Ne į temą ir ne vietoj:
žiūrinėdamas 7md, užkliuvau už žvaigždučių. Cekava net pasidarė, kas yra tas vėpla, kur tenais tas žvaigždutes deda? Kad filmui "Kietas faras", kurį aš laikau šedevru, uždėjo tik dvi, o debiliukiškiems "Karibų piratams"- tris. Pasipiktinau baisiausiai.

Aš irgi nepraleidžiu nė vieno „Bondo“. Štai šiandien džiaugsmo klyksmais pasveikinau vėl apsireiškusį katiną ant „Spektro“ vadeivos kelių. Mat anas visai kaip mano. Tik maniškis juodas. Neišdildomą įspūdį paliko mūšis po vandeniu. Visi vienodi su akvalangais. Todėl Džeimsas Bondas vienintelis paliktas su baltais triusikais. Jėga. Matot, šiandien esu kiek padykęs. Sukratė Bondo žodžiai pavyzdingai gražiam moteriškosios giminės egzemplioriui. Tai kas, kad iš priešo stovyklos. „Aš tai padariau dėl karūnos ir tėvynės, negi manot, kad jaučiau malonumą?“ Ir užduosiu ekspertui Voblai-Sex Giant nepadorų klausimą, bet gal komentaro neišnaikins. Kaip manai, tobulojo egzemplioriaus formos dar iš natūralių komponentų ar jau nebe? Vo.

Jau žiūrėdamas „Debesį rojų“ nesupratau, kodėl ponas Stepokas vadina periferijos žmogėnus paprastais ir nuoširdžiais. Šiandien pamačiau „Klajūną Kolią“, kuriame istorija kartojasi - jie vėl elementariausiai apiplėšia Kolią, nes ant palinkusio karklo ir t.t. Negi tie savanaudžiai laikytini simpatiškais, nes NESUGEBA SUVOKT, kad elgiasi žiauriai ir šlykščiai?

Nutariau šiandien pasidžiaugt "Šaltuku" vaikystę prisiminęs, o paskui Bondu. Malonumas panašus. Bondas filmo pradžioj net skrenda kaip Miliaro ragana piestoj.

Nutariau ir aš truputį pabazarinti anot Flying Voblos, kad nereiktų jam likti vienam su Stepoku. Man taip pat patiko naujas rusų filmas ,,Kinas apie kiną", ypač aktoriai, gaila, kad tai jau paskutinis Tatjanos Lavrovos vaidmuo. Šeštadienio vakaras per PBK išvis buvo įdomus: toks šiltas, kamerinis Maskvos Tarptautinio kino festivalio uždarymas, kuriame Stanislavskio vardo prizą gavo mano mėgiamas Danielius Olbrychskis...

Nu zdarova kolega, byškį reitingai (komentarai) krenta ane, net nebyškį jeigu taip ir toliau tai iki rudens tik dviese ir bazarinsim. Dabar mokitis rašyti jau per vėlu, reikia strategiją keisti. Vot kai aš bizniu užsiiminėjau tai veždavom iš Baltarusijos nekokibiškas pėdkelnias maišais į Gariunus bet nu pats pamastik poniutėm nefasonas po maišus knistis ten ieškoti savo išmieros, spalvos ir t.t. tai nelabai navaras buvo. Nu tai pradėjom pakuoti į kartonines dėžutes -priekyje pupytė ilgakojė tokia kitoj pusėj prancūziškai užrašėm kažką, karoce nespėjom vežti po 200 vagnorkių eilės stovėjo. Tai vot aš čia vis prie to, kad dabar pirmiausia forma reikia keisti staigiai. Nu pats pamastik tas pavadinkim logo ane, nu nežinau, jį turbūt pats nupaišei. Gal byškį į parduotuvę nueik kada pamatysi kokie telikai dabar - plazminiai, ploksčias ekranas, o logo kažkoks Tauras ar geriausiu atveju Raduga. Dar gerai jei spalvotas, bet iš to kaip jis šviečia tai kineskopas turbūt 10 kartų kaitintas jau, tas diedas garantuotai naktį pats šviečia pažiūrėjęs tokį teliką. Toliau dabar ką jie žiūri nu tai aišku kokį tipo pigų siaubiaką kad akis burnas užsidengę iš baimės. Ir dar jeigu siaubiakas tai kodėl vaikui leidžia žiūrėti a, tai turbūt asociali šeima, logiška ane. Dabar viską sudėjus pats pamastik juk čia turi rinktis intelektualai, inteligentai, nu bet tokį logo pamačius tai vidun skaititi net niekas ir neina, taip, nu čia gaunasi kaip pėdkelnės su dėžutėm, bet ant dėžutės nei pupytės nei prancūziškai nieko. Tai vot siūlau rimtai pamastiti ties logo pakeitimu visų pirma ir labai greitai tą reikia padariti. Nu po to dar padėsiu pasitvarkyti, karoce iki rudens susigražinsime skaitytojus nebijok.

Vakar labai maloniai pasižiūrėjau tarpais švelnų, tarpais piktą, tarpais juokingą „Filmą apie filmą“. Režisierius tik rankomis skėsčioja ir rėkia, nes – kaip ir aktoriai – turi kuo užsiimti ir be kūrybinių kančių. Visi palyginti neskausmingai prisitaiko prie intelekto nesužaloto prodiuserio minties skrydžių, gal tik Lavrovos ir Liubšino personažams sunkiau sekasi...

Vakar mėgavausi SS rekomenduotu filmu "Eternal Sunshine of the Spotless Mind". Išradinga žmonių tarpusavio santykių analizės iliustracija. Lyg žaidimą žaidžiant žiūrovui pamėtėjama daug įvairių santykių elementų, juos sau susidėlioti galima kaip tik leidžia asmeninė patirtis. Pavydžiui, gauti tokį paveikslėlį: kitame žmoguje mus traukia būtent jo trūkumai ir silpnybės, kurie kaip tik ir tampa nesutarimų priežastimi. Užburtas ratas. :)
Šitą filmą RenTV kartos trečiadienį 13 val.

O aš šiandien vakare užmesiu akį į "Mažąją Verą", paskutinį filmą, kai prie bilietų amžinatilsį vietos kino teatre eilės stovėjo, aišku, ne dėl veidrodinio kiaulių gyvenimo atspindžio ekrane...

Liūdnos mišios. Žlugau kaip kinomano asmenybė. Šėpa nuo nematytų šedevrų linksta. O aš žiūriu visokius velnio advokatus. Kur rodoma triukšminga šio pasaulio kunigaikščio vietininkų žemėje sėkmė. Nesuderinama su tauriu moraliniu veidu. Ir vis dėlto pasakysiu kaip per išpažintį: abu finalai savaip verčiantys iš koto. Kaip ir: „I look inside myself and see my heart is black...“ Apie demonišką Alą Pacino jau parašė SS. Tataigi.