Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Jevgenijus Skuryginas, dabar būtent dirbantieji sėdimą darbą sudaro net didesnę pacientų dalį.
„Jei anksčiau pagrindine amžiaus grupe buvo laikomi 30–50 metų amžiaus asmenys, šiandien tikrai turime nemažai ir 20–30 metų pacientų. Tai, ko gero, susiję su mažesniu fiziniu aktyvumu, didesniu sėdėjimu, netaisyklinga laikysena. Tokie laikai – tokios aktualijos“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu konstatavo jis.
Kaip atsiranda stuburo išvarža?
Kalbėdamas apie ligos vystymosi mechanizmą, gydytojas priminė, kad stuburo tarpslankstelinis diskas yra elastinė struktūra, esanti tarp slankstelių kūnų, kuri jungia gretimus slankstelius suteikdama dinaminę jungtį.
„Tai leidžia jai būti paslankiai, užtikrina labai svarbią amortizuojančią funkciją, kad visos tenkančios fizinės apkrovos stuburui būtų tinkamai paskirstytos.
Bet nieko nėra amžino – viskas keičiasi ir dėvisi, vykstant tam tikriems struktūriniams pakitimams diske, jis gali plyšti ir susiformuoti disko išvarža. Tai įvyksta tada, kai disko dalis (išorinis žiedas ar minkštoji vidinė dalis) išsiveržia iš savo normalių anatominių ribų. Tai gali sukelti nervų ar kažkokių kitų gretimų struktūrų kompresiją“, – aiškino neurochirurgas.
Pasak jo, pagrindinis veiksnys, sąlygojantis stuburo disko degeneraciją, yra amžius, tačiau ne vienintelis. „Stuburo diskas veikiamas tiek amžiaus, tiek tenkančio fizinio krūvio, traumų, aktualūs yra ir genetiniai dalykai, gyvenimo būdas“, – vardijo gydytojas.
Kaip jis nurodė, dažniausiai pažeidžiama juosmeninė stuburo dalis, du apatiniai segmentai, nes jiems tenka didžiausias fizinis krūvis. Be to, disko išvarža gali būti ir kaklinėje, krūtininėje stuburo dalyje.
Skausmas – pagrindinis, bet ne vienintelis požymis
Skausmas apatinėje nugaros dalyje yra dažniausias stuburo disko išvaržos simptomas.
„Be abejo, tai ne visada yra susiję su stuburo disko išvaržos susiformavimu. Bet nugaros skausmas esant išvaržai pasireiškia 90 proc. pacientų. Tačiau tai nėra vienintelis simptomas – išvaržai būdingi radikulopatiniai simptomai, tai yra nervinių šaknelių dirginimo, spaudimo simptomai, skausmo plitimas iš nugaros į vieną ar kitą koją, kartais – į abi. Tai gali būti jutimo sutrikimai pagal to nervo įnervuojamą sritį, jie gali plisti per visą koją iki pat pėdos pirštų.
Nugaros skausmas esant išvaržai pasireiškia 90 proc. pacientų.
Galbūt rimtesnis neurologinis simptomas yra kojų raumenų jėgos sutrikimai, taip gali nusilpti tam tikra raumenų grupė, dėl to sutrinka judesiai, apsunkinamas vaikščiojimas. Sunkesniais atvejais disko išvarža sukelia nervinių šaknelių dekompresijas, dėl kurių gali būti ir dubens organų funkcijos pažeidimai, kai sutrinka šlapinimasis, tuštinimasis“, – vardijo J. Skuryginas.
Be to, pasirodo, daug žmonių turi disko išvaržas apie tai nieko neįtardami, mat sutrikimas gali būti absoliučiai besimptomis:
„Diskai su amžiumi degeneruoja, bet nebūtinai turi sukelti tipinius radikulopatinius simptomus. Pati stuburo išvarža gali būti skirtinga – didelė, maža, kieta, minkšta, gali būti pasislėpusio po raiščiais, pratrūkusi pro raištį. Tačiau simptomai yra tas rodiklis, kad vyksta kažkas negero.“
Operacija trunka apie valandą
Pasak pašnekovo, jei konservatyvus gydymas neefektyvus, toks pacientas patenka pas neurochirurgą. Standartinė operacija esant disko išvaržai – mikroskopinė mikrodiskektomija.
„Tai yra mikrochirurginė operacija, kurią drąsiai galima priskirti prie minimaliai invazyvios procedūros. Besiruošdami šiai operacijai mūsų klinikose pacientai atvyksta iš vakaro ir yra operuojami kitą dieną, operacijos metu taikoma bendra nejautra, pacientas pilnai užmigdomas, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, pacientas operuojamas paguldant ant pilvo.
Turi būti tinkama kėdė, stalas, monitoriaus aukštis, reikia nesėdėti ilgiau 30–60 minučių, nuolat keisti kūno padėtį, atsistoti, atlikti kažkokius pratimus ir toliau tęsti darbą.
Tokia operacija maždaug trunka apie valandą, bet priklausomai nuo paciento gali užtekti ir 30 minučių, o kartais reikia ir daugiau nei 2 val. Standartiškai pacientas išvyksta iš ligoninės praėjus 2 dienoms po operacijos. Šiaip pacientas yra aktyvinamas ir vaikšto tą pačią dieną po operacijos“, – operacijos detales nupasakojo gydytojas.
Po operacijos žmogus gali grįžta į įprastinį gyvenimą. Jei jis susijęs su didesniais fiziniais krūviais, atsiranda didesni apribojimai. „Tačiau standartiškai pacientai pilnai grįžta į įprastinį gyvenimą, tik tai neįvyksta per savaitę, reikia laiko“, – pastebėjo gydytojas.
Stuburo išvarža gali ir atsinaujinti, praeiti ir negydoma
Vis tik, jo pastebėjimu, reikia suprasti, kad pašalinant disko išvaržą panaikinamas skausmą, tačiau ne pati problemą sukėlusi priežastis.
„Ligos atsinaujinimo rizika yra, atskirais atvejais ji gali siekti net iki 10 proc., nes operacijos metu nėra šalinamas visas tarpslankstelinis diskas, o fragmentas, kuris ištrūkęs iš savo normalios padėties. Be to, išvarža gali atsirasti ir kitoje vietoje – žmogus turi daug daugiau tarpslankstelinių diskų“, – įspėjo J. Skuryginas.
Ar gali išvarža išnykti savaime, pavyzdžiui, darant tempimo pratimus? Gydytojas patikino, kad taip, tačiau pratimai čia niekuo dėti.
„Tam tikro tipo stuburo disko išvaržos gali labai sėkmingai rezorbuotis ir po dviejų trijų mėnesių kartais matome labai teigiamą radiologinę ir klinikinę dinamiką, kada regresuoja visi simptomai ir kartojant radiologinius tyrimus išvaržos arba nebematome, arba matome tik likučius. Bet tai yra atskiri variantai, dažniausiai neurochirurgas tą vertindamas tyrimus gali numatyti“, – paaiškino jis.
Kas padės išvengti išvaržų?
Pasak pašnekovo, stuburo išvaržos riziką didina tiek sunkus fizinis darbas, tiek nemažai prisideda ir sėdimas darbas, kas šiais laikais tik populiarėja.
Todėl dirbant fizinį darbą gydytojas patarė suformuoti taisyklingų judesių ir laikysenos įpročius – kaip kelti daiktus, kaip lenktis, turi būti papildomos atramos, patogi ergonomika.
Dirbantiems sėdimą darbą taip pat labai svarbu užtikrinti darbo vietos ergonomiką ir stuburą tausojančias sąlygas. „Turi būti tinkama kėdė, stalas, monitoriaus aukštis, reikia nesėdėti ilgiau 30–60 minučių, nuolat keisti kūno padėtį, atsistoti, atlikti kažkokius pratimus ir toliau tęsti darbą.
Be abejo, svarbus sveikas gyvenimo būdas, rūkymo, alkoholi vengimas – visa tai bendrai prisideda prie organizmo senėjimo procesų, kas daro įtaką ir stuburo sveikatai“, – akcentavo J. Skuryginas.
Jis pridūrė, kad nuo vaikystės laibai svarbu užtikrinti taisyklingos laikysenos formavimą, nes tai turi labai didelę įtaką stuburo degenerciniams procesams ateityje. Be to, retais atvejais stuburo išvarža gali išsivystyti ir vaikams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
