„Mūsų sveikatos apsauga serga 4 stadijos vėžiu ir net pats geriausias ministras per vieną kadenciją jos neišgydys“, – konstatavo Seime vykusioje diskusijoje apie pandemijos pamokas sveikatos apsaugo sistemai dalyvavusi šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Atstovaudama Lietuvos šeimos gydytojų profesinei sąjungai ji akcentavo, kad šios krizės pamokų buvo daug, tačiau daugelis jų „neišdygo kaip grybai po lietaus“.
Nesugebėjo patvirtinti bendros tvarkos
„Esu tas žmogus, kuris kiekvieną dieną dirba pirminėje sveikatos grandyje ir šiandien, sakytų, bando ten išgyventi. Ir kiekvieną dieną stengiasi padaryti viską, kad išgyventume ne tik mes, bet ir pacientai“, – kalbėjo ji.
Gydytoja pabrėžė, kad viena didžiausių, jau ne kartą linksniuotų problemų – patenkamumas pas šeimos gydytoją ar kitus specialistus.
Itin stebina faktas, kad, anot jos, per 3 mėnesius ne viena įstaiga nesugebėjo pasitvirtinti registravimo pas specialistus tvarkos.
„Kiekvienas skyrius ją turėjo vis kitą. Tad ar tai normalu, mes patys, medikai, negalėjome patarti pacientui, kaip jam prieiti prie kvalifikuotos pagalbos?
Jeigu mes nesugebam sutvarkyti pačio pirmojo laiptelio, t. y. patekimo pas gydytoją tvarkos, tai ką turėtų galvoti pacientas? Ar mes sugebam dirbti apskritai, ar sugebam gydyti?“ – klausė R. Isevičienė.
Paskendę popierizme
Medikė pabrėžė, kad šiuo metu išryškėjusios problemos jau seniai bado akis.
„Jau 1991 metais buvo aišku mūsų Vyriausybei, kad pirminė sveikatos grandis, žiūrint ir į užsienio patirtį, gali aptarnauti 80 proc. poreikių ir gali tą daryti puikiai. Tačiau kodėl tai nevyksta? Pamažu mes augom ir apaugom pažymų, siuntimų rašinėjimu.
Kodėl šeimos gydytojas turi rašyti pažymą, kad moteris laukiasi, jei ji turi nėščiosios kortelę ir viskas yra suvesta e.sveikatoje ir gali net atsišviesti išrašus iš ambulatorinės kortelės? Kodėl mes vis dar turime perrašinėti specialistų atsakymus siunčiant žmogų į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą?“ – dėstė gydytoja.
Jos teigimu, tokių absurdų yra labai daug ir būtent tokiu būdu sukuriamos eilės.
„Siuntinėjame pacientus po 3, 6, 9, 12 mėnesių pas specialistą, kad galėtume pratęsti kompensuojamą vaistą.
Tai vyksta net ir tada, kai mūsų kompetencijos užtenka būklei įvertinti ir matome, kaip ir pats pacientas, kad jo būklė nekito ir tas pats vaistas yra skiriamas 10 metų.
Bet vėl sukam tą patį eilės mechanizmą, o tiems, kam iš tiesų reikia pagalbos, jie jos negauna. Kiek bus dabar tokių žmonių, kurie eis dėl vaistų pratęsimo? Be galo daug. Kaip seksis tiems, kuriems prireiks skubios specialisto pagalbos ir jos negausime?“ – problemas vieną po kitos vardijo R. Isevičienė.
Konsultacijai – vos 10 minučių
Medikė pasakojo, kad šeimos gydytojas dabar konsultacijai, nustatyta, gali skirti 10 minučių, iš jų – 3 minutes pokalbiui su pacientu, 1,5 – apžiūrai. Visas kitas konsultacijos laikas – dokumentacijos pildymui.
„Ne taip mes esame mokyti, ne taip norime dirbti. Ir taip kiekvieną dieną mes kovojame su savo moraliniais principais, nes dirbti, kaip mes norim ir turim, negalim.
O ligonių kasos ir kitos instancijos, ne paslaptis, mus tikrina, ieško, kokiu būdu būtų galima grąžinti dalį pinigų į biudžetą, jei kažką neva pražiūrėjome. O kartais pacientui tiesiog norime padėti ir pratęsiam kompensuojamą vaistą mėnesiu ilgiau“, – sakė ji.
Anot R. Isevičienės, natūralu, kad pacientai vėliau yra nepatenkinti, nes 1,5 minutės apžiūros yra per mažai todėl jie suka ratus pas specialistus, nes nori būti kažkur galiausiai apžiūrėti.
Medikė kartu priminė, kad pirminė sveikatos grandis neturinti tokio finansavimo, kad galėtų užtikrinti paslaugų teikimą 7/24.
„Todėl jos turi sudaryti sutartį su skubios pagalbos centrais, o pacientai tą supranta ir tuo naudojasi. Didelė dalis pacientų vyksta į skubiosios pagalbos centrus visai ne urgentinės pagalbos – nes suskaudo nugarą, neprisiskambino šeimos gydytojui, nes norėjo, kad gal geriau kas apžiūrėtų ir t.t.
Bet už tai sumoka pirminė sveikatos priežiūros įstaiga, o žmonės nesupranta, kad taip jie apvagia patys save, nes mūsų lėšos yra ribotos ir užuot mokėję skubios pagalbos skyriui, tą galėtume panaudoti paciento ištyrimui arba personalo samdymui“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Ji pabrėžė, kad nesibaigiantis popierizmas ir dabartinė sistema veda medikus į neviltį: „Mes paimam gabiausius, žmones, jaunuolius, išmokom, investuojam keliolika metų į mokslą ir tada „pasodinam“ į visą šitą buhalterinį aparatą, kuris nori nenori priveda prie perdegimo.“
Su srautu nesusitvarkytų
Tai, kad gydytojai šiuo metu yra įstrigęs popierizmo pinklėse, gydytojos teigimu, pandemijos metu tik dar labiau išryškėjo.
„Žmogus, kuris turėjo registruoti pacientus pas specialistą, buvo šeimos gydytojas. Tai labai gerai parodo požiūrį į žmones, į mokslą, kaip mokame išnaudoti tuos, kuriuos tiek metų ruošėme, apkraudami darbu, kurį gali daryti žmogus, net neturintis aukštesniojo išsilavinimo“, – kalbėjo ji.
Medikė neslėpė, kad dabar norinčiųjų užsiregistruoti pas medikus srautas didžiulis, tačiau skambučių srautas toks, kad nėra įmanoma aptarnauti visus norinčiuosius.
„Ko dabar prašome – kiek įmanoma šiam laikui sumažinti biurokratinę naštą ir žmonių siuntinėjimą, kada nereikia, kad galėtume skirti laiką tiems, kam išties turime skirti.
Taip pat labai svajojame apie IT sistemos veiklą. Būtina, kad kuo geriau funkcionuotų e.sveikata, kad ji būtų patogi ne tik gydytojui, bet ir slaugytojui ir pacientui“, – akcentavo ji.
Nemano, kad kitos ligos užleistos
Tiesa, pridūrė šeimos gydytoja, būta ir gerų dalykų – sena idėja, kaip turėtų bendradarbiauti šeimos gydytojai ir specialistai, pajudėjo iš sąstingio.
„Pasirodo, galime ir nuotolines konsultacijas teikti, teisingai diagnozuoti ligas, ir tos konsultacijos gali vykti puikiai, tam tereikia daugiau iniciatyvos, tvarkos“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Visgi, Seimo narių paklausta, ar Covid-19 infekcija nebuvo sėkmingai įveikta kitų negydomų ligų sąskaita, gydytoja sakė, kad nors ten, kur dirba, nemačiusi tokios problemos, pasitaikė visokių situacijų.
„Mes su susitvarkėme ir su tuo didelės problemos nebuvo. Tikrai buvo galima suteikti pagalbą. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad mes pražudėme dalį žmonių, nes tie, kurie kreipėsi pagalbą gavo. Tik tą buvo daug sunkiau padaryti. Yra kaip yra.
Taip, turėjau patirties skubios ekstrinės pagalbos, kuri kainavo ne valandą, o tris paras, kad pacientas papultų į 3 lygio gydymo įstaigą. Tai visokių atvejų buvo, vieni papuolė, kiti, matyt, nepapuolė. Buvo kaip buvo. Tikimės, kad pasimokysim“, – kalbėjo R. Isevičienė.
Ji pabrėžė norinti tikėti, kad jei grįžtų kas panašaus, bendra vieninga tvarka leis įsileisti pacientus ir vieningai dirbti.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad dalis pacientų karantino metu ne tik negavo reikalingų paslaugų, bet ir apskritai sunkiai galėjo užsiregistruoti pas gydytojus.
