Keliuose siaučia „pakišinėtojai“: įspėja, ką daryti, kad netaptumėte jų aukomis

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Tai užtikrina, kad avarijos metu padarytą žalą kitų asmenų turtui ar sveikatai, atlygina draudimo bendrovė. Vis dėlto, jei ir vėl drausite automobilį savo vardu, kita draudimo įmoka gali padidėti, nes sukėlėte avariją.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nesakykite, kad neįspėjo: už pamirksėjimą ar padėkojimą šviesomis – bauda

Viskas taip pat, bet draudimas – 30 eurų brangesnis: paaiškino, kodėl turite mokėti daugiau

Naujausias tyrimas: automobilis lietuviui – pagrindinė susisiekimo priemonė

Tačiau anaiptol ne visi vairuotojai transporto priemones apdraudžia vien tam, kad laikytųsi nustatyto įstatymo.

Draudikai pasakoja, kad kai kurie gyventojai piktybiškai sukčiauja ar netgi sukelia avarijas tik tam, kad gautų draudimo išmoką ir taip užsidirbtų. Negana to, ryškėja ir naujas dokumentų klastojimo būdas.

Taigi, kiekvienam vairuotojui draudikai siunčia įspėjimą – aklas pasitikėjimas vairuotojais, kurie, pavyzdžiui, kelyje jus užleidžia, gali brangiai kainuoti.

Tūkstančiai sukčiavimo atvejų, veikia ir grupėmis

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad pernai (per 10 mėnesių) buvo užregistruota 1,4 tūkst. bandymų sukčiauti.

Vidutinė vieno sukčiavimo atvejo vertė, pasak jo, siekė apie 2,5 tūkst. eurų, o bendra – 3,5 mln. eurų.

„Dažniausios situacijos, kai bandoma piktybiškai sukčiauti, yra tyčia sukelti įvykiai (taip vadinami „pakišinėtojai“), taip pat eismo įvykių inscenizacijos (fiktyvūs įvykiai), nepagrįstai didinamos sugadinimų apimtys, bandymai apsidrausti jau po įvykio klastojant įvykio laiką.

Pastebime, kad vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia“, – kalbėjo S. Abraškevičius.

Pašnekovas pasakoja, kad sukčiai neretai veikia ir grupėmis, o jų nariai būna giminaičiai ar geri draugai.

„Be to, jie dažniausiai jau turi patirties vykdant tokio pobūdžio apgavystes“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.

Tuo metu draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų vadovas Agnius Gučius sako, kad dėl sukčiavimo baudžiamojo nuosprendžio yra sulaukusi viena grupuotė ir pavieniai asmenys.

„Pernai Lietuvoje sėkmingai ištyrėme 169 sukčiavimo atvejus. Nors sukčiavimų skaičius, palyginti su praeitais metais, išliko panašus, tačiau kasmet kėsinamasi pasisavinti vis didesnes sumas – vidutinė išaiškinto sukčiavimo suma šiais metais kilo beveik 25 proc. ir siekė beveik 5 tūkst. eurų.

Transporto draudimo srityje trečdaliu atveju ketinama inscenizuoti eismo įvykius, ketvirtadaliu – apgaule mėginama padidinti nuostolius, kartais suklastojamos įvykio aplinkybės“, – dėmesį atkreipė A. Gučius.

Kitos draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas antrina, kad atvejų, kai asmenys bando neteisėtais būdais pasipelnyti kitų sąskaita fiksuojama kasmet.

„Kalbant apie transporto priemonių žalas, sukčiavimo schemos išlieka tos  pačios ir dominuoja dvi: eismo įvykių imitacijos bei nesusijusių apgadinimų deklaravimas“, – atkreipė dėmesį R. Bieliauskas.

Vardija „pakišinėtojų gudrybes

Draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų vadovės Lietuvoje Guoda Jasaitė taip pat įvardija, kad dažniausiai sukčiaujama, kai apsidraudžiama atsitikus įvykiui arba sąmoningai padidinama žala atsitikus įvykiui.

„Pavyzdžiui, eismo įvykio metu sudužo nešiojamas kompiuteris, kuris jau buvo sudužęs prieš įvykį arba jo apskritai nebuvo automobilyje įvykio metu. Taip pat prašoma išmokos už tuos pačius apgadinimus, už kuriuos jau buvo atlyginus kita draudimo bendrovė arba tyčia padaroma žala“, – kalbėjo G. Jasaitė.

Pašnekovė patikinimo, kad visi sukčiavimo atvejai yra perduodami į teisėsaugos rankas.

A. Gučius antrina, kad iš tiesų pasitaiko atvejų, kai sukčiai deklaracijoje įrašo, jog nelaimė įvyko vėliau, negu iš tiesų.

„Paaiškėjus, kad įvykio metu kaltininkas nebuvo apsidraudęs, jis turėtų atlyginti visą padarytą žalą, o dėl deklaracijos klastojimo draudikas kreipiasi į policiją.

Kartais po vagystės klientas bando visokiausiais būdais įrodyti, kad patyrė daugiau nuostolių, negu iš tikrųjų. Tokių atvejų pasitaiko ne tik automobilio dalių vagystės atveju bet ir kitų draudimo rūšių, pavyzdžiui, vagystės namuose atvejais“,– kalbėjo A. Gučius.

Negana to, pasak draudimo bendrovės atstovo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai vagystė apskritai nebūna įvykdyta.

„Pavyzdžiui, žmogus išsiėmė automobilio žibintus ir tikisi, gavęs išmoką pinigais, juos susidėti ir taip pasipelnyti. Tada bandoma visokiais būdais įrodyti, kad žmogus jau nusipirko naujus žibintus, pavyzdžiui, turguje, todėl neturi įsigijimo dokumentų. 

Pasitaiko kai eismo įvykis padaromas tyčia ir, pasinaudojus kito dalyvio stresu ar sutrikimu, jis įtikinamas, jog pats kaltas dėl eismo įvykio. Tokiu atveju tikrasis kaltininkas ne tik pasipelnytų iš draudimo, bet ir pablogintų kito vairuotojo draudimo istoriją“, – sukčiavimo atvejus vardijo A. Gučius.

Pasak jo, išryškėjo ir naujas būdas, kaip sukčiai klastoja dokumentus.

„Jei anksčiau pasitaikydavo, kad žmonės bandydavo pranešti apie įvykius, kurių nebuvo pasinaudodami senesnių įvykių informacija, tai dabar pastebimas ir nuotraukų retušavimas prieš draudimo sutarties sudarymą siekiant nuslėpti esamus apgadinimus“, – apie naują gudrybę pasakojo G. Gučius.

O pašnekovas S. Abraškevičius įspėja vairuotojus išlikti budriems ir aklai nepasitikėti kitais vairuotojais.

„Tokie žmonės puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Nebudrūs vairuotojai patiria nuostolių, todėl lieka kalti dėl eismo įvykio ir turi atlyginti nuostolius.

Be to, automobilyje gali būti vaikų, senjorų, nėščių moterų – nuostoliai būna ne tik finansiniai, todėl atsargumas labai svarbus“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.

Į apgavikų pinkles, pašnekovo teigimu, patekti įmanoma dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, neįvertinus kito vairuotojo pernelyg draugiško gesto kelyje. Perdėtas vairuotojų paslaugumas gali būti noro pasipelnyti iš avarijos ženklas.

Pavyzdžiui, kai sukčiai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti. Aferistai, turintys pirmumo teisę, įprastai stabteli prie aukų ir pasiūlo praleisti pamirksint šviesomis ar parodant gestą“, – pasakojo S. Abraškevičius.

Kur avarijas sukčiai sukelia dažniausiai?

Pašnekovas R. Bieliauskas taip pat įvardija, kur sukčiai suplanuotus ar tyčia išprovokuotus eismo įvykius sukelia dažniausiai.  

„Populiarios tokių eismo įvykių vietos – didelės miestų arba atokios užmiesčio žiedinės sankryžos, taip pat kelių sankirtos.

Tokie įvykiai gerai žinomi ir policijai, ir draudikams Vis tik svarbu pažymėti, kad specialiai sukeltą avariją įrodyti yra be galo sudėtinga, tokie tyrimai neretai persikelia į teismus bei tęsiasi keletą metų“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas R. Bieliauskas.

O S. Abraškevičiaus sako, kad dar viena populiari vieta, kurią pasitelkia sukčiai, yra parkavimo aikštelės prie prekybos centrų.

„Ten sugalvojama įvairiausių metodų, kaip „pakišti“ neatidų vairuotoją. Būtina tinkamai įvertinti situaciją, kurioje kiti vairuotojai nori pasirodyti itin paslaugūs ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Tuomet bus mažesnė tikimybė, kad pakliūsite į nusikaltėlių pinkles“, – patarė jis.

Norėdami pasipelnyti, sukčiai sukelia tokias situacijas, kad jų aukos – kiti vairuotojai – būtų priversti staigiai stabdyti transporto priemonę.

„Tokiu atveju jie veikia ne vieni, su atskiromis transporto priemonėmis: vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“, kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono, o trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį automobilį.

Ir taip sukuria situaciją, kad vairuotojai, norėdami išvengti avarijos, iškart turi stabdyti transporto priemonę ir taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą. Tokiu atveju kaltas lieka atsitrenkęs vairuotojas, kadangi jis nesilaikė saugaus atstumo“, – pasakojo S. Abraškevičius.

Pasak pašnekovo, pasitaiko ir tokių sukčių, kurie dėl automobilio apgadinimų (padarytų dar anksčiau) bando apkaltinti pasirinktą auką.

„Patekus į avarinę situaciją, reikėtų iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, taip pat nuotraukose užfiksuoti kelio ženklus, kadangi fotografijos padės specialistams išsiaiškinti įvykių aplinkybes.

Sukčiai pasinaudoja afekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl svarbu išlaikyti šaltą protą, ir jei kyla menkiausias įtarimas – verčiau skambinti policijai. Tą taip pat verta daryti, jei su jumis vis tiek bandoma susitarti, siūloma atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepildyti dokumentų, nepagrįstai vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo procesas“, – patarė S. Abraškevičius.

Už neapdraustą transporto priemonę – bauda

Transporto priemonių draudikų biuras primena, kad jei vairuojate neapdraustą transporto priemonę, visuomet yra tikimybė būti už tai nubaustam.

Bauda už tokį pažeidimą siekia nuo 50 eurų iki 100 eurų. Atsakingiems už sutarties sudarymą (t.y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 eurų iki 120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kt. atsakingiems asmenims – nuo 120 eurų iki 240 eurų.

Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. tokių pažeidimų.

Bendrovės „Regitra“ 2024 m. gruodžio 11 d. duomenimis, Lietuvoje yra įregistruota daugiau kaip 2,33 mln. transporto priemonių. Iš jų, privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudžiama 1,81 mln.