Vilniuje vairuotojai per metus transporto spūstyse praleidžia net daugiau laiko nei vairuotojai Berlyne ar Paryžiuje. Tą rodo Nyderlandų įmonės „TomTom“ atliktas tyrimas.
„Olandai sudarė savotišką reitingą, kuriame miestus iš 29 Europos šalių surikavo pagal keletą kriterijų.
Vidutinis 10 km ilgio kelionės laikas,procentais išreikštas transporto spuščių lygis ir per metus dėl spūsčių prarastas laikas. Tyrimo duomenys rodo, kad vilniečiai per visus praėjusius metus kamščiuose vidutiniškai prarado 113 valandų. Pagal šį kriterijų Lietuvos sostinė puikuojasi pirma tarp miestų, turinčių iki 800 000 gyventojų“, – teigiama „Žinių radijuje“.
Tyrimo duomenimis, nustačius, kiek didžiųjų miestų gyventojai praleidžia laiko spūstyse, Vilnius atsidūrė 41 vietoje iš 254 miestų. Nuvažiuoti 10 kilometrų Vilniaus mieste, anot atlikto tyrimo rezultatų, vidutiniškai užtrunka apie 24 minutes 2 sekundes.
Pagal kelių metų senumo statistinius duomenis, vidutiniškai vilniečiai spūstyse praleidžia apie 35 minutes per dieną.
Patogiausias miestas vairuotojams tas, kur galioja 15 minučių taisyklė
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuos tyrimo duomenis reikėtų interpretuoti atsargiai.
„Čia yra tik sausa statistika, nematant konteksto, tai ją tada interpretuot gali kaip nori. Mes nematome bendro gyvenimo tempo, nežinome, koks miestas, kokia struktūra. Gal ten be reikalo tie žmonės kamščiuose stovi ir panašiai. Tai toks, na, taip, galime sakyti, kad mes gaištame, kad neišvystytas transportas ir sėdime kamščiuose. Vėlgi, galima sakyti, kad neišvystytas viešasis transportas. Priežasčių daug“, – tvirtino jis.
Vis dėlto, A. Pakėnas teigė, kad patogiausias miestas vairuotojams yra tas, kuriame per 15 minučių galima nuvažiuoti ten, kur žmonėms dažniausiai reikia: į darbą, į poliklinikai, parduotuvę, mokyklą, darželį.
„Per 15 minučių pėsčiomis, per 15 minučių dviračiu, per 15 minučių automobiliu, per 15 minučių autobusu, troleibusu. Tai yra, kur tau reikia, tu gali pasiekti per 15 minučių kuria nors transporto priemone arba pėsčiomis. Bet jeigu mieste yra bloga struktūra, kaip dabar pas mus, kai žmogus iš Pilaitės veža vaiką į darželį į Atakalnį, tai yra nelogiška.
Daugelis tėvų, net daugelis vilniečių, kurie neturi vaikų, žino, kada prasideda moksleivių atostogos, nes Vilniuje išnyksta kamščiai“, – pridūrė jis.
Beje, specialistas pabrėžė, kad būtent Paryžiuje šiuo metu būtent taip ir yra. Dėl šios priežasties, gyventojai mažiau laiko praleidžia spūstyse.
Viešuoju transportu naudojasi tik apie 19 proc. vilniečių
Vienos iš dažiausių spūsčių priežasčių yra infrastruktūros trūkumai ir gyventojų įpročiai.
„Net 30 proc. vilniečių automobilį vairuoja kasdien, o viešuoju transportu naudojasi tik apie 19 proc. vilniečių.
Vaikai ir studentyje taipogi rimta spūsčių sudedamoji. Vilniaus aukštosiose mokyklose mokosi apie 65 000 studentų. Bendrojo lavinimo mokyklose yra apie 67 000 mokinių, o ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko apie 23 000 darželinukų. Kasdienės studentų, mokinių ir jų tėvų kelionė ratais į ugdymo įstaigas, darbovietes, būrelius ir atgal lemia kasdienybe tapusius spūsčių neišvengiamumą“, – teigiama „Žinių radijo“ laidoje „Piko minutės“.
Primenama, kad sostinėje žadama branginti ir viešojo transporto bilietus, o gatvių siaurinimas sulaukia nemažai kritikos dėl sukeliamųnepatogumų vairuotojams.
„Kai kurie specialistai teigia, kad tokie sprendimai daro miestą mažiau patogų gyventojams. Teigiama, kad Vilniuje nėra aiškios ir nuoseklios transporto sistemos plėtros strategijos, apimančios tiek ir infrastruktūros gerinimą, tiek ir gyventojų įpročių keitimą, siekiant ilgalaikio spūčių mažinimo“, – tvirtinama „Žinių radijuje“.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!