Pasak VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos dr. Daivos Gudavičienės, kai labai jaunos moterys arba vyrai apsičiuopia sustandėjimą, neretai nei pats pacientas, nei gydytojas apie onkologiją iškart tikrai negalvoja.
„O jauniausios šiemet gydytos pacientės klinikose yra 24–25 metų. Žinutė pacientams yra ta, kad krūtis reikia tikrintis profilaktiškai, o jau esant simptomams – kreiptis į specialistą“, – akcentavo ji.
Genetika – vienas lemiamų veiksnių
Kaip pasakojo gydytoja, jaunų moterų krūties vėžio atveju vienas lemiamų momentų yra genetinis paveldimumas.
„Svarbu žinoti, kad jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, ypač jauname amžiuje, vyrų krūties vėžio, abipusės krūties karcinomos atvejų, manau, tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Reikėtų turėti siuntimą, susirinkti kuo tikslesnę šeimos anamnezę – kokiame amžiuje kas sirgo, turėti ligos išrašus, jei jie prieinami. Tada įvertinama rizika ir nustatoma indikacija genetiniam tyrimui“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu komentavo gydytoja.
Pasak jos, dažniausiai tada tirti pradedama nuo sergančio ar sirgusio žmogaus. Jei tokios galimybės nėra, žmogus gali konsultuotis dėl indikacijų jo paties ištyrimui.
Vis daugiau pasirenka krūtį pašalinti profilaktiškai
Pašnekovė konstatavo, kad aptikus tam tikras mutacijas rizika susirgti gerokai išauga.
„Nustačius BRCA1 mutaciją, rizika susirgti per gyvenimą yra 60–80 proc. Tuo metu BRCA2 mutacijos atveju rizika mažesnė – siekia 40–60 proc., moteris neretai suserga vyresniame amžiuje. Aptikus mutacijas tokia moteris tiriama pagal tam tikrą planą – intensyvesnį ir detalesnį, nei būtų atliekami įprasti profilaktiniai patikrinimai“, – aiškino D. Gudavičienė.
Gydytoja ramino, kad genetinė mutacija tikrai nėra nuosprendis – žmogus gali ir nesusirgti, nuolat atliekant tyrimus sklandžiai nugyventi gyvenimą.
Tokiu atveju vienas būdų rizikai sumažinti yra profilaktinė chirurgija, kada dar nesant krūties vėžio šalinamas krūties audinys ir atliekama vienmomentinė rekonstrukcija implantais:
„Aišku, čia yra įvairių diskusijų, ši chirurgija nėra lengva. Santaros klinikose yra koncentruojamas tokių pacientų kontingentas. Moterys, kurias čia operuojame, didžiąja dalimi yra jaunos moterys – pernai 70 proc. moterų, kurios Santaros klinikose buvo operuotos dėl krūties vėžio, turėjo genetines mutacijas, kai bendroje populiacijoje jų yra apie 10 proc.
Gal tai susiję su tuo, kad turime galimybę atlikti vienmomentines rekonstrukcijas. Tai yra aktyvios moterys, besidominčios socialiniuose tinkluose, besidalinančios informacija ir, manau, tokiu būdu įvyksta tokia koncentracija.“
Vis tik gydytoja ramino, kad genetinė mutacija tikrai nėra nuosprendis – žmogus gali ir nesusirgti, nuolat atliekant tyrimus sklandžiai nugyventi gyvenimą. „Svarbu, kad pacientas apie tai žinotų kuo išsamesnę informaciją“, – pridūrė ji.
Mitas, kad mažose krūtyse vėžys nesivysto
Net jei nėra nustatyta genetinės mutacijos, riziką susirgti padidina šeiminė krūties vėžio anamnezė, taip pat – vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje taikytas spindulinis gydymas.
„Dažniausiai taip nutinka dėl Hodžkino limfomos ar kitų susirgimų – jei krūtinės zona buvo apšvitinta, rizika kažkiek yra didesnė“, – paaiškino D. Gudavičienė.
Įtakos ankstesniame amžiuje vystytis vėžiui gali turėti ir nutukimas, nedidelis fizinis aktyvumas. Laimei, tai yra veiksniai, kuriuos galima koreguoti.
Gydytoja kartu paneigė vis dar egzistuojantį mitą, kad mažose krūtyse vėžys nesivysto. „Vėžys telpa ir mažose krūtyse. Bet turbūt kiekvienas dalykas pasaulyje turi savo pliusus ir minusus.
Tokiais atvejais diagnostika gal būna kiek paprastesnė, bet kartais – ir sudėtingesnė, nes jei mažoje krūtyje reikia atlikti biopsiją, tai ne visada patogu, nors atrodo, kad echoskopiją padaryti lengviau nei labai didelėse krūtyse.
Kita vertus, koks 2 cm vėžys mažoje krūtyje jau bus didelis, o kartais ir 4 cm vėžys didelėje krūtyje yra santykinai mažas. Beje, net ir vyriškoje krūtyje gali išsivystyti krūties vėžys“, – pastebėjo ji.
Nulinės stadijos vėžys: ką tai reiškia?
Pašnekovė akcentavo, kad laiku padėti aptikti ligą padeda prevencinė patikra, tada gydymas yra mažiau agresyvus, o rezultatai geresni:
„Ji skirta patikrinti žmonėms, kurie nejaučia jokių nusiskundimų, galvoja, kad yra sveiki. Taip galime aptikti pakitimus, kurie dar nepasireiškia kliniškai, tai yra nėra jokių simptomų – nėra čiuopiami sustandėjimai.
Pagrindinis tikslas surasti nulinės ir pirmos stadijos – ankstyvųjų stadijų pakitimus. O mamografija pasirinkta, nes prevencijai renkamas tas metodas, kuris yra greičiausias, informatyviausias ir ekonomiškai labiausiai pasiteisinantis.“
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nuo sausio įsigaliojo pakeitimai, leidžiantys dėl krūties vėžio pasitikrinti daugiau moterų.
D. Gudavičienė neslėpė, kad neretai išgirdę nulinės stadijos vėžio diagnozę žmonės sureaguoja keistai, būtent toks radinys yra didžiulė sėkmė siekiant išvengti liūdnų pasekmių.
„Nulinė stadija – tai yra piktybinė ląstelė, kuri neplinta. Jei tai yra krūties latakų karcinoma, ji yra latake, už jo ribų neišeina, ją riboja bazinė memebrana. Ir tos prevencinės programos vizija ir misija surasti pakitimus, kol jie nemetastazuoja, nesukelia tokių vėžio žymenų ir nekenkia žmogui.
Nulinės stadijos gydymui nereikia chemoterapijos, moteris dažniausiai nieko nejaučia, kartais gali čiuopti kažkokį sustandėjimą krūtyje, gali būti išskyrų iš spenelio, dažniausiai – kraujingų, bet tai yra retenybė. Dažniausias diagnostinis scenarijus – profilaktiškai atlikus mamogramas pastebimi kalcinatai. Tai yra druskos ir radiologas juos įvertina, ne visada tai jau yra nulinės stadijos vėžys“, – kalbėjo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Pagrindinis profilaktinės patikros tikslas yra surasti nulinės ir pirmos stadijos – ankstyvųjų stadijų pakitimus.
Tačiau reikia gydyti ar ne tuos kalcinatus, jos teigimu, dar yra diskutuoja. „Kartais galbūt kalbama apie per aktyvų gydymą, galbūt gydome pakitimus, kurie žmogui per jo gyvenimą ir nepakenktų. Bet kol kas neturime įrankio atskirti, kuris pakitimas pakenks. Todėl tuos rastus pakitimus gydome netikrindami pakenkimo potencialo.
Čia galima kalbėti apie chirurginį gydymą, gali būti reikalingas spindulinis gydymas ir kartais skiriama hormonų terapija. Gydymas yra pakankamai rimtas ir į situaciją reikia žiūrėti rimtai, nes negydant nulinės stadijos per metus kitus susirgimas gali tapti tikru vėžiu“, – įspėjo ji.
Jaunesnėms dažnai – agresyvesnis vėžys
Lygindama jaunų ir vyresnio amžiaus moterų krūties vėžį, gydytoja konstatavo, kad paprastai skiriasi ligos „piktumas“.
„Jaunoms moterims neretai būdingi agresyvesni augliai, jie greičiau auga, neretai reikalingas ir agresyvesnis gydymas. Tai paaiškinama hormonų aktyvumu, nes jei moteriai yra mėnesinės, hormonai aktyvūs, krūties vėžio eiga neretai audringesnė nei vyresnėms moterims, jau esant menopauzei.
Tada dažniau būdingesni hormonams jautrūs augliai, kada kartais galima apsieiti ir be chemoterapijos, tik su hormonų terapija. Taigi vėl čia yra menas pasverti, ko tikiesi, kokie šalutiniai gydymo poveikiai, nes nekalto gydymo nelabai turime, kad tas gydymas nepakenktų labiau nei padėtų“, – pabrėžė D. Gudavičienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad labai svarbu viską išsamiai išaiškinti pacientams, kad tam tikrų gydymo pasekmių baimės išvis nelemtų jo atsisakymo: „Yra vis dar daug dalykų, kurie apipinti mitais – žmonės bijo spindulinio gydymo, kad jų nepykintų, nenukristų plaukai, nors tai neturi nieko bendro.“
Gydytoja patarė krūtis tikrintis kartą per mėnesį, geriausia – po mėnesinių, jei jos yra. Tačiau savityra neturi būti alternatyva radiologiniams tyrimams.
„Kita vertus, tai labai papildo diagnostikos paveikslą – buvo tokių atvejų, kad atliekama mamograma pagal programą, liauka tankesnė, įvertinama, kad pakitimų nėra, o moteris po kelių mėnesių apčiuopia kažkokį darinį. Tokiais atvejais visada reikėtų tikrintis pakartotinai.
Ką dar galima padaryti – prieš veidrodį apsižiūrėti pakėlus rankas, išskėtus jas į šoną, ar matosi odos patraukimai, iškilimai, krūties formos, spenelio pasikeitimas. Kartais moterys čiuopia patį liaukinį audinį, jaunam žmogui jis yra standus, bet vėlgi svarbu stebėti pokyčius. Taip pat jei nemaitinančiai moteriai yra mastitas be temperatūros, uždegiminių kraujo rodiklių, jis nepraeina vartojant antibiotikus, reikia ieškoti specialisto“, – patarė D. Gudavičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
