Vieno didžiausių šalies komercinių bankų perėmimo valstybės žinion priežasčių iki šiol tinkamai nepaaiškino joks Lietuvos valdžios atstovas. Visuomenei, t. y. ir banko klientams, brukama viena mintis: „Snoras“ turėjo kažkokių problemų. Žaibiško „Snoro“ sunaikinimo mįslę „Respublikai“ pabandė įminti ekonomikos mokslų daktaras profesorius Jonas Čičinskas. Jo nuomone, ši finansų įstaiga veikė normaliai, turėjo daug turto, todėl ir tapo reikalinga dabartinei Vyriausybei. Centrinio banko valdytojas V. Vasiliauskas Seimą informavo, kad sankcijos „Snorui“ pradėtos taikyti tuomet, kai iš banko sąskaitų antradienį ir trečiadienį pajudėjo apie 200 mln. litų. J. Čičinskas, paklaustas apie tai, ar tokia suma yra reikšminga priežastis sustabdyti banko veiklą ir iškart jį nacionalizuoti, atsakė: „Gali būti, kad šie „Snoro“ pervedimai viršijo tam tikrus normatyvus. Gali būti, kad bankui buvo nurodyta taisyti esamą padėtį, bet ji tik buvo pabloginta tokių pinigų srautų judėjimu. Tačiau labai svarbu, kad tikrųjų „Snoro“ nacionalizavimo priežasčių visuomenė iki šiol nežino, jų nepaaiškino nei Lietuvos bankas, nei kitos institucijos“. Pokalbis su J. Čičinsku – „Vyriausybė neturi noro dėl „Snoro“. RESPUBLIKA
Eurokomisaras A. Šemeta, penktadienį atvykęs į Lietuvą, patikino, kad jo vizitas visai nesusijęs su „Snoro“ paėmimu. Tačiau jis, užbėgdamas klausimams už akių, iškart pasveikino Lietuvos Vyriausybės atstovus nuostabiai ir žaibiškai susitvarkius „su problemomis“. „Iš esamos informacijos ir turėdamas patirties šioje srityje (prieš keliolika metų teko spręsti vieno iš didžiausių bankų valstybinio komercinio banko problemas) matau, jog priimami veiksmai yra tikslūs, apgalvoti, greiti. Taip ir būtina elgtis susidūrus su tokia situacija“, – džiūgavo jis. Eurokomisaras atskleidė, kad dabar vykdomi Lietuvos valdžios veiksmai neapsiėjo be EK, mat jiems reikėjo Komisijos pritarimo, ir jis, jo žiniomis, yra duotas. Nors A. Šemeta pasidžiaugė, kad, EK prognozėmis, kitąmet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc., t. y. labiausiai visoje Europoje (tiesa, ankstesnės prognozės buvo 4,7 proc.), pripažino, jog vertinimai buvo atlikti iki „Snoro“ nacionalizavimo, tad skaičiai gali keistis. „Nacionalizacija atsilieps“. VAKARO ŽINIOS
A. Šemeta nemano, kad „Sodros“ problemos turės esminės įtakos investuotojų požiūriui į Lietuvą arba šalies skolinimosi galimybėms. „Šie įvykiai yra izoliuoti. Mes negalime konstatuoti tiesioginio ryšio tarp banko restruktūrizavimo ir investuotojų požiūrio ar skolinimosi galimybių“, – paaiškino Europos Komisijos narys. „Eurokomisaras giria Lietuvos veiksmus“. KAUNO DIENA
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu „Kauno dienai“ paaiškino, jog bus įsteigtas naujas bankas, į kurį, atidalijus „Snoro“ turtą į gerąjį ir blogąjį bankus, bus pervestos visos pagal Indėlių draudimo įstatymą apdraustos sąskaitos. Tas naujas bankas normaliai funkcionuos ir žmonės ar įmonės galės be apribojimų disponuoti apdraustomis lėšomis. Pasak V. Vasiliausko, „fiziškai tas gerasis bankas, kur žmonės eis tvarkyti visų savo reikalų, kaip ir dabar “Snoras„, liks tose pačiose patalpose, tose pačiose būstinėse“. „Dėl naujojo banko pavadinimo kol kas nieko negaliu pasakyti – tik tiek, kad jis bus solidus“, – sakė Lietuvos banko vadovas. Pasak jo, įstatymas numato, kad indėliai turi būti kompensuojami per 30 darbo dienų įvykus draudžiamajam įvykiui, ir tai esąs terminas, per kurį turi būti išspręsta didžioji dauguma su „Snoro pertvarka susijusių klausimų. “Serga tik vienas bankas". KAUNO DIENA
Šiaulių miesto politikai penktadienį paskelbė – jie susitarė irgi taupyti. Kerpa politinio pasitikėjimo etatus, priedus ir kanceliarines išmokas. Savivaldybės administracijoje mažės etatų. Planuojama etatų sumažinti 36 – nuo 276 iki 240. Šiaulių mero Justino Sartausko teigimu, 2012 metais Savivaldybė ir jos įstaigos turės išgyventi iš 107 mln. litų, nors poreikiai siekia 148 mln. litų. Savivaldybės administracijos ir politikų išlaidų apkarpymas sutaupytų biudžetui 2,5–3 mln. litų. Savivaldybės administracijos reformą nurodyta parengti iki 2012 metų vasario, o įgyvendinti nuo 2012–ųjų liepos 1 dienos. „Taupyti pradės ir valdžia“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Jau baigiamas trejus metus trukęs Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino vienuolyno komplekso remontas – darbų liko vos mėnesiui, o kai kurie per šį laiką statybininkų ir restauratorių atlikti darbai nustebino net vienuolius. Pasak Šv. Pranciškaus ir Bernardino vienuolyno gvardijono Algirdo Malakauskio, bažnyčios skliautuose, 20 metrų aukštyje, buvo aptiktos XVI amžiaus freskos – gėlių raštai. Pasak jo, anksčiau žiūrint į lubas buvo galima įžvelgti tamsesnius plotus, tačiau kad po jais tokie ornamentai – niekas nežinojo. Po remonto į bažnyčią susirinkę tikintieji pamatys ir restauruotas dvi milžiniškas freskas. Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Kristaus gyvenimą vaizduojančios freskos – didžiausios Rytų Europoje. Vienuolyno remontas truko 3 metus, per tą laiką atlikta 8 mln. litų vertės darbų. „Bažnyčios remontą lydėjo malonūs atradimai“. LIETUVOS RYTAS
„Žmogui visišką pasitenkinimą suteikia tik kūryba. Ir nesvarbu, ką kuri – spektaklį, mezgi megztinį ar augini vaiką. Tik veiksmas, kai keiti pasaulį, į jį įnešdamas dalelę savęs, padaro mus laimingus“, – įsitikinęs režisierius ir pedagogas Gytis Padegimas. Jo teigimu, vartojimas, nuo kurio dabar esame priklausomi kaip narkomanai nuo adatos dūrio, – didžiausia šio laikmečio liga. Išgyti nuo jos galime tik atsigręžę į savo dvasinius poreikius, tapdami kūrėjais ir savo gyvenimo šeimininkais. Pokalbis su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoju, režisieriumi, lektoriumi bei populiarių kūrybiškumo laboratorijų rengėju profesoriumi G. Padegimu – apie tai, kas šių dienų žmogui svarbiausia – būties ir buities harmoniją bei senų senovėje žinotus paprastus laimės receptus – „Gytis Padegimas: gyvenimas pilnas stebuklų, tik mes jų nematome“. VAKARŲ EKSPRESAS
Po mįslingojo agento M. Ž. liudijimų Kauno pedofilijos byloje laisvės netekusių Drąsiaus Kedžio draugų situacija keičiasi. Jo nusikaltimo pagalbininkė Eglė Barauskaitė iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinės buvo išleista penktadienį. Ji buvo sulaikyta po viešai kalbėjusio liudytojo M. Ž. – esą D. Kedžiui žudynėms padėjo ruoštis artimi jo draugai – E. Barauskaitė ir jos draugas Raimundas Ivanauskas. Teismai tuo patikėjo, nes leido juos suimti – vienas už grotų buvo paliktas 3 mėnesiams, kitas – 10 parų. Paslaptingojo liudytojo parodymai iš postų išvertė ne vieną aukštą policijos pareigūną. Apie D. Kedžio žudynes esą žinojo Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, anuomet Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju dirbęs Tomas Ulpis. Paslaptingojo agento minimas generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio pavaduotojas Algirdas Stončaitis kol kas lieka liudytoju. „D. Kedžio draugė – laisvėje“. KAUNO DIENA
Keturių Vilniaus striptizo klubų vadovai prieš teismą stojo ne tik dėl to, kad šokėjas įdarbino prostitutėmis. Jie kaltinami ir finansiniais nusikaltimais – mokesčių slėpimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Prokuratūros duomenimis, nelegalaus verslo planą buvo sukūręs 36 metų Aleksandras Achremovas ir 39–erių Anželika Zajančkovskaja. Kartu su jais teisiami dar keturi naktinių klubų administratoriai. A. Zajančkovskaja ir A. Achremovas neigia savo kaltę, kiti teisiamieji ją pripažįsta iš dalies. Už kiekvieną šokėjos ir kliento intymioje aplinkoje praleistą valandą klubo administratoriams atitekdavo 20–30 litų. Intymias paslaugas teikianti šokėja uždirbdavo 400 litų. Bet klubo lankytojai už uždaroje patalpoje su mergina praleistą laiką mokėdavo po 1 000 litų. Likę pinigai keliaudavo į juodąją kasą. Naktiniai klubai, kuriuose dvejus metus klestėjo prostitucija, priklausė dviem bendrovėms. Kriminalistai jų veiklą nutraukė praėjusių metų vasario 18–ąją. Teisiamieji parodymus sutiko duoti tik tuomet, kai bus apklausti liudytojai ir nukentėjusiomis laikomos šokėjos. Jų turėtų būti mažiausiai septynios. „Verslininkams pelną krovė prostitutės“. LIETUVOS RYTAS
Girti ir agresyvūs pacientai kelia galvos skausmą šalies ligoninių medikams. Vėlų trečiadienio vakarą, prieš vidurnaktį, į Pakruojo ligoninę buvo atvežtas galvos traumą patyręs 41-rių Pakruojo rajono Linkuvos miestelio gyventojas. Akivaizdžiai neblaivus pacientas nesileido apžiūrimas, suplėšė čiužinį ir gydytojo Mindaugo Mažutavičiaus chalatą, daužė stiklinius indus su antiseptikais. Pasak M. Mažutavičiaus, tokie paciento veiksmai kėlė grėsmę ne tik medicinos personalui, bet ir jam pačiam – laiku nesustabdžius arterinio kraujavimo iš žaizdos, paciento gyvybė galėjo užgesti. Į pagalbą M. Mažutavičiui tramdyti aršuolio suskubo dvi budinčios medicinos seserys, du paciento giminaičiai ir į incidento vietą iškviestas policijos pareigūnų ekipažas. Net ir tokioms pajėgoms pacientas dar bandė priešintis, bet medikams pavyko sustabdyti kraujavimą ir susiūti žaizdą. Tolesniam gydymui patrakėlis išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Pakruojo rajono policija dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Agresyvūs pacientai – kasdienybė“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
