Jeigu poliariniai orai ilgiau kankins karštakošius lietuvius, teks atsiduoti šiltam chalatui ir TV. Šiokį tokį šansą šią savaitę ji suteikia.
Šeštadienis
Kai kurie šiandienos filmai – kaip pamokėlių kartojimas. Tokie „Šnipų vaikučiai“ (TV1, 16.00 val.), Roberto Rodriguezo traktuotėje visai išmoningi bei smagūs – nors tas smagumas ir nebenaujas. Gerai sugalvota pagrindinių tėvų (tėtis – Antonio Banderas) ir tęsiančių šeimos tradiciją suktų vaikučių pavardė – jie Kortezai, kaip tas užkariautojas. Ryt rodoma antroji dalis (TV1, 16.00 val.), o trečiosios nesinori prisiminti nei man, nei panašu, kanalui.
Dažnai kartojamas ir „Velnio advokatas“ (LNK, 22.25 val.), rodantis advokato (Keanu Reevesas) vis labiau spindinčią karjerą, kurioje įžvalgi žmona (Charlize Theron – negi ta įžvalgiausioji?) regi nelabojo ranką. Išties, Alo Pacino boso paveiksle yra kažkas demoniška. Bet rimto režisieriaus Tayloro Hackfordo rankose visa ta istorija, laimė, netampa dar vienu margu ir triukšmingu mistiniu trileriu. Nors keistų efektų ir yra, jie traktuotini herojaus, nelengvai laviruojančio tarp gėrio ir blogio, vaizduotės padariniais.
Bet jus, aišku, labiau domina negirdėti ar menkai girdėti filmai. Yra ir tokių.
Visai nauja Australijos drama „Kendi“ (BTV, 22.40 val.), siedama jaunų žmonių meilę ir... narkomaniją, sugeba išvengti didaktinių pamokslėlių. Ganėtinai naujas ir kino kryžiažodis su siaubo elementais „Vidinis aš“ (TV1, 21.00 val.). Abusyk įmanoma pagilinti pažintį su nauja, ne tik populiaria, bet ir žadančia jaunų aktorių karta: pirmojoje juostoje vaidina Heathas Ledgeris, antrojoje – Ryanas Phillippe‘as. Nuo komentarų kol kas susilaikysiu.
Žymiai senesnė (1988), bet kažkodėl retai demonstruojama puiki, žmogiška bei šilta komedija „Viskas keičiasi“ (TV3, 11.35 val.). Ją pastatė vienas geriausių Holivudo scenaristų Davidas Mametas, o pagrindinį seno batų valytojo Džino, savo laimei ar nelaimei panašaus į garsų mafijozą, vaidmenį sukūrė dar 4-ojo dešimtmečio baltadantė romantiška žvaigždė Donas Ameche. Venecijos festivalyje ir veteranas, ir jaunesnis partneris Joe Mantegna pelnė po garsiąją Volpi taurę, skiriamą už žymiausius aktorių pasiekimus. Simpatiška ir rusų 2002 metų liūdnoka komedija „Kinas apie kiną“ (1 Baltijos kanalas, 20.30 val.), kurios rodymas, matyt, priderintas prie atsisveikinimo su gera aktore Tatjana Lavrova („Devynios vienerių metų dienos“ ir kt.). Iš pradžių atrodo: et, vėl anekdotėlių apie filmavimą rinkinys, bet kai pasirodo kvailas, kine nieko nenusimanantis ir viską kaitaliojantis „naujasis rusas“-prodiuseris (Fiodoras Bondarčiukas), suvoki, jog filmas – apie dabartinį meno egzistavimą kompromiso zonoje.
Nesibijantiems egzotiškų kinematografijų parekomenduočiau savitą komišką dramą, kurios veiksmas rutuliojasi Montevidėjuje, o drauge statė Urugvajus ir Argentina. Vadinasi „Sudėtingas gyvenimas“ (TV1000, 19.00 val.), ir jis toks ir yra: herojei Elizai, norinčiai atidaryti kuklų grožio saloną, tenka daug ką aukoti, net pasišlaistyti tarp prostitučių. Švedas Lasse Hallstromas nelabai girdėtą filmą „Tema pokalbiui“ (LNK, 12.50 val.) pastatė jau po savojo šedevro „Kas graužia Gibertą Greipą?“, bet dar prieš „Šokoladą“, „Sidro namų taisykles“. Prisiprašė visokių gerų ir tik populiarių aktorių: Robertą Duvallį, Geną Rowlands – pagyvenusią porą, Julią Roberts ir Denisą Queidą – jauną porą, sukūrė labai diskutuotą dramą, objektyviai teigiančią, kad romanas „nuošalėje“ gali atgaivinti beužgestantį jausmą. Moralistai amerikiečiai, tokius pokštus krečiantys tyliai, supyko, kad čia apie tai prabilta atvirai.
Esu priverstas vėl sušukti: DĖMESIO! Kaip dažniausiai, kalba apie tą patį filmą skirtingais pavadinimais: kam jums klaidžioti?
Gabių scenaristų trio (tarp jų – net Charlie Kaufmanas, sumanęs šmaikščią “Adaptaciją”) 2005-aisiais gavo “Oskarą” už savo darbą keistoje ironiškoje dramoje, originale pavadintoje “Eternal Sunshine of the Spotless Mind”. Panašiai, kaip “Amžiną grynojo proto švytėjimą”, ją šiandien demonstruoja RenTV Baltic kanalas (20.05 val.). O štai TV1000 kanalas, nesukdamas galvos (arba pamanęs, kad anas pavadinimas – labai jau dramblotas), pervardijo tiesiog “Jausmų galia” (21.00 val.), ir jokio tau publiką atbaidančio “proto”. Nors pagrindinė aktorių pora (šįsyk “rimtas” Jimas Carrey ir Kate Winslet, apie kurią esu linkęs plačiau prabilti rytoj) ir nepriklauso mano mylimiausiems, beprotiška idėja apie galimybę koreguoti savo paties atmintį – išties įdomi.
Sekmadienis
K.Winslet ir J.Deppas su geltonu aitvaru – „Niekados šalies beieškant“.
Kate Winslet drauge su mažai girdėta Radha Mitchell yra Johhny Deppo partnerė subtilaus režisieriaus Marco Forsterio kūrinyje „Niekados šalies beieškant“ (TV1, 21.00 val. ir kitądien, 16.15 val.). Deppas yra nevykėlis – kol neparašo savo garsiojo „Piterio Peno“ – dramaturgas, seras Jamesas Mathew Barry, tačiau, kaip šis aktorius puikiai sugeba, -- ne tik konkretus asmuo, bet ir kiekvienas žmogus, kuris nori ne suaugti, o išlikti amžinose nepraktiškos vaikystės – „niekados šalies“ – valdose. Mitchell yra šalta, nors ir kompleksuota jo žmona. Winslet Silvija , o ypač keturi maži jos sūnūs – rašytojo įkvėpėjai, platoniškos meilės objektai.
Lydint tarsi nedrąsiai lenko Jano Kaczmareko muzikai, apdovanotai „Oskaru“, režisierius stilizavo juostą pagal bukolinius praėjusio amžiaus pradžios paveikslėlius. Tą stilių nuostabiai jaučia Deppas bei Dustinas Hoffmanas, kuriantis senojo naivaus teatro prodiuserį, bet jam, deja, visiškai netinka realistiškai masyvi Kate Winslet. Tiki, kad ji prigimdė šitiek vaikų, bet kad, spinduliuodama sveikata, mirė nuo tada madingos džiovos – jau nelabai. Apskritai ši aktorė atrodo sukurta sportininkėms, sovietinėms stachanovietėms, fermerių dukroms, bet jos Ofelija – atleiskite. Meilės scenose jos plebėjiška raudonplaukė Tula neseniai matytoje juostoje „Romansas ir cigaretės“, atrodo, suvalgys ir neužsprings net stambaus sudėjimo Jamesu Gandolfini, ką jau tada kalbėti apie trapius jaunuolius, kaip Leonardo DiCaprio „Titanike“ ar Johnny Deppas, kurio personažas bent jau apdairiai vengia suartėjimo.
Jutau, kad dėl Winslet vieną sykį imsiu ir sprogsiu. Ne todėl, kad jausčiau kokią antipatiją, bet kad jos gabumai riboti ir ne visuomet atitinka amplua. Arba agentas prastas, arba pati aktorė atkakliai nori būti efemeriška.
Daug pasikartojimų. Kad LTV2 taupo nematytus filmus rudeniui ir pirmadieniais kartoja čekų retrospektyvos geras juostas, dar suprantama, bet kad sekmadieninis „Senas geras kinas“ vėl primena ką tik demonstruotą 1925 metų „Operos fantomą“ (šiandien – 18.00 val., ketvirtadienį, liepos 5 d., -- 22.10 val.) – kiek keisčiau. Niekada Lietuvoje nerodytos klasikos – kalnai, bet vis tas taupymas, verčiantis prisiminti sąmojingą frazę, esą 2009-aisiais Europos kultūros sostinė nustebins pasaulį... šykštumu.
Lieka universaliojo (skaityk: neišrankaus) anglo Michaelo Winterbottomo, kuriam visiškai tas pats, ar statyti politinį, socialinį, muzikinį ar erotinį filmą, ar štai tokią vidutinišką Thomaso Hardy romano ekranizaciją apie senuosius aukso ieškotojus, kaip šiandieninės „Aukso dulkės“ (BTV, 23.25 val. ir kitądien, 10.50 val.). Na, ir, žinoma, agentas 007, šiandien pasirodąs „Kamuoliniame žaibe“ (LTV, 21.00 val.), laimė, dar su Seanu Connery ir prancūze Claudine Ogier. „Oskaras“ už geriausius specialiuosius efektus, tada, 1965-aisiais, įspūdingus, o šiandien naivokus, kaip naivoka ir visa ta istorija apie baisų tarptautinį šantažą.
Gitaristo ir režisieriaus Gore‘o Verbinskio nuotykių „Meksikietis“ (1 Baltijos kanalas, 21.50 val.) su Bradu Pittu ir Julia Roberts (nors man įdomesnis atrodo antraplanis Jamesas Gandolfini) traktuotinas kaip prieigos prie „Didžiojo Nuotykio“, kurį Verbinskis realizavo jau tris kartus „Karibų jūrų piratų“ pavadinimu. Pastebėkit, kad Johnny Deppas jau „Niekados šalies beieškant“ kadruose kartą vynioja galvą raudona skarele, apeliuodamas į savo šaunųjį kapitoną Džeką Žvirblį.
Pirmadienis
Dinamiškas kriminalinis „Ištikimas sodininkas“ atnešė R.Weish „Oskarą“ už antraplanį vaidmenį.
Tie, kurie seka ne tik amerikiečių ir rusų naujus filmus, greičiausiai prisimena netikėtai iš nežinios išnirusio brazilų talento Fernando Meirelles skaudų, ekspresyvų „Dievo miestą“ – apie Rio de Žaneiro favelų, neturtingiausių kvartalų vaikus, neturinčius jokios perspektyvos, išskyrus ankstyvą kulką. „Ištikimas sodininkas“ (TV1, Kino pavasaris, 21.00 val.) – šio menininko holivudinis debiutas, statytas pagal kriminalinės literatūros klasiko Johno le Carre prozą.
Kenijoje rado nužudytą moterį (matyt, todėl Rachel Weish „Oskaras“ formuluojamas „už antraplanį“, nes jos Tesė užima nedaug laiko ekrane). Vyras, ramus anglų diplomatas Džastinas, nors iš prigimties greičiau sodininkas (Ralphas Fiennesas), keičia mąstyseną, gyvenimo būdą, ieškodamas kaltininkų, bet išeidamas į stambių farmacijos firmų, pasirinkusių Afriką eksperimentiniu poligonu, niūrius kelius. Žinoma, talentas lieka talentu visur, tačiau braziliškasis šedevras, natūralu, buvo labiau įtikinamas. Vis dėlto ir skausminga „Ištikimo sodininko“ situacija lieka atmintyje. Apsigimęs eskeipistas Džastinas yra priverstas išlįsti iš savojo kiauto. Pagalvoji, kaip gera, kai tau dar yra galimybė jame – pavyzdžiui, kine -- tūnoti.
Filmų šiandien nedaug. Kodėl nacionalinė televizija įsigijo idiotišką serialą „Aukso veršis“ (LTV, 1 serija – 21.10 val.), suniokojusį legendinę I.Ilfo ir J.Petrovo knygą, sveiku protu nepaaiškinama. Naujasis „Edisonas“ (BTV, 21.20 val.) imponuoja aktorių ansambliu (Morganas Freemanas, Kevinas Spacey, net jaunasis popso stabukas Justinas Timberlake‘as), bet apvilia standartiniu policininkų korupcijos problemos sprendimu, painiojasi su kitais šios temos filmais. Į vesterną linkstanti drama „Tie žavūs žirgai“ (TangoTV, 22.30 val.) irgi – ne Billy Bobo Thorntono kadaise režisuotas tragiškas šedevras „Išgaląstas skustuvas“. Nors vaidina ir Mattas Damonas, ir Penelope Cruz, banalybė taip ir skverbiasi į ekraną. Gal anas vykęs režisūrinis opusas ir liks vienintelis puikaus aktoriaus Thorntono karjeroje?
Jeigu per čekų retrospektyvą nematėte rūstaus, nespalvoto, neįprastos stilistikos istorinio filmo „Marketa Lazarova“, tai dar įmanoma padaryti šiandien (LTV2, 22.10 val.). Sunkus reginys, bet toks, kuris savo keista galia iš viso kategoriškai išsiskiria pasaulio istorinio kino fone. Režisavo Františekas Vlačilas, 1967 metai, o ekrane – XIII amžius.
O dar vienas svarbus šios dienos (ir antradienio) įvykis – tai ne vien edukacinė, bet ir labai individuali, nuoširdi „Kelionė po amerikietišką kiną su Martinu Scorsese“ (šiandien per XXI Vilsatą ir per XXI Mikrovisatą – 9.00 ir 17.00 val.; ryt tomis pačiomis valandomis – antroji kelionės dalis). Pavydžiu tiems, kurie tuos kanalus mato.
Antradienis
Teks, matyt, pasiieškoti kokių kitokių, nesusietų su TV pultu, užsiėmimų.
Juk geros, intelektualios „Valandos“ (TV1, 21.00 val ir kitądien, 16.15 val.), analizuojančios rašytojos Virginios Woolf (Nicole Kidman) kūrybos sąsajas su kitomis epochomis bei kitomis nestandartinėmis moterimis, rodytos jau anksčiau, rodytos ir visai neseniai.
Juodą ispano Alexo de la Iglesiaso komediją „Idealus nusikaltimas“ (TV1000, 15.00 val. ir kitądien, 9.00 val.) ką tik šiuose puslapiuose rekomendavau, atrodo, buvau išgirstas, dar pamenu, kaip ieškojau kadro būtinai su pabaisos veido pagrindine heroje – rūbų parduotuvės darbuotoja.
Reliatyviai įdomesnės ir bent jau nerodytos anksčiau „Durys grindyse“ (TV3, 23.00 val.), sukurtos pagal populiarų Johno Irvingo romaną „Moteris vieniems metams“. Jeffas Bridgesas kuria vaikų rašytoją, tiesa, visai ne tokį romantišką, kaip „Niekados šalies beieškant“ herojus. Pasisamdytas literatūrinis asistentas (Jonas Fosteris) dar įneša į vyro ir žmonos (Kim Basinger), jau išgyvenusių asmeninę tragediją, gyvenimą naują sumaištį.
Trečiadienis
Ir jausmai nepakeičia „palatos №6“ atmosferos (A.Guskovas ir N.Nikulenko filme „Raginas“).
Pastaruoju metu per rusų TV kanalus plaukia niekieno nematytų, po Rusiją ir neplatintų premjerų banga. 2004 metų „Ragino“ (TV1000 Russkoje kino, 00.00 val. ir kitądien, 18.00 val.) irgi beveik niekas nematė, bet čia jau truputį kitas atvejis. Tai – teatro ir kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo (prisimenat naujesnį jo filmą „Vaidinant auką“?) laisvai ekranizuota Antono Čechovo „Palata №6», papildyta ir kitų rašytojo kūrinių motyvais, apeliuojanti į Rusią, visuomet, ne tik XX amžiaus pradžioje prilygusią psichiatrijos gydyklai. Ar čia apskritai įmanomos kokios civilizuotesnės permainos, mąsto gydytojas Raginas, kurį suvaidinęs ir prodiusavęs patį filmą Aleksejus Guskovas buvo apdovanotas Karlovy Varų 2005 metų festivalio prizu.
Tėvynėje rimtesnę – kad ir neteigiu: puikią -- juostą ištiko tų pilkųjų, kurių šią vasarą apstu, likimas. Jos niekas nežiūrėjo, dėl jos nesiginčijo, nors ir būtų apie ką. Pageidautina menkiausia proto įtampa dabar neretai perbraukia filmą: įsižiūrėkime, nes esminės mūsų jaunųjų kino žiūrovų dalies, imlesnės komerciniam šlamštui, laukia tas pats „palatos №6“ gyventojų likimas...
Iš šiandieninių juostų viena turi keistoką istoriją. 1983 metais didžiulį pasisekimą turėjo ir net 5 „Oskarus“ pelnė miela šeimyninė komedija „Švelnūs žodeliai“. Šiandien demonstruojamas tęsinys „Vakarė žvaigždė“ (TV1, 21.00 val. ir kitądien, 16.15 val.) su tais pačiais herojais sukurtas ne po metų kitų, o net po 13 metų, kai motina-Shirley MacLaine jau seniai tapo bobute, bet kaip pirmajame filme negalėjo rasti kalbos su dukra, taip dabar – ir su anūkais. Užtat gerokai senstelėjęs Jacko Nicholsono herojus vis dar negali pamiršti tokios šaunios moters. Tegul neįsižeis lygių teisių entuziastės, bet man nebloga „Vakarė žvaigždė“ atrodo sukurta vis dėlto daugiau moterims žiūrovėms.
Aštresnių emocijų ieškotojams šiandien demonstruojamas „Klientas“ (BTV, 21.20 val.) apie pavojų, gręsiantį vaikui, paliudijusiam prieš mafiją; labai panaši situacija nagrinėjama ir kiek naujesniame filme „Kelias į pražūtį“ (TangoTV, 22.30 val.). Tai vidutiniai kūriniai, bet jie atrodo visai neblogi, palyginus su nauja „siaubo“ juosta „Šventasis angelas“ (TV3, 23.00 val.), kur našlaityne naktimis girdimi balsai ir žingsniai. Miniu tik todėl, kad prancūzų filmas. Pasaulyje jis rodomas kone parodijiniu pavadinimu „Balsų namai“, o visi kritikai rašo, kad tai prasta amerikinių mistinių juostų imitacija.
Ketvirtadienis
Nepamirštama F.Dunaway ir J.Nicholsono pora „Kinų kvartale“.
Įdomu, ar tai sąmoningas sprendimas, ar „taip išėjo“, bet TV1000 kanalas šiandien du filmus paeiliui skiria seksualinėms mažumoms. Prancūzų komedija „“Prakeikta pievelė“ (19.20 val.) -- apie lesbinius džiaugsmus, o japonų menininko Nagisos Oshimos ne kartą rodyta nepaprasto plastinio grožio drama „Tabu“ (21.00 val.) prabyla apie uždarą vyrišką samurajų bendruomenę, kurioje tiesiog negali neklestėti homoseksualumas.
Kad lenkų kosmopolitas Romanas Polanskis visada buvo ir yra linkęs į erotines išdaigas, žinojome jau seniai. Bet jo detektyviniame „Kinų kvartale“ (LTV, 21.10 val.), kurį esu linkęs vadinti geriausiu ne tik dienos, bet ir visos savaitės filmu, pasirodo net ne kokios mažumos, o tragiškas dar nuo Antikos ir neapsakomai grėsmingas incesto šešėlis.
Žinoma, tai paaiškės finale, o jei kas šio nepaprastai stilingo ir įtaigaus „juodojo“ kūrinio dar nėra matęs, tai ir neišduosiu. Viskas čia mįslinga – ir pats 4-asis dešimtmetis, ir lemtingos gražuolės Faye Dunaway supainiota istorija, ir privatus detektyvas, kurį vaidina Jackas Nicholsonas, ir net šmėkštelintis pats Romanas Polanskis--banditukas, sužalojąs seklio nosį peiliu; po to Nicholsonas pusę filmo vaikšto pleistrais apklijuota nosyte (įdomu, kokia dabarties vyriška žvaigždutė dėl meno taip pasiaukotų?). Aktoriumi ekrane pasirodo ir kitas žymus režisierius Johnas Hustonas, kuriantis žiaurų nusikalstamo sindikato bosą, ir šis faktas tuoj primena, kad Hustonas buvo iš „film noir“ pirmtakų – jau nuo jo „Maltos sakalo“ laikų. Aliuzijų į klasiką daug, nors 1974 metų „Kinų kvartalas“ pats šiandien – tikriausia žavi klasika.
Visi kūrinio herojai junta pralaimėjimo debesį, kybantį virš jų galvų. Niūrus likimas, rodos, fiziškai apčiuopiamas ekrane. Na, tegul seklys, kažką išsiaiškindamas, laimės profesionaliaja prasme, bet jis praloš šį tą didesnio – patį gyvenimą. Liks tik kinų kvartalas – kaip pats pasaulis su jo neišvengiamu ir nepaaiškinamu priešiškumu žmogui.
Nežinau, tai koks dėsningumas, ar ne, tačiau būtent ketvirtadieniais – neskaitant savaitgalių – namų ekranuose pasitaiko originalesnių, rimtesnių juostų.
Net prastąjį rusų kiną taip mylintis 5 kanalas šiandien nelauktai demonstruoja neseniai išėjusio didžio amerikiečių režisieriaus Roberto Altmano 1999 metų sarkastišką, kaip paprastai, dramą „Kukės laimė“ (5 kanalas, 21.50 val.). Mažytis miestelis – didelės paslaptys. Ar senyva teta Kukė nusižudė ar buvo nužudyta? Koks tikrasis jos giminaičių (Glenn Close, Julianne Morre, Liv Tyler) vaidmuo tame, kas atsitiko? Slepiančių tikruosius savo veidus žmonių, dviprasmiškų jų santykių eskizai, nelauktos dramatizmo ir juoko sąsajos – vienu žodžiu, tikrasis Altmanas, kokių jau nebebus.
Sarkazmo nė už centą kitame vertame dėmesio šiandienos filme, Martino Bresto „Džo Bleko viešnagėje“ (TV3, 23.00 val.), kurią iš bėdos įmanoma pavadinti mistine melodrama. Kas gi čia toji Mirties dvasia – pagyvenęs verslininkas (Anthony Hopkinsas) ar jaunas gražuolis (Bradas Pittas), kažkodėl labai pamilęs arachisų aliejų? Spėlioti šia tema, nepaisant juostos sentimentalumo, visai įdomu, stebėti pačios Mirties žmoniškąją meilę – irgi, štai tik, kad visa tai dar nesitęstų pustrečios valandos...
Apie originalią komediją „Nuotaką paštu“ (LNK, Snobo naktis, 22.35 val.) jau teko plačiau rašyti gegužės mėnesį, kai šis dar vienas „kino kine“ sąmojingas variantas buvo demonstruojamas per TV1 kanalą.
Penktadienis
Ir „Dievų miškas“, ir pagrindinis V.Masalskio herojus sukėlė apsčiai diskusijų.
Iš šiandien, kaip dažniausiai, rengiamo penktadieninio LNK filmų maratono, galima išskirti keletą. 14.05 val. – klasikinė persirenginėjimo komedija „Tutsi“ arba „Meilutė“ su tiesiog nepakartojamu Dustinu Hoffmanu – bedarbiu aktoriumi, padarančiu beprotišką karjerą, vos tik jis nusiskuta kojas ir įlenda į madingus moteriškus drabužius.
Tuoj po „Tutsi“ – nebe komedija, o lietuviška drama, tragedija – kas tk norit, bet tik ne tas skepsio atmieštas Balio Sruogos pasakojimas apie fašistinį konclagerį „Dievų miškas“ (LNK, 16.15 val.). Kai vyko 2005 metų Algimanto Puipos ekranizacijos premjera, platintojai dėl žiūrovų antplūdžio buvo labai optimistiškai nusiteikę. Gaila, niekam nekilo mintis apklausti išeinančius iš kino salių, nes nuomonių, kiek girdėjau, būta labai įvairių bei drastiškų.
Aktorius Valentinas Masalskis, kuriantis pagrindinį Profesorių, kiek prisimenu, vieną kartą ekrane sočiai išsijuokia, bet kad juokas buvo pagrindinė intelektualaus kalinio, suvokiančio, jog kitaip išprotėsiąs, savigynos forma, iš filmo kadrų suprasti nelengva. Žiūrėsime, gal atsiras juostos dar nemačiusių, jie pamėtės naujų vertinimo idėjų, o gal ir mums, mačiusiems, po dviejų metų „Dievų miškas“ iškils kokiu naujesniu aspektu. Priminsiu, kad tiesiog puikus rėksnys – Liubomiro Laucevičiaus Vacekas Kozlovskis. O, sako, po šio filmo bankrutavusį prodiuserį Robertą Urboną galėtų raminti mintis, kad nors nusifilmavo labai dailiai jam tikusia vokiška uniforma.
Tame pačiame kanale lietuvių rimtuoliškas filmas tapo lyg „įrėmintas“ dviem geromis komedijomis, nes tokia laikau ir naują „Matadorą“ (LNK, 21.05 val.), dar kartą pademonstravusį aktoriaus Pierce‘o Brosnano ne tik treniruotumą (juk filmuose apie Džeimsą Bondą jis irgi vaidino herojų 007), o ir gerą humorą, būdingą ir amerikiečių režisieriui Richardui Shepardui, dedikavusiam juostą „Tėvui, kuris mėgo kiną“, ir šmaikščiai nugludintame dialoge (P.Brosnano Džulianas: „Aš kartais sergu paranoja“), ir slaptomis nekvailomis mintimis apie kiekvieno Žemės gyventojo vienišumą, kurį mes dažniausiai tik slapstome ekstravagantišku elgesiu ar skandiname, kaip ekrane, garsiojo kokteilio „Margarita“ kriokliuose.
Ši savaitė jau prasidėjo trumpu susitikimu su mėgiama aktore Kirsten Dunst (deja, „Amžiname grynojo proto švytėjime“ ją absoliučiai neteisingai stelbia Kate Winslet), o baigiasi nuotykių melodrama „Kilnioji širdis“ (BTV, 20.15 val.), kur po lėktuvo katastrofos išlieka keturiolikmečiai dvyniai – brolis ir sesuo—Dunst, aišku. Jie tąsosi po Kandos miškus, „draugauja“ su vietiniais lokiais, su indėnais. Kodėl filmas rodomas vakare, o ne iš ryto, vaikučių džiaugsmui, -- neaišku. Gal kanalas pagalvojo ir apie tokius gerbėjus, kaip aš. Bet kadangi šiame kūrinėlyje Kirsten Dunst dar pati mokyklinio amžiaus, tad gal per daug neišsiplėsiu, o tai dar kas nors ims ir pavadins pedofilu. Juk Lietuva – toks išradingas kraštas, ypač, kai reikia ką nors apjuodinti...
