Ir net, jeigu per metus namai iš esmės niekaip nepasikeičia, tos pačios draudimo bendrovės siūlomo tokio paties draudimo įmoka gali gerokai išaugti. O ir konkurentai nieko pigiau nesiūlo.
Taigi nors žmogus gauna tokią pačią paslaugą, už ją yra priverstas mokėt daug daugiau.
Tuo metu draudimo bendrovės šiemet fiksuoja dar didesnius pelnus nei pernai.
Tas pats butas, bet draudimas – 40 proc. brangesnis
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Andrius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Jis pasakojo, kad prieš daugiau nei metus kartu su žmona jie įsigijo senos statybos butą netoli Vilniaus centro.
60 kv. m ploto butą pora pirko su banko paskola. Taigi įsigytą nekilnojamąjį turtą reikėjo apdrausti jo naudai. Tą ir padarė bendrovėje „Lietuvos draudimas“.
„Suprantama, kad nelaimės atveju bankui įkeistas turtas gali nukentėti. Tad visiškai normalu yra reikalauti jį apdrausti. Tačiau kas darosi su draudimo kainomis?
Jeigu pernai už buto draudimą mokėjau 81 eurą, tai dabar ta pati bendrovė tą patį turtą siūlo apdrausti jau už 110 eurų. Tai yra apie 40 proc. brangiau. Gal aš ko nors nežinau, bet negirdėjau, kad tiek Lietuvoje augtų algos ar kainos“, – ironizavo Andrius.
Anot jo, nebūtų taip pikta, jeigu kitos draudimo bendrovės pasiūlytų konkurencingas kainas.
„Tačiau, lyg būtų susitarę, visos siūlo dar didesnę draudimo poliso kainą“, – stebėjosi skaitytojas.
Draudimas brangsta, nes daugiau vagysčių ir kitų rizikų?
Paklaustas, kodėl žmonėms taip pabrango draudimo įmoka, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius informavo, kad bendrovė laikosi pozicijos nekomentuoti konkrečių draudimo paslaugų kainodaros aspektų.
„Vertinant bendrai, kainų dinamikai ne gyvybės draudimo rinkoje įtakos paprastai turi nemažai įvairių veiksnių, įskaitant įvykio dažnio ar žalų infliacijos pokyčius, perdraudimo kainas.
Taip pat pasitelkiami iš praeities sukaupti duomenys apie rizikas ir nuostolius, svarbus veiksnys yra ir konkurencinė aplinka“, – aiškino S. Abraškevičius.
Anot jo, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad pastaraisiais metais stipriai išaugo būsto žalų skaičius.
„Vertinant pagrindines rizikas, tai yra gamtos jėgų, ugnies, vandens ir vagystės rizikas, registruotų žalų skaičius per 10 šių metų mėnesių vien tik „Lietuvos draudime“ pasiekė 33 tūkst. arba vidutiniškai 108 registruotų žalų per vieną dieną.
Šioms būsto žaloms kompensuoti per šį laikotarpį iš viso buvo skirta bendra 27 mln. eurų suma arba po 88 tūkst. eurų per dieną“, – skaičiavo komunikacijos vadovas.
Jo teigimu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., žalų skaičius išaugo 2100 vnt., o bendra išmokų suma ūgtelėjo 2 mln. eurų.
Konkurencijos taryba nekomentuoja
Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas Daumantas Grikinis informavo, kad jo atstovaujama institucija neteikia komentarų, kokius konkrečiai tyrimus dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų šiuo metu atlieka, kad nepakenktų jų eigai ir efektyviam įrodymų rinkimui.
„Institucija imasi veiksmų dėl įmonių veiksmų tuo atveju, jei įtaria galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, pavyzdžiui, jeigu surenkama ar gaunama duomenų, kad konkurentai galėjo susitarti pakelti kainas.
Vien tai, jog konkuruojančių įmonių kainų lygis pakyla, savaime ne visada rodo, kad įmonės sudarė kartelinį susitarimą ir pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes kainų pokyčiai gali būti nulemti įvairių objektyvių aplinkybių: situacijos rinkoje, padidėjusių veiklos karštų ir kt.“ – nurodė D. Grikinis.
Esą Konkurencijos taryba ragina asmenis, turinčius informacijos apie galimai sudarytą draudžiamą susitarimą, pranešti apie tai institucijai.
„Kartelių tyrimai, kaip rodo mūsų darbo praktika, yra specifinio pobūdžio ir jų sėkmingą eigą užtikrina greitas pagrįstos informacijos perdavimas Konkurencijos tarybai“, – komentavo tarybos atstovas.
Draudikų pelnai išaugo
„Lietuvos draudimas“ skelbia, kad pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 22 mln. eurų pelno – 6 mln. eurų arba 37,5 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Tuo metu Lietuvos bankas skaičiuoja, kad visos šalyje veikiančios draudimo bendrovės per pirmąjį pusmetį bendrai uždirbo 50,8 mln. eurų pelno.
Tai yra per 18 mln. eurų arba 57 proc. daugiau nei 2023 m. pirmąjį pusmetį.
„Ne gyvybės draudimo įmonių pelnas buvo daugiau kaip dukart didesnis nei gyvybės draudimo įmonių. Visos draudimo įmonės dirbo pelningai“, – rinkos apžvalgoje pastebi Lietuvos bankas.
Visų ne gyvybės draudimo įmokų portfelis Lietuvoje pirmąjį pusmetį viršijo 600 mln. eurų.
Vien draudimo nuo gaisro ir kitos žalos, padarytos turtui, įmokos pasiekė 144 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu metu siekė tik 119 mln. eurų.