Apie tai, kas keisis 2025 metais, kad mažėtų mirštančių avarijose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys ir „Via Lietuvos“ infrastruktūros vadovas Martynas Gedaminskas.
Kokia situacija matoma šiandien keliuose? Ar tikrai daug problemų dar liko neišspręstų?
V. Grašys: Problemų Lietuvos keliuose vis dar turime. Šiandien duomenimis turime 123 mirtinus atvejus, kuomet keliuose žuvo žmonės. Turime daugiau kaip 3200 keliuose sužalotų asmenų.
Nors skaičiai yra mažesni palyginus su praėjusiais metais, bet jie rodo, kad visų problemų neišsprendėme ir ateinančiais metais turėsime ieškoti būdų, kaip įtikinti eismo dalyvius: vairuotojus, pėsčiuosius, keleivius, kad svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir saugoti vieni kitus.
Ar yra kažkokios konkrečios priežastys, kurios lemia žmonių žūtis, ar jų išskirti negalime?
V. Grašys: Be abejo vienos priežasties nėra, tačiau viena iš pagrindinių yra nepasirinktas saugus greitis, viršytas leistinas greitis. Kita priežastis yra neblaivūs vairuotojai, vidutiniškai policijos pareigūnai per metus eliminuoja iš eismo apie 10 tūkst. tokių vairuotojų.
Tikėtina, kad šiais metais skaičius bus mažesnis. Tai rodo, kad kultūra keičiasi, didėja atsakomybė, didesnė aplinkinių netolerancija. Bet aš visada sakau, kad net vienas žuvęs žmogus kelyje – Lietuvai yra per daug.
Ar yra techninių priemonių, kaip mes galime užtikrinti saugumą keliuose, kaip sutrukdyti tiems neatsakingiems vairuotojams, juos pažaboti?
M. Gediminskas: „Via Lietuva“ jau ne vienus metus diegia priemones, kurios prisideda prie eismo saugos gerinimo ir viena iš diegiamų infrastruktūrinių priemonių yra tai, kad skiriamas didelis dėmesys juodųjų dėmių eliminavimui Lietuvoje.
Juodoji dėmė – tai yra vieta, kurioje per ketverius metus įvyksta keturi įskaitiniai eismo įvykiai, kada sužalojami žmonės arba jie žūva. Kiekvienais metais transporto kompetencijų agentūra suteikia tokių dėmių įvertinimą ir numatome priemones. Jos gali būti dviejų rūšių: trumpalaikės, pavyzdžiui, ženklinimo atnaujinimas, eismo organizavimo pakeitimai, papildomų ženklų įrengimai, arba ilgalaikės. <...>
Dar vienas iššūkis keliuose yra gyvūnai. Tamsiuoju paros metu dažnai į kelią, prieš važiuojančius automobilius iššoka gyvūnai, ar yra kokių nors priemonių, kaip vairuotojai galėtų saugotis?
M. Gediminskas: Ketinama Lietuvos viešosios infrastruktūros keliuose įrengti daugiau kaip 121 kilometrą tvorų. Praeitais metais jau esame įrengę 50 kilometrų. Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje „Via Balticos“ kelyje, atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos jau turime pastatytą vieną žaliąjį tiltą. Tai vieta, kurioje laukiniai gyvūnai gali pereiti viaduku į kitą kelio pusę. 2025 – aisiais ketiname atidaryti antrąjį tokį.
Kalbant apie saugumą, teko girdėti, kad skirtingos sankryžos yra skirtingai saugios, pavyzdžiui, užsienio šalių patirtis rodo, kad žiedinės sankryžos yra kur kas saugesnės, nei įprastos sankryžos. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl taip yra ir galbūt Lietuva planuoja daugiau žiedinių sankryžų įrengti, o gal tai per brangu?
M. Gediminskas: Kiekvieną kartą projektuodami vertiname eismo srautus, eismo saugos lygį ir kaip turėtų būti organizuojamas eismas kiekvienoje sankryžoje. Taip, žiedinėse sankryžose vyksta mažiau eismo įvykių, o jeigu įvyksta, jos turi mažesnius padarinius, nei kitose sankryžose. Tačiau ne visur jos yra reikalingos.
2024 metais pertvarkėme aštuonias sankryžas, kuriose pasitelktos papildomos apsaugos priemonės. Tokios priemonės bus diegiamos ir šiais metais, kad užtikrintume saugumą. <...> Šiandien vienos žiedinės sankryžos įrengimas kainuoja apie milijoną eurų.
Ar galime sakyti, kad Lietuva, pagal kelių eismo įvykių skaičių, padariusi didžiulę pažangą?
V. Grašys: 2023 metais Lietuva gavo apdovanojimą, kaip didžiausią pažangą eismo saugumo srityje padariusi valstybė. Bet vis dar turime ieškoti, kas dar labiau padėtų padidinti eismo saugumą. Mokomės iš užsienio valstybių ir jos iš mūsų pasimoko.
Štai norvegai, už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį, skiriamą baudą padidino iki tūkstančio eurų. Bet norisi, kad per sąmoningumą atsirastų tinkamas elgesys. Tikimės, kad pokyčiai ateis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio viršuje.
.jpg)
