„Svarbu žinoti, kad patį akies obuolį sudaro kapsulė, kuri yra sudaryta iš trijų dangalų, ir akies branduolys. Jis yra sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį. Kalbant apie dangalus, vienas iš dangalų (vidinis dangalas) ir yra vadinamas tinklaine.
Tai yra tarsi plona plėvelė, kuri turi šviesai jautrias ląsteles. Jos yra vadinamos fotoreceptoriais, o jų viena iš funkcijų ir yra sugerti visą informaciją ir nerviniais impulsais perduoti į galvos smegenis, taip yra suformuojamas vaizdas, ką matome. Taigi turėdami vientisą obuolio struktūrą turime vientisą vaizdą, susiformavus tinklainės atšokai to vaizdo nebeturime“, – aiškino ji nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Gydytoja dėstė, kad paprastai tai įvyksta dėl stiklakūnio trakcijos – tada jis užpildo akies obuolio vidų ir tempia tinklainę, taip susiformuoja tinklainės plyšys. Vis tik ne visais atvejais, net jei yra nustatytas tinklainės plyšimas, išsivystys jos atšoka.
„Būtinas mechanizmas yra stiklakūnio trakcija, tada suskystėjusi stiklakūnio dalis patenka pro tinklainės plyšį ir atkelia dalį tinklainės. Yra neurosensoriniai tinklainės sluoksniai, kurie atitrūksta nuo fotoreceptroių, kurie svarbūs sugerti visai informacijai, praranda mitybą. Jei vientisumas neatkuriamas, tada tie fotoreceptoriai žūsta ir regėjimo netenkama“, – komentavo J. Kolesnikovė.
Žymiai rečiau, bet tinklainės atšoka gali susiformuoti dėl cukrinio diabeto komplikacijų, taip pat ji gali vystytis dėl tam tikrų sisteminių ligų ar izoliuotos akies būklės, kai sutrinka kraujo ir tinklainės barjeras.
Pirmas simptomas – žaibavimas akyse
Vardydama simptomus, kaip atpažinti šią pavojingą būklę, gydytoja pastebėjo, kad vieni simptomai susiję su tinklainės plyšimu, kiti – jos atšokimu.
„Pats pirmas simptomas, jei įtariame tinklainės plyšimą, yra vadinamas žaibavimu. Pacientai neretai kreipiasi dėl įvairaus mirguliavimo, šviesos blyksnių akyse, kurių priežastys gali būti ir kitos, nebūtinai tinklainės plyšimas ar atšoka.
Pats pirmas simptomas, jei įtariame tinklainės plyšimą, yra vadinamas žaibavimu.
Bet tuos žaibavimus esant tinklainės plyšimui pacientai paprastai apibūdina labai aiškiai: jie prasideda vienoje akyje, dažniau – prieblandoje ir paprastai tai apibūdinama kaip šviesos blyksniai iš smilkininės pusės.
Jei jau išsivyto tinklainės atšoka, pacientai netenka dalies regėjimo lauko, vieni tai gali apibūdinti kaip tamsų foną regėjimo lauke, kiti – kaip užslinkusią užuolaidą. Jei tinklainės atšoka plečiasi, tokiu atveju netenkame ir centrinio regėjimo“, – aiškino J. Kolesnikovė.
Ji pridūrė, kad ne visada įtariant tinklainės plyšimą ar atšoką esant žaibavimui būtinai randamas plyšimas. „Tas žaibavimas paprastai įvyksta dėl stiklakūnio atsidalijimo. Tai yra natūralus procesas – stiklakūnis tempiasi nuo tinklainės ir sudirgina fotoreceptorius. Todėl gauname tam tikrą reakciją – vadinamus žaibavimus. Jei jis yra, o plyšimo nerandame, pacientai gali skųstis drumstimi, plaukiojančia regėjimo lauke.
Paprastai tai yra nepavojingos drumstys, pacientai jas gali vadinti musele, dėmele, išgirstame visokių epitetų. Jei pacientai skundžiasi pabirusiomis drumstimis regėjimo lauke, galima apibūdinti kaip daug aguonų taškelių regėjimų lauke, kiti apibūdina tai kaip bičių spiečių, tada galime įtarti kraujavimą į akies obuolio vidų ir tuomet paprastai randame tinklainės plyšimą su arba be tinklainės atšokos“, – dėstė gydytoja oftalmologė.
Nelaukti, kol simptomai praeis
Ji pasakojo, kad toks atsiradęs žaibavimas gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tačiau ji akcentavo, kad pajutę tinklainės atšokos simptomus pacientai pas akių gydytoją skubėti turėtų kuo greičiau.
„Visų pirma reikėtų kreiptis į poliklinikoje esantį gydytoją oftalmologą, gali kreiptis nebūtinai ten, kur yra registruotas, bet ir į kitas įstaigas. Jei pacientui per keletą dienų nepavyksta patekti į polikliniką, tada visgi reikėtų važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių.
Bet jei simptomai įvyko vakare, nakties metu, skubėti tą pačią minutę į priėmimo skyrių nereikėtų, nes nakties metu nei gydymo lazeriu (esant tinklainės plyšimui), nei chirurginio gydymo (esant jos atšokai) tikrai netaikome ir pacientas vis tiek bus paprašytas atvykti ryte ar kitą dieną“, – kalbėjo J. Kolesnikovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad atvykus dėl tinklainės atšokos simptomų būtina apžiūra plačiu vyzdžiu, todėl pacientui yra lašinami vyzdžius plečiantys lašai, kurie laikinai sutrikdo regėjimą. „Su specialiu aparatu apžiūrint akies dugną ir yra diagnozuojamas tinklainės plyšimas su arba be jos atšokos“, – pastebėjo gydytoja.
Jos pastebėjimu, jei patikrinus ir neaptinkamas tinklainės plyšimas, rekomenduojama per porą savaičių pas gydytoją planiškai apsilankyti dar kartą: „Stiklakūnis tuo metu gali būti atsidalijęs ne pilnai ir plyšys atsirasti vėliau.“
Kam didžiausia tinklainės atšokos rizika?
Paklausta, kam labiausiai gresia patirti tinklainės atšoką, gydytoja įvardijo vieną amžiaus grupę.
„Kalbant apie amžių, viskas susiveda į natūralų stiklakūnio atsidalijimą. Šis procesas dažniau vyksta vyresniems – 50–70 m. amžiaus žmonėms. Tai ir būtų pagrindinė rizikos grupė.
Taip pat didesnė rizika nei bendroje populiacijoje galėtų būti turintiems aukšto laipsnio trumparegystę, esant tam tikroms pavojingoms periferinėms tinklainės degeneracijoms.
Šis procesas dažniau vyksta vyresniems – 50–70 m. amžiaus žmonėms. Tai ir būtų pagrindinė rizikos grupė.
Didesnė rizika yra ir jei šeimoje turime pacientų, kuriems jau yra įvykusi tinklainės atšoka. Jei vienoje akyje jau buvo tinklainės atšoka, labiau rizikuojama jai išsivystyti ir kitoje akyje. Traumos ir intraokulinės operacijos irgi didina tinklainės atšokos riziką“, – vardijo specialistė.
Tinklainės atšoka gali įvykti ir dėl traumų tiek sportuojant, tiek buityje: „Aišku, tų traumų neišvengsime, kalbant apie buityje galimas traumas, teko girdėti įvairių situacijų – šaunant tą patį šampano kamštį galima turėti stiprios jėgos traumą į akie obuolį. Kalbant apie tam tikras sporto rūšis, paminėčiau kontaktines sporto šakas, kur galima gauti tiesioginį smūgį į akies obuolį.“
Ar regėjimas gali visiškai sugrįžti?
Ar gali pacientas tikėtis visiškai atgauti regėjimą įvykus tinklainės atšokai? Pasak gydytojos, chirurginio gydymo prognozė labai priklauso nuo laiko, kada įvyko atšoka, kokio dydžio ji yra ir individualių paciento akies savybių.
„Pavyzdžiui, prognozė yra palankesnė, akies tinklainė išoperuojama iki savaitės nuo pirmųjų simptomų, pati tinklainės atšoka neįtraukia jos centro, vadinamosios geltonosios dėmės, kuri yra atsakinga už mūsų centrinį regėjimą. Jei ji būna pažeista, matymas po operacijos gali nebūti visiškai atkurtas.
Jei tinklainės atšoka sena, kelių mėnesių ar net metų senumo, chirurginis gydymas gali būti nebeefektyvus ir kartais net nebetaikomas. Todėl pajutus simptomus svarbiausi nelaukti kelių savaičių ar mėnesių, kol jie praeis, kreiptis į gydytoją oftalmologą“, – aiškino J. Kolesnikovė.
Ji priminė, kad jei diagnozuojama jau išsivysčiusi tinklainės atšoka, pasirenkami sudėtingi chirurginiai mažiau ar daugiau invazyvūs metodai. Tuo metu vienas gydymo būdų esant tik tinklainės plyšiui – lazerinis, pritaikant vietinį akies nuskausminimą. Tokios operacijos metu plyšimas iš esmės yra izoliuojamas, kad negalėtų toliau plisti.
Gydytoja pabrėžė, kad chirurginio gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip laikomasi pooperacinio režimo.
„Priklausomai nuo technikos, vienų operacijų metu gali būti naudojamos dujos, suleidžiamos į akies obuolio vidų, gali būti suleidžiamas silikono aliejus. Jei naudojamos dujos, gali net prireikti nuo kelių dienų iki savaitės ar dviejų gulėti veidu žemyn.
Jei naudojami silikono aliejai, paprastai prireikia antros operacijos antruoju etapu tą silikoną pašalinti. Bet kuriuo atveju apie pooperacinį režimą informuoja chirurgas ir labai svarbu to laikytis“, – apibendrino J. Kolesnikovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
