Didelę dalį G. Nausėdos išorinės komunikacijos ir įvaizdžio šiuo metu sudaro tai, kas jį per pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje suformavo kaip žinomą žmogų, mano viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
„Mes matome tas pačias elgesio formas, tą patį norą gauti dėmesio. Vis tiktai G. Nausėda buvo ekonomistas, kuris kovojo dėl dėmesio, todėl ir buvo naudojami tam tikri posakiai viešojoje erdvėje, kalbėjimas antraštėmis. Kol kas vis dar matau ekonomistą G. Nausėdą kalbant viešojoje erdvėje, bet ne politiką ir ne Lietuvos prezidentą“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.
Jis mano, kad ateityje pamatysime, ar prezidentas ir toliau bandys pasirodyti esantis ne politikas, kaip elgėsi per savo rinkiminę kampaniją, ar tai išnyks, įgaunant daugiau politinės patirties.
Kas ta gerovės valstybė?
Dar nesulaukęs šimto dienų prezidento poste, G. Nausėda surengė spaudos konferenciją, kurioje apibendrino savo nuveiktus ir dar tik planuojamus darbus. Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė prezidento kalboje pasigedo jo vizijos, kas yra toji taip dažnai linksniuojama gerovės valstybė.
„Jis pats šaržuoja, kad tas terminas labai pasigautas, kad net jis pradeda jį dozuotai vartoti. Bet mes šitame pranešime, kuris turėjo būti visiškai nušlifuotas, bet toks nebuvo, nepamatėme visos to koncepcijos. Jis lyg ir pradėjo kalbėti apie kažkokį bendruomeniškumą, susitelkimą, dalinimąsi, bet, pavyzdžiui, apie pilietinę visuomenę išvis nebuvo nieko pasakyta. Kirtis buvo pensijoms, pensijos yra pagrindinis lyg ir akcentas. Bet gerovės valstybė yra ne tik apie tai“, – tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Ji primena, kad būdamas ekonomistu G. Nausėda pensijų problemos taip nesuaktualino, todėl toks jo požiūrio pokytis demonstruoja posūkį į politiką.
„Būti prezidentu – ne grožio konkursas, tai yra į tave sutelkti lūkesčiai. Reitingai, kurie dabar yra, jais reikėtų ne džiaugtis, jie turi smaugti asmenį, nes tai reiškia, kad iš tavęs tiek tikisi. Aš manau, kad jis dar tikrai adaptuojasi“, – svarstė politologė.
R. Urbonaitės manymu, pagrindinė problema, – kad G. Nausėda tiksliai neapibrėžia gerovės valstybės sąvokos, o tada visi politikai laisvi ją skolintis ir interpretuoti, kaip tinkami.
„Manau, prezidentas nenori savęs įrėminti ir tada turime tą sąvoką labai išplaukusiais kraštais. Tai, kad politikai Seime ima kaip beždžionėlės visa tai kopijuoti nekokybiškai, nežinau, ar jie iš to daug laimės, nes garbės tai nedaro. Bet iš paties prezidento reikia daugiau aiškumo“, – teigė pašnekovė.
Jai antrino ir A. Katauskas, pridūręs, kad prezidento rinkimus G. Nausėda laimėjo būtent pasitelkęs gerovės valstybės lozungą, tačiau tuomet gerovės valstybės viziją bandyta grįsti skaičiais, o dabar tai tėra skambi frazė.
„Jeigu anksčiau politikams prieš visus rinkiminius biudžetus buvo didžiulė problema paaiškinti, kodėl ten ar ten reikia skirti pinigus, <...> dabar jie visi pradeda sakyti, kad eina kalba apie gerovės valstybę. <...> Realiai galbūt nebuvo paskaičiuota, kad tas gerovės valstybės terminas pavirs lozungu, kurį akivaizdžiai savinasi prieš artėjančius rinkimus praktiškai visos politinės jėgos su visiškai skirtingais požiūriais į tam tikrus dalykus“, – pastebėjo A. Katauskas.
Dar reikia daug įrodyti
Neišvengiama, kad rinkėjai G. Nausėdą dar ilgai bandys lyginti ir su Dalia Grybauskaite, ir su Valdu Adamkumi. Anot R. Urbonaitės, G. Nausėda sistemingai demonstruoja norą būti panašus į V. Adamkų.
„Ir nenori būti panašus į D. Grybauskaitę, kuriai ir [spaudos] konferencijos metu įgnybė ne vieną kartą. Tai man atrodo kaip rinkimų kampanijos tąsa šiokia tokia“, – svarstė politologė.
Tuo metu A. Katauskas primena, kad skirtingose kadencijose ir pats V. Adamkus buvo skirtingas – ir demonstravo aštrumą, ir atliko labiau reprezentatyvią funkciją.
„Manau, dabar vyksta G. Nausėdos transformacija. Puikiai atsimenu, kad šiuo laikotarpiu prieš biudžeto pateikimą ekonomistai, taip pat ir G. Nausėda, turėdavo kur kas daugiau pasiūlymų ir skaičių, negu mes dabar girdime iš prezidento. Taip pat mes matydavome bendrą požiūrį į sistemą ir komentarus, kritiką, aktyvų dalyvavimą. Manyčiau, tai bandymas susivokti, kokia situacija yra, kas palaiko, kas nepalaiko, tai bandymas susirinkti komandą, įgauti patirties“, – sakė A. Katauskas.
Didžiausiu G. Nausėdos laukiančiu iššūkiu viešųjų ryšių specialistas įvardina tautos spaudimą pasiekti tokius pačius rezultatus, kaip D. Grybauskaitė.
„Faktas yra tas, kad D. Grybauskaitė tapo Lietuvos prezidente, turėdama puikią karjerą Europos Komisijoje, su puikiais kontaktais, gebėjimais, apie kuriuos reikia irgi kalbėti – jos patirtis ir gebėjimai tikrai buvo tinkami eiti tas pareigas. G. Nausėdai visa tai reikės dar suskurti, jau būnant valstybės vadovu. Ir šitoje vietoje yra klausimas, kiek jis turės palaikymo iš tos pačios Užsienio reikalų ministerijos, Seimo, Vyriausybės.
<...> Manau, kad dabar vertinti, ar pavyks, dar anksti. Bet faktas yra tas, kad išeitinės pozicijos yra visiškai skirtingos. G. Nausėda – naujokas politiniame lauke. Jam dar Lietuvoje reikės daug ką įrodyti, jau nekalbant apie užsienį“, – teigė A. Katauskas.
Kviečiame susipažinti, kaip pirmąsias šimtą dienų prezidento poste įvertino pats Gitanas Nausėda.
