„Jei jaučiame bet kokius simptomus, geriau iš karto pasitikrinti, neatidėlioti, nesitarti su bendradarbiais, kaimynais, draugais“, – patarė VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Jo aiškinimu, žarnyno vėžys tiksliau turėtų būti apibūdinamas kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos arba kitaip – kolorektalinis, storosios žarnos vėžys. Didžiausias ligos pikas fiksuojamas tarp 50–74 metų amžiaus pacientų.
„Deja, tai yra jaunėjanti liga, susiduriama su jaunesniais nei 50 metų pacientais. Liga vienodai paliečia tiek vyrus, tiek moteris“, – nuotolinės klinikų konferencijos metų konstatavo gydytojas.
Požymiai, kad kažkas ne taip
Pasak M. Kryžausko, kalbant apie storosios žarnos vėžį, iš esmės būtų galima išskirti dvi pacientų grupes – vieni jau jaučia kažkokius simptomus, o kiti – ne.
Gydytojas konstatavo, kad, kaip ir daugelio vėžinių susirgimų atvejų, nėra specifinių simptomų, kurie leistų atpažinti storosios žarnos vėžį. Tačiau yra požymių, kurie gali sufleruoti, kad kažkas vyksta ne taip ir keičiasi į blogą.
„Dažniausiai tai būtų tuštinimosi įpročių pasikeitimas, atsiranda viduriavimas arba viduriai kaip tik kietėja, melagingas noras tuštintis, kai nueini į tualetą, atrodo, nori labai daug padaryti, o tai nepavyksta – išeina tik dujos.
Deja, tai yra jaunėjanti liga, susiduriama su jaunesniais nei 50 metų pacientais. Liga vienodai paliečia tiek vyrus, tiek moteris.
Vienas iš svarbių simptomų, kuris gali užvesti ant kelio, yra kraujas išmatose, matomas ant popieriaus. Dažnai šį simptomą pacientai painioja su kitomis išangės ligomis – hemorojumi, įplėšomis ir gėdijasi dėl to kreiptis į įstaigą, vis atidėlioja vizitą“, – kalbėjo M. Kryžauskas.
Jo aiškinimu, dešinės pusės patologija labiau susijusi su slaptesne eiga, kažkokių specifinių simptomų nėra, bet ji gali pasireikšti lėtine anemija ir bendru silpnumu, nuovargiu:
„Taip pat slaptesnės eigos navikas gali didėti, didėti ir liesas pacientas net apčiuopti kažkokį darinį. Esant piktybiniams pakitimams išmatose gali atsirasti gleivių. Ši pacientų grupė, kurie jaučia tokius simptomus, turėtų nedelsti kreiptis į gydytojus.“
Reikia atlikti slapto kraujo testą
Tuo metu kita pacientų grupė nieko nejaučia, tačiau jei asmenys yra 50–74 metų amžiaus, turėtų atvykti pasitikrinti pagal profilaktinę storosios žarnos vėžio patikros programą.
„Joje reikia ir verta dalyvauti. Šios programos esmė ta, kad tiriamas slaptas kraujavimas – slaptas kraujas išmatose. Jei mėginys yra teigiamas, kitas žingsnis yra kolonoskopija, o jos metu galima atrasti tam tikrų pakitimų“, – pasakojo gydytojas.
Jei aptikus slapto kraujo atliekama kolonoskopija ir nieko nerandama, pacientas gali būti ramus net 5–10 metų ir papildomai tikrintis nereikia. Jei slapto kraujo testas buvo neigiamas ir kolonoskopija neatlikta, tada testą reikia kartoti po dviejų metų.
Nors kolonoskopija – tyrimas ne iš maloniausių, gydytojas pabrėžė, kad jis būtinas norint įvertinti, ar yra kažkokių pakitimų, dėl kurių verta sunerimti.
„Kolonoskopija gal ir nemaloni, bet šiais laikais atliekama su narkoze, tad didelio diskomforto pacientui nėra. Svarbiausia tinkamai pasiruošti, nes nuo to priklauso tyrimo kokybė. Svarbu nepraleisti mažų pakitimų – adenomų, polipų, ir kurių toliau ilgainiui gali vystytis vėžys“, – kalbėjo M. Kryžauskas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad yra planuojami storosios žarnos vėžio prevencinės programos pasikeitimai – tūkstančiai gyventojų jau dabar slapto kraujo testus gaus tiesiog paštu.
Teigiamas testas – dar ne vėžio diagnozė
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad teigiamas slapto kraujavimo testo atsakymas bet kuriuo atveju dar nereiškia, kad būtina bus nustatyta patologija.
„Pakitimai (polipai) nustatomi tik apie 10 proc. asmenų. Didžioji dalis polipų ir pašalinami tos pačios kolonoskopijos metu. Jei tai dideli polipai, gali būti nukreipiama atskiram vizitui. Tik iki 1,5 proc. pacientų aptinkami vėžiniai susirgimai“, – pabrėžė gydytojas.
Jau nustačius vėžį jo gydymas priklauso nuo naviko stadijos, dydžio, išplitimo, lokalizacijos, tačiau ne visada gydymas prasideda nuo chirurginio.
„Tiesiosios žarnos navikų gydymas retai kada prasideda nuo chirurgijos, jie turi būti labai ankstyvoje stadijoje. Dažniausiai skiriama kombinacija – chemospindulinis gydymas, vėliau – keturių ciklų chemoterapija ir pakartotinis vertinimas. Dalis navikų po tokio gydymo pradingsta ir galime išvengti operacijos“, – aiškino M. Kryžauskas.
Vienas iš svarbių simptomų, kuris gali užvesti ant kelio, yra kraujas išmatose, matomas ant popieriaus.
Gydant storosios žarnos naviką gydymas dažniausiai prasideda nuo chirurgijos, labai ankstyvus navikus galima bandyti šalinti endoskopu, tai yra taikant minimaliai invazyvų metodą, taip pat – robotiniu metodu:
„Kaip minėta, viskas priklauso nuo naviko dydžio, stadijos, paciento funkcinės būklės – kartais minimaliai invazyvi operacija netinka dėl jų kardiologinės, plaučių būklės ir pan. Bet daugumą žmonių stengiamės operuoti laparoskopiškai, nes tai mažiau traumuoja pacientą, užtikrina greitesnį gijimą.
Jei navikas didelis (kartais jie būna 10 cm dydžio ir daugiau), išplitęs, tai yra dažniausia indikacija atvirai operacijai. Bet net ir darant minimaliai invazyvią operaciją dalį žarnos per kažkur turime pašalinti – tad vis tiek atliekamas kad ir kelių centimetrų pjūvelis, reikia ištraukti, atgal sujungti žarną, pašalinti naviką.“
Gali paveikti ne tik tuštinimąsi, bet ir seksualinę funkciją
Kalbėdamas apie gyvenimo kokybę po operacijos, gydytojas pasakojo, kad didžiausi pokyčiai vyksta pašalinus tiesiąją žarną.
„Ji veikia kaip išmatų rezervuaras, ją pašalinus padaroma žema jungtis ir prijungiama kita žarna, bet jos pirminė funkcija jau kita. Todėl po operacijos gali būti tuštinimosi problemų – išmatų nelaikymas, dažnesnis tuštinimasis, viduriavimas, viduriai gali kaip tik kietėti.
Gali atsirasti ir šlapinimosi sutrikimai, kurie turi įtakos gyvenimo kokybei. Po tokių operacijų gali nukentėti ir seksualinė funkcija, jaunesnio amžiaus pacientams kilti nevaisingumo problemos“, – neslėpė jis.
Pašnekovas pasakojo, kad dalis pacientų į priėmimo skyrių atvyksta jau esant ūminei situacijai.
„Tai gali būti pilvo skausmas, žarnų užsikimšimas, kai pacientas nebesituština kelias dienas, pradeda pykinti, vemti, gali būti visiškai išblyškęs, išbalęs, nes jo hemoglobinas nukritęs. Kai tokie pacientai kreipiasi į priėmimo skyrių, kartais diagnozuojame storosios žarnos vėžį, jis gali turėti komplikacijos.
Pavyzdžiui, žarnų obstrukcija, kai navikas auga, užkemša žarnos spindį ir tada prasideda visi kiti mechanizmai. Antra komplikacija gali būti dėl jo dydžio, peraugimo, tada navikas gali prakiurti, žarnų turinys pateks į pilvo ertmę ir bus labai stiprūs skausmai. Trečia komplikacija gali būti kraujavimas, dažniausiai jis bus lėtinis, bet jau neturėsime laiko kolonoskopijoms, taikyti chemoterapiją, o stengsimės naviką pašalinti“, – aiškino M. Kryžauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
