Konstitucinės teisės specialistų teigimu, netgi Strasbūro teismas automatiškai neatvertų kelio Rolandui Paksui sugrįžti į politines aukštumas, rašo „Kauno diena“.
Galimas nušalintojo prezidento Rolando Pakso sugrįžimas į Lietuvos politikos olimpą stebina ne vieną politiką ir politologą. Tačiau konstitucinės teisės specialistai įsitikinę, kad Konstitucinio Teismo nustatytus politinius apribojimus R. Paksui neįmanoma nubraukti nekeičiant Konstitucijos, rašo dienraštis.
Pagal dabar galiojančią tvarką, 2004 m. nustatytą Konstitucinio Teismo, R. Paksas niekada negali būti išrinktas valstybės prezidentu, Seimo nariu, negali būti paskirtas Vyriausybės vadovu, ministru, valstybės kontrolieriumi. Tačiau netrukus Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismas turėtų svarstyti, ar tokie apribojimai nepažeidžia R. Pakso teisių.
Pats R. Paksas mano, kad Strasbūro teismas padės „atkurti teisingumą“, rašo „Kauno diena“. „Vien tai, kad šis teismas priėmė nagrinėti mūsų bylą, jau daug ką reiškia. Jeigu sprendimas mums bus teigiamas, beveik neabejoju, kad Lietuvoje bus stengiamasi vilkinti jo įgyvendinimą ir bent jau 2008 m. Seimo rinkimuose man neleisti dalyvauti“, teigė R. Paksas.
Konstitucinės teisės specialistai tvirtina, kad Strasbūro teismo sprendimas automatiškai nepakeis Lietuvos konstitucinės doktrinos ir R. Paksui nesuteiks teisės dalyvauti nacionalinėje politinėje valdžioje.
„Konstitucija yra aukščiau už Žmogaus teisių konvenciją. Net jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatytų, kad kažkokio konkretaus asmens teisės buvo pažeistos, tai nereikštų, kad keičiasi mūsų Konstitucija, kaip ją išaiškino Konstitucinis Teismas“, - „Kauno dienai“ sakė Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėjas Egidijus Jarašiūnas.
Jis ragino palaukti Strasbūro teismo sprendimo dėl R. Pakso ir tik tada svarstyti, kas turi būti daroma.
Pasak jo, sprendimai gali būti įvairūs. Gali būti nustatyta, kad politiniai apribojimai priesaiką sulaužiusiam asmeniui yra nustatyti pagrįstai. „Gali būti nustatyta, kad gerai nėra, bet paskirta tik kokia nors bauda“, - sakė E. Jarašiūnas. Antra vertus, jis pripažino, kad konstitucinė doktrina gali būti koreguojama, rašo „Kauno diena“.
