Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Per metus šios ligos diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. asmenų – maždaug po 50 kasdien.
„Dalis jų su liga keliauja daugiau nei 10 metų, paneigdami mitą, kad vėžys yra kritinė liga. Daliai jų vėžio diagnozė nuskambėjo labai šviežiai.
Vieni susirgimai labai reti – per metus diagnozuojamas vienas kitas atvejis, tačiau kiti susirgimai paliečia didelę visuomenės grupę“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pasitikrina nepakankamai
Pasak jos, neretai pacientai pažymi, kad jų kelionė diagnozės link gerokai užtrunka. „Jie pasakoja, kad kelias buvo ilgas ir labai sudėtingas. Taip neturėtų būti. Visų siekis, kad vėžys būtų „pagaunamas“ anksti – pradinėse arba ikivėžinėse stadijose. Tam ir veikia prevencinės patikros programos“, – pabrėžė pacientų atstovė.
Vis tik pažymima, kad gyventojų aktyvumas čia nėra pakankamas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vyresniosios patarėjos Agnės Liubeckienės aiškinimu, vertinant asmenų dalyvavimą pagal tikslinę populiaciją, jis tesiekia apie 45 procentų.
„Atsižvelgiant į ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, norint įvertinti programų efektyvumą, šis skaičius turėtų siekti ne mažiau kaip 70 procentų“, – atkreipė dėmesį ji.
Šiais metais – ne viena naujovė
Siekiant gerinti šią situaciją šiemet įsigaliojo ne viena naujovė, kuri leis tiek pasitikrinti daugiau gyventojų, tiek atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų.
Kaip pasakojo Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė, labai gera žinia, kad nuo šių metų 10 metų pailgėjo moterų amžius, kurios gali nemokamai prevenciškai tikrintis dėl krūties vėžio. Tai reiškia, kad kelias gauti prevencinį mamogramos tyrimą tapo gerokai lengvesnis.
„Anksčiau krūties vėžio programa buvo skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, nuo šių metų ji praplėsta į abi puses – dabar pasitikrinti gali 45–74 m. amžiaus moterys. Taip buvo nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad sergamumas krūties vėžiu šioje amžiaus grupėje yra pats didžiausias.
Siekiant, kad mirtingumas nuo šios ligos mažėtų, turime „pagauti“ ligą kuo anksčiau. Mamograma yra atliekama kas dvejus metus ir tą reikia daryti nuosekliai, tik taip galime pamatyti labai subtilius pakitimus“, – pabrėžė gydytoja.
„Atsižvelgiant į ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, norint įvertinti programų efektyvumą, šis skaičius turėtų siekti ne mažiau kaip 70 procentų“, – sakė A. Liubeckienė.
Pasak jos, tokia realybė, kad nėra tobulo tyrimo, kuris 100 proc. atsakytų, yra vėžys ar ne, kartais prireikia papildomo ištyrimo. Taigi dar viena naujovė ta, kad daliai moterų galės būti paskirtas echoskopijos tyrimas.
„Daliai moterų, kurių krūtų audinys tankus, remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis įvedame atsakymą apie jų krūties tankį. Jei krūtis turi daug liaukinio audinio, tankis labai didelis, toms moterims yra šiek tiek didesnė rizika susirgti krūties vėžiu ir mamograma nėra pakankamas metodas pokyčiams nustatyti. Todėl joms bus rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą“, – kalbėjo R. Briedienė.
Duomenys apie audinio tankumą bus pateikti kiekvienai besitikrinančiai moteriai.
Kalbins nebe šeimos gydytojas, o susisieks centralizuotai
Dar viena naujovė – pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacine sistema (SAIS), kuri turėtų užtikrinti, kad gyventojai bus informuoti ir pakviesti pasitikrinti laiku. Taip pat 2023 metais Kauno ir Santaros klinikose pradėtas vykdyti centralizuotas trijų ankstyvosios diagnostikos programų – storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio modelis.
Kaip nurodoma, išbandomas modelis leidžia centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose, taip atlaisvinant gydymo įstaigas nuo šių administracinių darbų. Kvietimai dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose išsiunčiami atsižvelgiant į gydymo įstaigų užimtumą ir prioritetinį pacientų sąrašą.
„Jeigu mes atrinksime ir patvirtinsim patikros rezultatus ir visus kvietimus suformuosime ir išsiųsime vienu metu, tai, įsivaizduojame, kad tokiu atveju bus momentinis antplūdis ir tokiu atveju mes sulauksime nepasitenkinimo, – dėstė A. Liubeckienė. – Atitinkamai pagal atrankos kriterijus, yra daugiau negu tik amžius, yra sudaroma prioritetinė eilė ir taip atitinkamai ją formuojame ir yra siunčiami kvietimai sudalyvauti programoje.“
Bandomasis projektas truks iki 2025-ųjų pabaigos. SAM planuoja, kad nuo 2026 metų šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.
Jau dabar gyventojai dėl šių minėtų trijų onkologinių ligų pasitikrinti prevenciškai yra kviečiami laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis.
Nori nepraleisti nė vieno rizikos paciento
Gydytojai pažymi, kad iš esmės norima nepraleisti nė vieno pagal numatytas amžiaus ribas pasitikrinti skatinamo paciento ir pakviesti jį tai padaryti.
„Kai kažkas nustatoma mamogramose, dažnu atveju iki šiol taip kartais nutikdavo, kad moteris pati turi registruotis tolimesniems tyrimams. Tai norėtume supaprastinti šį kelią ir radus pokyčių mamogramose moteris bus kviečiama tolimesniems tyrimams centralizuotai. Tai reiškia, kad su ja bus susisiekta ir pakviesta kitiems reikiamiems tyrimams“, – pasakojo R. Briedienė.
Tačiau ji ramino, kad ne kiekvienai moteriai, kuri iškviečiama radus pokyčių, nustatomas vėžys: „Tikrai ne. Patikrinę 1000 moterų randame apie 6–7 vėžio atvejus. Tai nėra daug, tačiau tam žmogui tai labai svarbu ir visus tyrimus reikia padaryti kuo greičiau.“
Vos vienas žingsnis reikšmingai sumažina riziką numirti
Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus akcentavo, kad tai – vienas ir pavojingiausių onkologinių susirgimų Lietuvoje ir pasaulyje.
Storosios žarnos vėžio diagnozę kasmet išgirsta 1600–1700 gyventojų, miršta – 800–900 žmonių.
„Jei atliekamas testas ir, kažką aptikus, – kolonoskopija, rizika numirti nuo storosios žarnos vėžio lieka labai nedidelė. Bet ji dvigubai didėja, jei testas nėra padaromas ir yra dar didesnė, jei nustačius pakitimus teste kolonoskopija neatliekama“, – sakė T. Poškus.
„Laimei, žinome, kad mirties riziką dėl storosios žarnos vėžio patikimai galime sumažinti pasitikrinę prevenciškai. Sulaukę 50–75 m. metų amžiaus žmonės kas dvejus metus yra kviečiami atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujo. Radus jo pėdsakų reikėtų padaryti kolonoskopiją ir įsitikinti, kad storosios žarnos vėžio nėra. Tai tikrai sumažina riziką mirti dėl storosios žarnos vėžio“, – pabrėžė jis.
Vis tik gydytojas konstatavo, kad nors daugiau nei 1,5 milijono žmonių vienaip ar kitaip yra pasitikrinę dėl storosios žarnos vėžio, vertinant bendrą populiaciją, tikrinimo dažnis nepakankamas.
Testas dėl storosios žarnos vėžio – tiesiai į namus
Todėl profesorius džiaugėsi, kad buvo imtasi reikšmingo pokyčio – patikros programą nukrauti nuo šeimos gydytojo pečių. „Visi žinome, kad papulti pas jį nėra taip lengva. Taigi šios patikros programos perkeltos į centrus, kurie kiekvienam, sulaukusiam 50 amžiaus, neturinčiam kitų storosios žarnos ligų ar atliktos kolonoskopijos, atsiųs į namus testą.
Jį atlikęs pacientas įdės į voką ir išsiųs į patikros centrą, iš kur gaus rezultatą. Nereikės niekur eiti, važiuoti, bus išvengta neigiamos emocijos ar kokios nors gėdos. Taip siektume, kad kuo daugiau žmonių pasitikrintų profilaktiškai.
Jei atliekamas testas ir, kažką aptikus, – kolonoskopija, rizika numirti nuo ligos lieka labai nedidelė. Bet ji dvigubai didėja, jei testas nėra padaromas ir yra dar didesnė, jei nustačius pakitimus teste kolonoskopija neatliekama“, – pasakojo gydytojas.
Tiesa, kol kas tokius testus gauna Vilniaus miesto ir rajono gyventojai, mat kol kas vyksta bandomasis projektas.
„Problema ta, kad vėžys aptinkamas vėlai – 3 ar 4 stadijos, kai jį išgydyti praktiškai neįmanoma“, – sakė E. Danila.
„Kai toks didelis pokytis, negali jo staiga padaryti visoje Lietuvoje, tad šiais metais vyksta bandomasis projektas – dalyvauja tiek Vilniaus, tiek regiono ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kolonoskopijas atliekančios įstaigos. Tikslas nustatyti, kas šiame modelyje veikia, ką tobulinti, kad ją pradėjus vykdyti šalies mastu visi gautų kvietimus pasitikrinti“, – kalbėjo T. Poškus.
Jis pridūrė, kad naujovė yra ir tai, kad atliekant testą patvirtinamas ne vien kraujo aptikimo faktas, bet ir jo kiekis: „Dabar tyrime gausime atsakymą, kiek gramo dalių hemoglobino yra išmatose ir pagal tai galima nusakyti storosios žarnos vėžio riziką, įvertinti kolonoskopijos skubumą.“
Siekia, kad prevenciškai tikrintų ir nuo plaučių vėžio
Dar vieno kol kas pilotinio projekto, siekiant anksčiau nustatyti plaučių vėžį, rezultatais pasidalino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
„Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų. Europos Sąjungoje vyrams ir moterims tai yra antras pagal dažnį vėžys, bet pagal mirštamumą nuo jo mirštama tiek pat, kiek nuo visų kitų dažniausių vėžių kartu paėmus.
Lietuvoje kasmet aptinkama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų ir panašus skaičius jų miršta. Problema ta, kad vėžys aptinkamas vėlai – 3 ar 4 stadijos, kai jį išgydyti praktiškai neįmanoma. Tiesa, yra vaistų, kurie prailgina išgyvenamumą, bet iš esmės klausimo tai nesprendžia“, – konstatavo profesorius.
Jis pasakojo, kad vienintelis metodas anksti aptikti vėžį – mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Pasak gydytojo, yra šalių, kur tokiu principu programa taikoma jau seniai, tačiau ji nepasirodė tokia gera, kaip tikėtasi.
Tačiau prieš keletą metų Japonijoje atliktas tyrimas parodė to efektyvumą, kai tam tikros amžiaus grupės žmonės tiriamos nepriklausomai nuo rizikos veiksnių. „Jei būtų tirti tik tam tikros amžiaus grupės rūkaliai, būtų neaptikta 70 proc. visų plaučių vėžio atvejų“, – pastebėjo gydytojas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad plaučių vėžys vis dar klaidingai laikomas tik rūkalių liga.
„Tai yra mitas, kuris anksčiau didesne dalimi buvo realybė, bet dabar situacija keičiasi. Prieš kokius 50–60 metų maždaug 85 proc. visų plaučių vėžio atvejų buvo tiesiogiai sukeliama tabako rūkymo. Dabar nerūkančių žmonių dalis didėja, o rūkančių – mažėja. Tuo metu bendrai sergančiųjų plaučių vėžiu tik daugėja“, – yra sakęs E. Danila.
Bandomasis ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos projektas, kuris pradėtas dar rudenį, jau eina į pabaigą. Pasak profesoriaus, tai aiškiai duoda gerus rezultatus. „Jis pasiteisino 200–300 proc. Jei bus palaimintas, bus prieinamas nuo 50 iki 70 metų imtinai, nepriklausomai nuo to, ar rūko žmogus. Būtų atliekama mažų dozių kompiuterinė tomografija kas trejus metus“, – vylėsi gydytojas.
E. Danila akcentavo, kad šis atliekamas tyrimas gali padėti diagnozuoti ne tik plaučių ligas, bet ir kur kas daugiau organų pažaidas, tad į tokią programą reikia žiūrėti kompleksiškai.
Portalas tv3.lt primena, kad oficialiai Lietuvoje veikia keturios ankstyvosios vėžio diagnostikos programos – dėl gimdos kaklelio, prostatos, krūties ir storosios žarnos vėžio.
Jei esate moteris ir jums daugiau nei 25 metai, arba esate vyras ir jums daugiau nei 50 metų, primenama, kad metas pasitikrinti dėl vėžio. Turi pasitikrinti:
- moterys nuo 25 iki 59 metų kartą per 3 metus dėl gimdos kaklelio vėžio;
- moterys nuo 45 iki 75 metų kartą per 2 metus dėl krūties vėžio;
- vyrai nuo 50 ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, iki 69 metų, kartą per 2 metus dėl prostatos vėžio;
- moterys ir vyrai nuo 50 iki 74 metų kartą per 2 metus dėl storosios žarnos vėžio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
