Šiandien visuomenė gali labiau atsipūsti – karantinas atšauktas, o pandemija šalyje laikoma suvaldyta sėkmingai. Vis dėlto staiga kilęs pavojingo viruso protrūkis ir kitose šalyje augantys mirčių skaičiai iš pradžių kaip reikiant baugino.
Neatsitiktinai Seimo sveikatos reikalų komitete konservatorius Antanas Matulas sveikatos apsaugos ministro paklausė, tiesa ar gandas, kad ministerija karantino pradžioje užsipirko daugiau karstų.
Aurelijus Veryga visų pirma pajuokavo, kad ir karstų, ir katafalkų ir dar laidojimo namus pasistatė. Tačiau iškart surimtėjęs patikslino, kad tokių planų būta, tačiau buvo pirkti ne karstai, o kūno maišai.
„Ne ministerijoje, bet Vyriausybėje buvo svarstoma dėl kūnų maišų pirkimo ir buvo ruošiamasi. Tai čia išties ne juokas, jei būtų prireikę, juk žinote, buvo iš specialus reikalavimas ir laidojant užsikrėtusiuosius koronavirusu. Tai taip, jie buvo planuojami ir perkami, kiek žinau, ir buvo sudėliota specifikacija. Bet kiek žinau, ne karstai, o kūno maišai buvo perkami“, – taip aiškino Aurelijus Veryga.
SAM: rezervas pildytas nebuvo
Tiesa, patikslinimo užklausus Sveikatos apsaugos ministerijos, ji tikino, kad nors rezerve tokių priemonių visada yra, specialiai jos pildytos pandemijos metu nebuvo.
„Kūno maišai, kurie gali būti naudojami asmenų, mirusių įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, palaikų gabenimui, yra kaupiami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarkomame valstybės medicinos atsargų rezerve.
Tačiau šiuo metu jų yra pakankamai, tad šiemet jų atsargos nebuvo papildomos. Sveikatos apsaugos ministerija šių priemonių taip pat nepirko“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Tokio atskiro paliepimo papildomai įsigyti kūno maišų, ministerijos teigimu, nebuvo ir ligoninėms.
Vis dėlto pačios gydymo įstaigos ir savivaldybės, panašu, dėliojo planus ir juodžiausiems scenarijams.
Štai Jonavos ligoninė balandžio pradžioje papildžiusi lavonmaišių atsargas. Įstaigos vadovas portalui patvirtino Paulius Vasilavičius, kad atsargos buvo papildytos atsižvelgiant į naujojo koronaviruso protrūkį.
„Taip, tų maišų nuolat turime, nes turime patologoanatominį skyrių, ten jų turi būti. Bet šiuo atveju šis pirkimas darytas papildomai, įvertinant padidintą riziką“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tai įstaiga darė savo iniciatyva, ar buvo kokių paraginimų iš savivaldybės, ligoninės vadovas tvirtino, kad tokie nurodymai tikrai buvo.
„Dabar tiksliai nepasakysiu, nes tai buvo gan seniai. Bet buvo įpareigojimas, nepamenu, ar operacijų vadovo sprendimas, jų tam tikrą kiekį turėti“, – kalbėjo P. Vasilavičius.
Jo teigimu, natūralu, kad iš pradžių nerimas buvo didelis ir reikėjo kuo skubiau apsirūpinti įvairiomis priemonėmis.
Ruošė atskirus šaldytuvus lavoninėse
Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, be lavonmaišių pirkimo, buvo nuskambėję ir pasiūlymų savivaldybėms įsigyti mobilių konteinerio tipo lavoninių.
Nors šio fakto Plungės rajono meras Audrius Klišonis patvirtinti negalėjo, tačiau pasakojo, kad buvo ruošiamasi įvairiems scenarijams.
„Laimei, neturėjome nė vieno mirties nuo koronaviruso atvejo, bet kokią praktiką mes patys turėjome, tai bendravome su laidojimų biuru, kuris yra privatus mūsų rajone.
Tai jie buvo gavę informaciją, kad išties tam tikros priemonės – tiek apsaugos, tiek laidojimo procedūros, yra numatytos. Kadangi ministro išleistų įsakymų turbūt daugiau nei 1500, tai mintinai jų nepacituosiu, bet išties laikymas šaldytuvuose, morguose buvo apibrėžti, kaip ir laidotuvių organizavimas.
Kadangi mūsų ligoninė neturėjo tiek vietų, buvo preventyviai kalbėta su laidojimo biuru, kad esant reikalui būtų galima laikyti tuos žmones atskiruose šaldytuvuose. Nes ta situacija buvo „čia ir dabar“, streso turėjom visi ir reikėjo ruošis“, – kalbėjo A. Klišonis.
Jis pabrėžė, kad buvo stengtasi pasinaudoti visais žmogiškaisiais ištekliais.
„Lavoninė yra lavoninė, bet žmogus turi būti ir pašarvojamas, palaidojamas ir visos kitos procedūros. Buvo dalinamasi ir informacija iš tiekėjų dėl apsaugos priemonių, nes, neduokdie, toks atvejis įvyktų, visa laidojimo brigada būtų turėjusi karantinuotis“, – sakė meras.
Ligoninės buvo paliktos likimo valiai
Portalas primena, kad ypač rajoninių ligoninių vadovai ne kartą skundėsi, kad paskelbus karantiną įstaigos buvo paliktos nežinioje – trūko apsaugos, dezinfekcinių priemonių, taigi kiekviena sukosi, kaip mokėjo.
„Įstaigos buvo paliktos vienos be jokio metodinio reguliavimo. Pildėme atsargas pagal savo supratimą, matymą ir patirtį. Visi skirtingai ir dažnai chaotiškai, nes gąsdinimai ir spaudimas dėl „tinkamo pasiruošimo“ buvo nerealiai didelis“, – kalbėjo rajoninių gydymo įstaigų vadovai.
Nepaisant to, apklausos patvirtino, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Lietuvos Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę. Tą parodė naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Birželio 5–13 dienomis atlikto tyrimo metu 58,8 proc. respondentų sakė, kad juos tenkino centrinės valdžios veiksmai, 26,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 14,8 proc. neturėjo nuomonės.
Tyrimo duomenimis, Vyriausybės veiksmais labiau patenkinti vyresni žmonės nei jaunimas. Skirtumas matyti ir pagal gyvenamąją vietą – vilniečiai Vyriausybės darbus vertina blogiau nei kitų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai.
