juk lietuva

„Nebijau kritikos. Manau, kad jau atėjo laikas Lietuvos žmonėms atmesti visus ankščiau suformuotus stereotipus dėl rengimosi pagal lytį. Tegu visi rengiasi kas kaip nori! „Genderless” (unisex/be lyties) trendencija užkariauja pasaulį!”, – drąsiai teigia Milane studijuojanti madingo įvaizdžio kūrimą žinoma socialinių tinklų veikėja Karolina Meschino.

Modelis, televizijos laidų vedėja Giedrė Rusytė palikusi visus darbus Paryžiuje atvyks į Lietuvą specialiai dėl UNICEF ir TV3 jubiliejinę gerumo misiją Mozambike vainikuojančio šou „Už kiekvieną vaiką“, kuris bus tiesiogiai rodomas per TV3 spalio 31 d. 19.30 val. Šou vesianti moteris – dažna labdaros renginių dalyvė, savo pavyzdžiu skatinanti nelikti abejingiems ir pasidalinti gerumu.

Pirmosios kalbos apie emigraciją mūsų Vilniaus rajone prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Girdėjau tik kalbas iš tų, kurie girdėjo iš kitų: „Ten gerai, nuvažiuoji, dirbi ir užsidirbi.“ Ir dalis mano bendraklasių, kiemo draugų išdrįso išvažiuoti. Niekada nepamiršiu, kai vienas jų grįžo po metų, nusipirko sportinę bulką (tokių kietų mašinų dar nebuvome matę) ir vežiojo mus žvėrišku greičiu po sostinės gatves. Pagrindinė tokių draiverių susirinkimo vieta tada buvo aikštelė prie Profsąjungų rūmų.

Antradienį vykęs Seimo posėdis galutinai atskleidė ir patvirtino, kad Lietuvą valdo TS-LKD ir LSDP tandemas. Šis tandemas pasikeisdami valdo Lietuvą dvidešimt metų ir neleidžia niekam kitam, kas nepriklauso jų aplinkai, įgauti daugiau galių ir veikti savo ar rinkėjų nuožiūra.

Mūsų laikus daug kas vadina medžiagotyros amžiumi. Apie medžiagą, jos struktūrą ir viduje vykstančius procesus tiesiog fantastiškų dalykų leidžia sužinoti neutronai. Lietuvos mokslininkai dideles viltis sieja su Lunde (Švedija) numatytu įgyvendinti naujos kartos neutronų gamybos projektu - European Spallation Source (ESS). Manoma, kad didžiausias Europoje ir trečias pasaulyje toks centras bus kur kas pranašesnis už veikiančius Japonijoje ir JAV.

Ekvadoras, viena iš Pietų Amerikos respublikų, nuo seno garsėjo korupcija ir „Transparency International“ sąrašuose visada užimdavo vieną iš paskutinių vietų, visada buvo tarp blogiausiųjų. Pernai po rinkimų atėjus į valdžią naujai vyriausybei padėtis, visų nuostabai, ėmė sparčiai keistis. Ką padarė prezidento Rafaelio Correa vyriausybė? Ji žengė tik kelis žingsnius, bet labai konkrečius. Įvedė visų valstybinių įstaigų ir užsakymų elektroninę stebėseną.

Šių metų pabaigoje uždarę Ignalinos atominę elektrinę, murktelsime į naują – energetikos krizę. 30–33 centai – maždaug tiek šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų moka už kilovatvalandę elektros. Maždaug 30 proc. šios sumos sudaro elektros gamybos, o apie 45 proc. – elektros skirstymo kaina. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nieko ypatinga, bet tik tol, kol nepradedame savęs lyginti su kitomis šalimis.

Castoras su Polluxu, vieni pirmųjų griežtai pasisakę prieš ydingą „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ (VEKS’o) misiją, siūlo savaip tęsti VEKS’o projektą ir paversti Vilnių kultūringų protestų ir meniškų riaušių sostine. Castor: Šiandien, kai jau, atrodo, net akli praregėjo ir pamatė, kad VEKS‘as tėra mėšlo krūva, atsirado ir naujos tendencijos – gero tono požymiu tapo atsiriboti nuo tos organizacijos ir kartas nuo karto šliukštelti ant jos pamazgų.

Interviu su partijos „Frontas“ lyderiu Algirdu Paleckiu. Kaip vertinate 2008 m. Seimo rinkimų rezultatus? Pusė rinkėjų neatėjo balsuoti. Jie nesijaučia šios šalies piliečiais… Kita pusė savo balsus išbarstė. Todėl laimėjo labiausiai susitelkę konservatoriai, kurie susivienijo su tautininkais ir krikdemais. Šoumenų partija – tai rinkėjų kerštas dabartinei sistemai. Maniau, kad „Tvarka ir teisingumas“ gaus daugiau balsų, o LSDP – mažiau. Tikėjausi, kad „Frontas“ pateks į Seimą.

Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova.

Atsiprašau. Nė vieno nenoriu nei užgauti, nei įžeisti, net nei pajuokti. Iš tikrųjų turėčiau rašyti pramogų kūrėjai, pramogininkai, atlikėjai, žmonėms geros nuotaikos kėlėjai, jų linksmintojai, ar dar kaip nors kitaip, tačiau, kai toji lietuvių visuomenės dalis pradeda kurti savas politines partijas, apie kurias visiškai nieko neišmano, man jie - tik juokdariai, ir nieko daugiau.

Ką pamanytų aštuonioliktųjų metų Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai bei jos brandintojai, prikelti iš kapų ir išvydę šiandienę padėtį?O „Lietuva eina fizinio išnykimo ir moralinio nuosmukio link“, - teigia Petras Plumpa („XXI amžius“: žurnalisto Gintaro Visocko – Petro Plumpos pokalbis). Ir kas galėtų šią tikrovę paneigti? Petras Plumpa - veiklus sovietmečio pogrindininkas, žymus kovotojas dėl lietuvių tautos laisvės, jau prieš gerą dešimtmetį suvokęs tokią Lietuvos padėtį, pradėjo ją ryškinti išsa...

Kalėdinės ir naujametinės šventės šįsyk buvo pažymėtos atkaklia kova už alkoholį. Simboliška, nes Lietuva yra ta šalis, kurioje švenčių dienomis šis skystas produktas vartojamas ypač gausiai (tarp švenčių – „tik“ labai gausiai). Įdomumo dėlei tenka pastebėti, jog kaunamasi dėl reklamos. Greičiausiai todėl, kad išlaikytų aukštus sunaudojimo statistinius rodiklius, nors, kaip teigia dauguma kovojančiųjų, neva reklama vartojimui įtakos neturi. Keista.

Jeigu poliariniai orai ilgiau kankins karštakošius lietuvius, teks atsiduoti šiltam chalatui ir TV. Šiokį tokį šansą šią savaitę ji suteikia. Šeštadienis Kai kurie šiandienos filmai – kaip pamokėlių kartojimas. Tokie „Šnipų vaikučiai“ (TV1, 16.00 val.), Roberto Rodriguezo traktuotėje visai išmoningi bei smagūs – nors tas smagumas ir nebenaujas.

Ar Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės? Iš tikrųjų – ar Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės? Suvokiant, kad Lietuva nėra ją valdantieji arba vien tik valstybės institucijų tinklas, atsakymas paprastas – žinoma, reikalingi. Juk Lietuva – tai ne kokia abstrakcija ar virš mūsų pakibęs fantomas, o mūsų pačių sąmoningumas. Kokio lygio jis, tokio lygio ir Lietuva.

Nuo pat Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo komunistinė nomenklatūra ir jai atstovaujančios politinės partijos šiomis pajėgomis nepasitikėjo dėl savanorių patriotinių nuostatų. Tuoj po 1992 m. Seimo rinkimų ir 1993 m. Prezidento rinkimų, kai visa valstybės valdžia atiteko LDDP, prasidėjo atvira savanorių diskriminacija. Buvo mažinamas KASP finansavimas ir ginkluotė, naikinamos transporto ir kitos socialinės lengvatos.

Atėjo ruduo, kitaip tariant - bulvių kasimo ir naujo šalies biudžeto svarstymo metas. Šįmet skirstoma kur kas didesnė pinigų krūva - kitų metų vartojimui. Kaip pranešė finansų ministras, nacionalinio biudžeto pajamos kitąmet padidės maždaug trečdaliu (iki 18,5 mlrd. litų), išlaidos - gal 28 proc. (sieks daugiau nei 20 mlrd. litų). Pagrindinė tokio staigaus šuolio priežastis aiški - įsilinguoja realus pinigų plaukimas į Lietuvą iš užpernai, pernai ir kitąmet Lietuvai skiriamų lėšų.