G. Nausėda Seime registravo Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto. Taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę, kad ji iki kitų metų birželio 1 d. pasiūlytų, kaip tobulinti indeksavimą, o jis apimtų tiek bazinę, tiek individualią pensijų dalį.
Pagal dabartinę tvarką nuo kitų metų pradžios pensijos turėtų būti indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0811. Dėl to vidutinė senatvės pensija turėtų augti 8,11 proc. iki maždaug 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 395 eurų. Kiek didėtų pensijos, jei būtų pritarta prezidento pataisoms, nenurodoma.
Pasiūlymai nustebino
Finansų analitikas, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas stebisi, kodėl imama keisti tvarką, dėl kurios buvo susitarta anksčiau.
„Tarsi mokesčių kaitaliojimas tampa mūsų pastovia būsena – net nežinai šiais metais, ką mokėsi sekančiais metais, nes vėl ateina krūva pakeitimų. Tai tas nestabilumas yra ganėtinai erzinantis dalykas“, – tv3.lt kalbėjo M. Dubnikovas.
Kita vertus, jis pripažįsta, kad pensininkams reikia papildomų pajamų, juoba, kad uždarbis Lietuvoje auga.
„Tuos sprendimus, kas liečia mokesčius, mes turėtume tikrai atsakingai diskutuoti, parengti vieningą nuomonę visuomenėje, įtikinti visuomenę, kad tokių mokestinių pakeitimų tikrai reikia, o ne per penkias dienas nuspręsti. Aišku, prezidentūra ganėtinai aktyviai bendravo su suinteresuotomis pusėmis ir diskusija buvo. Kas liečia Finansų ministeriją, šiuo atveju buvo paliktos nepilnos penkios darbo dienos įvertinti visą dokumentų paketą“, – pastebėjo analitikas.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas antrina, kad pensijas didinti reikia, o ir keli papildomi eurai – geriau nei nieko. Vis dėlto parlamentaras taip pat stebisi, kad prezidentas siūlo dar kartą keisti jau sureguliuotą sistemą.
„Mes sukonstravome mechanizmą, kad būtų mažiau politinio kišimosi į jautrią pensijų dalį, sugalvojome indeksavimą. Yra ten šiek tiek trūkumų, bet yra tikrai garantuotas pensijų didinimas. Siūlymas dabar bazinį pensijų dydį didinti daugiau, nei rodo formulė, iškart iššaukia ir neigiamą niuansą šitoje srityje“, – tv3.lt sakė. A. Sysas.
Jo manymu, pagal dabartinius pakeitimus žmonės nėra skatinami dalyvauti darbo rinkoje, aktyviau įsitraukti į socialinį draudimą ir mokėti įmokas į „Sodrą“.
„Mano galva, reikėtų eiti pirmiausiai per darbo užmokesčio didinimą, nes tai tiesiogiai susieta su pensija. <...> Kalbėkime apie BVP perskirstymo lygio didinimą nuosekliai, sakykim, kas procentą kiekvienais metais, kad užsibrėžtume tikslą. Tada žiūrėtume, kokius mokesčius galime keisti. Yra tikslas ir yra priemonės.
Tada ir verslui viskas aišku, galima diskutuoti, yra planingas ėjimas į tikslą. Mes norime sumažinti atskirtį, per BVP perskirstymą gauname didesnes pajamas, kurias galime skirti viešajam sektoriui darbo užmokesčiui, galim kitiems dalykams skirti“, – siūlė Seimo narys.
Prireiks dar 65 mln. eurų
Prezidento siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius dvejus metus kainuos papildomai apie 65 mln. eurų. Spartesniam iš valstybės biudžeto finansuojamos bazinės pensijos indeksavimui kitąmet reikės maždaug 31,8 mln. eurų, o 2021 metais – dar 33,2 mln. eurų.
Lėšų spartesniam pensijų didinimui G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Tai numatančios Akcizų be Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisos taip pat užregistruotos Seime.
Prezidentūros teigimu, Lietuvoje didžiausias skurdo lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – jis sudarė 37,7 proc., arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei 2017 metais. Dar didesnis skurdo lygis buvo tarp senatvės pensininkų – jis siekė 41,7 proc., o vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.
Pensijų pakeitimo norma 2018 metais sudarė 0,4 proc. (2017–aisiais – 0,43), tuo metu, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje pakeitimo norma siekė 0,54–0,58 procento.
Prezidentas siūlo didinti mokesčius daugiau uždirbantiems
Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas.
Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.
Beje, įprastam dyzeliniam kurui dabar taikomas 347 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė pateikė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis žymėto dyzelino akcizą siūlo didinti iki 81 euro už 1 tūkst. litrų.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda siūlo jį didinti dar labiau, iki 146 eurų. Jeigu toks pasiūlymas būtų priimtas, litras tokio dyzelino galėtų pabrangti 9 centais.
Šalies vadovas taip pat pateikė pluoštą pasiūlymų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymui.
Pirmiausia siūloma kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamas) apmokestinti 20 proc. tarifu (šiuo metu – 15 proc.).
Be to, siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą (šiuo metu 15 proc.), tokiu būdu iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.
Taip pat siūloma apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15–20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus (šiuo metu metinėms apmokestinamosioms pajamos nuo 35 tūkst. eurų – efektyvusis tarifas 15 proc.).
Papildomas lėšas, kurios būtų gautos padidinus šiuos mokesčius, prezidentas siūlo skirti mažiausios pensijoms labiau didinti.
Pagal G. Nausėdos pateiktas pataisas, nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 m. sausio 1 d. didinamas 1,91 procentinio punkto.
Kaip jau skelbta, nuo kitų metų visas pensijas siūloma indeksuoti 8,11 proc. Jeigu būtų pritarta prezidento pataisoms, vien tik bazinė pensija būtų didinama 9,94 proc.
Jei taip nutiktų, kitąmet bazinė pensija didėtų nuo 164,59 euro iki beveik 181 euro.
Bazinės pensijos dydis yra svarbus apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensijos bendrąją dalį. Kuo bazinė pensija didesnė, tuo didesnė yra bendroji pensijos dalis.
Skaičiuojama, kad valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikėtų apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam – 1,91 proc. punkto – indeksavimui reikėtų apie 33,2 mln. eurų.
Šias papildomas lėšas ir planuojama surinkti didinant akcizą dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant kai kurias pajamas.
Kad prezidento pasiūlytos pataisos įsigaliotų, joms turėtų pritarti Seimas.
