atveju užtektų Lietuvos kariuomenės pajėgumų iki tol, kol atvyktų gausios sąjungininkų sausumos pajėgos, ir per tą laiką nekiltų grėsmė valstybingumui ir teritoriniam vientisumui.
Simuliacijoms pasitelkta speciali kompiuterinė įranga, sukurta JAV. Ją naudoja ir „New Generation Warfare Centre“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
10 raketų ir mūsų nėra
Ką čia jie kliedi, plauna smegenis , kad kvailiai patikėtų ir galėtų iš kvailių siurbti pinigus toliau
Prakeikti demokratijos vagys
