Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij.
Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.
Mokestis būtų taikomas metiniam turtui, kurio vertės vidurkis viršytų 300 milijonų eurų.
Finansų rinkos dalyvių mokesčio bazei būtų taikomas 0,03 procento mokesčio tarifas.
Skaičiuojama, kad įvedus šį naują mokestį į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta apie 60 mln. eurų.
Panašus įstatymo projektas buvo registruotas ir prieš kelerius metus.
Vertindama jį Lietuvos bankų asociacija (LBA) yra skaičiavusi, kad bankų turto apmokestinimas brangintų paskolas gyventojams, turėtų neigiamų pasekmių visai šalies ekonomikai.
Preliminariu LBA vertinimu, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.
Bankai esą negalėtų suteikti būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl mokesčio būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc.
Tokios palūkanos būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.
Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pvz., už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų, skaičiuoja LBA.
Bankų turtas apmokestinamas ne vienoje ES šalyje – tokį mokestį turi Lenkija, apie jį svarsto ir Švedija.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad bankus apmokestinti reikia, tačiau ne taip, kaip siūlo valdantieji.
„Ne visi bankų aktyvai yra vienodi. Europos statistika rodo, kad 2/3 europietiškų bankų pinigų yra „sukišama“ į spekuliatyvinius instrumentus ir realiai ekonomikai neduoda jokios naudos.
Likęs turtas vėlgi pasiskirsto į valstybinius kažkokius projektus ir vertybinius popierius, viešuosius, savivaldybių ir t.t. Bet 1/3 lyg ir yra normali ekonominė veikla, tai yra skolinimas.
Apmokestinti kažkuo viską ir manyti, kad bankai nuo to nepabėgs, būtų laiko gaišimas, visiškas nesusipratimas. Visiškai aišku, kad nuo tokio mokesčio jie bėgs, gudraus, slėps buhalterinius straipsnius kuo toliau, potencialiai kur nors „ofšorinėse“ bendrovėse“, – prieš kurį laiką komentavo direktorius.
Todėl, jo nuomone, apmokestinti reikėtų tik spekuliacinius aktyvus, o dar geriau – finansines transakcijas:
„Spekuliacinių ir finansinių transakcijų mokestis yra tai, kas galiausiai sustabdo finansines institucijas nuo dažnai nereikalingų sekundinių manipuliacijų vertybinių popierių kursais.
Tada tai potencialiai šiek tiek prisideda prie to, kad bankiniai pinigai perorientuojami į realią ekonomiką. Taigi, tokiam mokesčiui, koks yra siūlomas dabar, nematau ateities. Bet jeigu apie tai būtų rimtai pagalvota, protingai viską suskaičiavus, išklausius specialistų, toks mokestis turi prasmę“, – komentavo K. Kupšys.
Lietuvos bankas kritikuoja planus apmokestinti bankų turtą. Esą jie nėra pagrįsti kaštų ir naudos analize.
