Šių metų pabaigoje uždarę Ignalinos atominę elektrinę, murktelsime į naują – energetikos krizę. 30–33 centai – maždaug tiek šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų moka už kilovatvalandę elektros. Maždaug 30 proc. šios sumos sudaro elektros gamybos, o apie 45 proc. – elektros skirstymo kaina.
Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nieko ypatinga, bet tik tol, kol nepradedame savęs lyginti su kitomis šalimis. Pasirodo, daugelyje Europos šalių didesnę elektros kainos dalį sudaro elektros gamybai, o ne skirstymui tenkančios išlaidos.
Laukia energijos brangimo šuolis
Šią kainų skirtumo problemą netrukus užgoš gerokai didesni įvykiai. Šių metų gruodžio 31 d. bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE), o po šių „iškilmių“ elektros kaina gali gerokai šoktelėti į viršų. Remiantis Lietuvos ekspertų atliktos studijos duomenimis, elektros įkainiai jau kitais metais padvigubės, ir gyventojai mokės 65 ct už kilovatvalandę. Beje, šį elektros kainų šuolį pajus ne tik gyventojai, bet ir įmonės (prognozuojama, kad nebuitiniams vartotojams kilovatvalandės kaina išaugs iki 52 ct), kurių ne viena gali tiesiog bankrutuoti, nes pabrangus elektrai neišsilaikys konkurencinėje kovoje. Įdomu ir tai, kad gyventojai, verslininkai šiuo metu net neraginami pasiskaičiuoti, ką jiems reikš gresiantis elektros kainų kilimas. „Šiandieninė fi nansų krizė taip užgožė žmonių mintis, kad daugelis net nesusimąsto, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje, tuoj po Naujųjų metų švenčių, kas atsitiks su Lietuvos energetika uždarius IAE“, – sako Strateginių studijų centro tarybos pirmininkas dr. Egidijus Motieka. Gyventojai raminami, kad, pastaruoju metu pasaulio rinkose kritus naftos ir dujų kainoms, elektra Lietuvoje taip stipriai, kaip buvo prognozuota anksčiau, nebrangs: pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko V.Poderio, gyventojams ji kainuos apie 45 ct už kilovatvalandę. Tačiau girdėti ir grėsmingų prognozių, kad už vieną kilovatvalandę gali tekti mokėti ir visą litą.
Dabar svarbiausia – apsirūpinti dujomis
Nors šiandien žmonės taupo vis labiau, o parduotuvėse neretai perka nukainotas prekes, tačiau energetikos srityje artimiausiu metu nuolaidų tikėtis tikrai neverta. Antra vertus, ekspertai įsitikinę, kad Lietuvos energetikos srityje svarbu ne vien pinigai. Daug svarbiau, kad tiekėjai dėl politinių motyvų neužsuktų žaliavų, kurios reikalingos gaminant elektrą, tiekimo vamzdžių. Ir kad iš viso neliktume be energijos. Kas gali garantuoti, kad su mūsų dujotiekiu neatsitiks tai, kas atsitiko su amžiams „sugedusiu“ naftotiekiu „Družba“? O juk Kauno ir Elektrėnų elektrinių kuras – būtent dujos. „Manau, jog dabar ypač svarbu, kad Lietuva gautų pakankamai dujų, kad galėtų normaliai dirbti Kauno termofi kacinė ir Elektrėnų šiluminė elektrinės“, – įsitikinusi Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.
Lietuviškos priklausomybės
„Šiuo metu Lietuva yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo, tad šią priklausomybę reikėtų mažinti“, – įsitikinęs E.Motieka. Tačiau kaip? „Svarbiausias mūsų šiandienos projektas – elektros tiltas su Švedija, kuris turėtų sujungti Baltijos valstybių elekt ros rinkas su Skandinavijos, taip pat ir ES rinka. Pagaliau turime išsiveržti iš dabartinės situacijos, kai esame Europos Sąjungoje, bet tuo pačiu metu – tarsi energetinė sala, atskirta nuo ES ir jos energetikos rinkos. Energetine prasme mes vis dar beveik 100 proc. priklausomi nuo tiekimų iš Rusijos. 175 mln. eurų, kuriuos ES paskyrė elektros tiltui, sujungsiančiam Lietuvą arba Latviją su Švedija, yra vienas svarbiausių mūsų projektų, kurį per artimiausius kelerius metus turime sėk mingai įgyvendinti“, – pažymėjo europarlamentarė L.Andrikienė. Kad taptume nepriklausomi nuo rusiškų dujų, ekspertai mini galimybę prisijungti ir prie dujotiekio „Nabucco“. Šiuo dujotiekiu numatoma tiekti dujas iš Kaspijos jūros į ES šalis, tarp jų ir – į Lenkiją. Žinoma, Lietuva galėtų bandyti prisijungti prie lenkų dujotiekio, tačiau mums tai kainuotų pernelyg brangiai. Gerokai realesnė galimybė atsiriboti nuo dujų monopolininko atsirastų tuomet, jeigu vienoje Baltijos šalių ar kaimyninėje Lenkijoje būtų pastatytas suskystintų dujų terminalas. Tuomet laivais atplukdytos suskystintos dujos galėtų tapti alternatyva rusiškoms dujoms. „Panašiu būdu, pastačius Būtingės terminalą, per kurį laivais atplukdoma nafta į „Mažeikių naftą“, buvo rastas buvusios Lietuvos priklausomybės nuo rusiško naftotiekio „Družba“ problemos sprendimas“, – akcentuoja dr. E.Motieka. Pasak ekspertų, šiuo metu būtent naftos sektoriuje nepriklausomybės „nuo rusiško vamzdžio“ problemos yra išspręstos geriausiai.
Interesų kovos
Europos Sąjunga pastūmėjo Lietuvą spręsti IAE uždarymo ir kitus energetikos klausimus, todėl šiandien ji ir turėtų padėti mūsų šaliai susidoroti su šiomis iškilusiomis problemomis. „Lietuvai svarbu, kad ES prisideda fi - nansuojant Europos energetikos tinklo kūrimą. Kad šis energetikos tinklas egzistuotų, reikalingos milijardinės investicijos, kurias ir skiria ES“, – aiškina L.Andrikienė. Europos Sąjungos užnugario Lietuvai reikės ir kitu atveju – jeigu Baltarusija ar Rusija tesės savo pažadus artimiausiais metais pastatyti atomines elektrines netoli Lietuvos sienos. Baltarusiai planuoja tokią jėgainę Astrave, vos 55 km nuo Vilniaus, o rusai – Kaliningrado srityje. „Išvardyti projektai primena ir politinį šantažą. Tačiau, galimas daiktas, kad, jei šios šalys iš tikrųjų apsispręstų pasistatyti savo atomines jėgaines, jos tai padarytų greičiau nei Lietuva, kuri darbus tuo metu tebus įpusėjusi. Gali atsitikti ir taip, kad Lietuvai kurį laiką teks pirkti elektros energiją iš savo Rytų kaimynių“, – svarsto E.Motieka. Tačiau pigi baltarusių ar rusų elektra – toli gražu ne geriausia išeitis. Juk Lietuva liktų sala atominių elektrinių jūroje. „Baltarusiškas projektas turi didelių minusų. Jame atsisakė dalyvauti tokios atominės energetikos gigantės kaip Prancūzija, Japonija ir JAV. Todėl baltarusiai pasirašė susitarimą su Rusijos valstybine atominės energetikos bend rove „Rosatom“. O tai reiškia, kad Baltarusijos elektrinėje bus pastatyti du blokai (kiekvienas po 1000 megavatų galingumo) ir juose sumontuoti rusiški reaktoriai. Mes elektrinę su rusiškais reaktoriais uždarysime, o Baltarusija šalia pastatys tokius pat naujus, – sakė L.Andrikienė. – Todėl Lietuvai gyvybiškai svarbu aktyviai ginti savo interesus energetinio saugumo srityje, užsitikrinti tikrą energetinę nepriklausomybę ir prisijungti prie Europos energetinių tinklų. Kai mūsų energetikos sektorius taps konkurencingas, Lietuvos gyventojai bei verslas galės tikėtis žemesnių energijos kainų.“