Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių. Vakar jie dar apsiribojo tik apsižodžiavimais, opozicijos demaršu ir neeilinės sesijos pabaigos boikotu. Tačiau kol politikai pešasi, Lietuvos valstybei priklausančiame „Snore“ vyksta keisti ar galbūt net nusikalstami dalykai. „Yra rimtų įtarimų, kad „Snoro“ sugriovimas turbūt yra didžiausia visų laikų Lietuvos afera, kuri turbūt nustelbs net „Mažeikių naftos“ istoriją“, – sako Valentinas Mazuronis, Seimo opozicijos lyderis. RESPUBLIKA
Kaltinimai vieni kitiems vos ne Lietuvos išdavimu. Taip vyko valdančiųjų ir opozicijos mūšis Seime vėl nesėkmingai bandant sudaryti komisiją, kuri tirtų „Snoro“ bankroto aplinkybes. Ar sumanymas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“ neturi galimų sąsajų su nacionalinio saugumo grėsmėmis? Ar tie banko kreditoriai, kurie susibūrė į organizaciją, atstovaujamą patyrusių advokatų, irgi neturi tokių grėsmių? Tokių baisių įtarimų pažėrusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė pranešė, jog kreipsis į Seimo Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą, kad jis visa tai išsiaiškintų. Šiuos ketinimus politikė išdėstė po to, kai valdančioji koalicija vakar vėl užblokavo laikinosios parlamentinės komisijos kūrimą, o protestuojantys prieš tokius veiksmus opozicijos atstovai išėjo iš Seimo posėdžių salės. Negana to, atsižegnoję nuo I.Degutienės įtarimų kenkimu valstybei, grupė Seimo narių iškart pareiškė, kad kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, siekdami išsiaiškinti, ar konservatorių veikla ribojant parlamentinę kontrolę nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai. LIETUVOS RYTAS
Europos parlamentas (EP) užvakar priėmė rezoliuciją, nepritariančią naujai tarpvyriausybinei sutarčiai, reikalaujančiai į nacionalines konstitucijas įtraukti fiskalinės drausmės taisykles. Minėtoje EP priimtoje rezoliucijoje reiškiamos abejonės, ar reikia tokio susitarimo už ES sistemos ribų. Įgyvendindama dar tik rengiamą ES šalių susitarimą dėl griežtesnės finansų priežiūros Lietuva turbūt Konstitucijos nuostatų nekeis, bet priims konstitucinį aktą, savaitės pradžioje sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius. Pasak Č.Stankevičiaus, dėl naujosios sutarties projekto gautos pirminės Finansų ministerijos, Europos teisės departamento išvados, šis klausimas aptartas su prezidente ir „formuojasi požiūris, kad Lietuva pritars sutarčiai“. Visa Lietuvos valdžia nuolankiai suskubo pareikšti pritarimą dokumentui, kurio dar niekas net nematė. RESPUBLIKA
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše ir vienmandatėje apygardoje Radviliškyje į Seimą kandidatuoti ketina operos solistas Vytautas Juozapaitis. „Faktu šią informaciją vadinti būtų neatsakinga, nes kandidatų sąrašų dar nepatvirtino partijos taryba. Nesu partijos narys, todėl negaliu pasakyti, kas bus nuspręsta partijoje, tačiau iš savo pusės galimybės dalyvauti rinkimuose neatmetu“, – kalbėjo V.Juozapaitis. Solisto sprendimas į didžiąją politiką žengti su TS-LKD netikėtas, mat prieš kelerius metus konservatorių vadovaujamai Vyriausybei priimant sprendimus dėl mokesčių menininkams didinimo, V.Juozapaitis atvirai juos kritikavo ir koneveikė valdžią. Ar nuo to laiko praėjus maždaug trejiems metams menininko pažiūros kardinaliai pasikeitė? KAUNO DIENA
Seimūnė Aurelija Stancikienė apsiskelbė, kad yra išbraukta iš konservatorių rinkimų sąrašų. Tiesa, jos niekas neišbraukė, ji tik šiaip kelia reitingus. Ji lyg tarp kitko užsiminė, kad dabar jau sulaukia visokių pasiūlymų iš kitų partijų ir nežino, eiti čia jai su kitais ar vienai į būsimus Seimo rinkimus. Iš kur ponia Stancikienė sugalvojo, kad ji šitaip nuskriausta – neaišku. Mat net pats premjeras puolė guosti nukentėjusiosios: niekas jos iš jokių sąrašų neišbraukė – ji galės sėkmingai kandidatuoti Varėnos – Eišiškių apygardoje. VAKARO ŽINIOS
Lietuvių literatūros klasikas, poetas Algimantas Baltakis: Po raidę sudėta lietuvybė. Apie knygų skaitymo pranašumus, madas ir valstybės požiūrį į knygą pokalbis su lietuvių literatūros klasiku, poetu Algimantu Baltakiu, sakančiu: jei nebūtume turėję Maironio, šiandien neturėtume Lietuvos. „Neįsivaizduojama gėda būtų prarasti tą taip skaudžiai protėvių apmokėtą draugystę su knyga dabar, kai gyvename laisvoje šalyje ir patys renkamės prioritetus. Juk, atvirai tariant, lietuviška knyga, lietuvių literatūra – viena patikimiausių tautos jungčių, patriotizmo židinių. Juk kuo nusakoma valstybė? Pirmiausia juk kalba ir teritorija. Argi turėtume šiandien nepriklausomą valstybę, jei nebūtų buvę „Aušros“, „Varpo“, Maironio, Vinco Kudirkos? Tikrai ne. Manau, kad Maironį, Justino Marcinkevičiaus trilogiją skaičiusieji ir emigruoti linkę mažiau, o ir išvažiavę savy išsiveža daugiau lietuvybės nei neskaičiusieji,“ – sakė poetas. RESPUBLIKA
Buvęs unikalus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, kuriam pranašautos prabangių prekių parduotuvės, atspindi gyvenimą: brangesnes prekes keičia pigios. Batų parduotuves, knygynus keičia mėsos krautuvėlės. Ten, kur daugybę metų kvepėjo pakalnutėmis, dabar kvepia kumpeliais. Miesto valdininkai idėjų ką tik rekonstruotam bulvarui sako neturintys. Kadaise knygynas buvo trigubai didesnis. Dabar knygynas – nedidelis kambarėlis. Tarp knygų nuobodžiauja pardavėja. „Jeigu knygos kainuotų pigiau, gal tada pirkėjų eilutė stovėtų knygyne?“ – retoriškai klausė žinoma šiaulietė gydytoja Daiva Daunorienė. D. Daunorienė mano, kad knygų kainą sukelia per daug išgražintas jų paviršius, dažnai lenkiantis turinį. „Būkim realistai. Knygą galima paskaityti ir internete, o pavalgyti žmonėms visada reikėjo ir reikės“, – sako gydytoja D.Daunorienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Užvakar ryte su įkalčiais sulaikytas bene labiausiai miestą teršęs grafitininkas, pasirašinėjęs „Gi nov“ vardu. Iš inteligentų šeimos kilęs vaikinas buvo uždarytas į areštinę, gali būti, kad ateityje jam teks atlyginti didžiules sumas siekiančius nuostolius. 23 metų klaipėdietis Gintaras Genčas su bendrininku įkliuvo ankstų trečiadienio rytą senamiestyje, Tiltų gatvėje esančiame kazino. Įstaigos darbuotojai apie 6.40 val. pastebėjo ant sienų piešiančius vaikinus, pranešė apie tai policijai, o į įvykio vietą atskubėję patruliai juos sulaikė. „Kokie nuostoliai – kol kas neaišku, aštuonis mėnesius policiją nuolat informuodavome apie naujus darbelius. Bet jeigu kiekvieno atvejo žalos vidurkį skaičiuosime po 1 000 litų, tai per visą Klaipėdą ir milijonas susidarys. Policininkams – ačiū, jie savo žodį ištesėjo“, – sakė kova su grafitininkais pagarsėjęs Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas. VAKARŲ EKSPRESAS
Buvusi grožio konkurso „Mis nelaisvė“ dalyvė 40-metė Inga Karamyševa vakar išgirdo jau dešimtą nuosprendį. Už vagystes ir plėšimą moteris pataisos namuose turės praleisti dar dvejus metus. „Kadangi esate recidyvistė, teismas skiria griežčiausią įstatymo numatytą bausmę“, – paskelbęs nuosprendį I.Karamyševai paaiškino teisėjas. Kalbėdama teisme moteris pripažino esanti per silpna pradėti dorą gyvenimą, nors to ir labai trokšta. Ypač to norėtų dėl savo mažamečio sūnelio, kuris šiuo metu auga pas globėją. Tačiau gyventi laisvėje dorai I.Karamyševai nepavyksta. Praėjusių metų liepą išėjusi iš Panevėžio pataisos namų ji jau po dviejų savaičių įvykdė naują nusikaltimą. LIETUVOS RYTAS
Kova dėl vaiko – ne tik ilgai trunkantis Kauno priemiesčio Garliavos skaudulys, sudominęs ir net supriešinęs Lietuvos žmones. Dviejų šeimų „mūšiai“ dėl mažametės našlaitės globos nesibaigia ir netoli Balbieriškio miestelio (Prienų r.). Dabar jie jau peraugę į kovą dėl mergytės įvaikinimo. Ar teismas nuspręs, kad šiuo metu mama našlaitės vadinama moteris gali būti jos įmote, ar nurodys išplėšti mergaitę iš jai įprastos aplinkos ir perduoti visai nepažįstamai šeimai? Atsakymas – Meilės dieną, vasario 14-ąją. „Ar galės našlaitė globėją toliau vadinti mama?“ AKISTATA
