Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais. Iš kur tada gauti pinigų? Seniai siūlėme didinti minimalią algą, mažinti Vyriausybės išlaidas ir priimti įstatymus, kurie skatina ekonomiką“, – sakė Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. „PVM didinimo galvosūkis – Seimo išradingiausiems“. VAKARO ŽINIOS
Staiga apsižiūrėjus, jog reikės koreguoti kitų metų biudžeto projektą, įtampa Permainų koalicijoje pasiekė tokį lygį, kad kai kurie aukšti politikai netgi ėmė svarstyti įvairius Vyriausybės griūties variantus. Į politines rietenas turėjo skubiai įsikišti ir aistras malšinti net Dalia Grybauskaitė. „Mes – prieš 23 proc. PVM, ir taškas“, – kalbėjo liberalcentristų ministrai. Liberalų sąjūdžio vedliai užkulisiuose net prabilo apie galimą traukimąsi iš koalicijos, jei dešinieji dėl PVM didinimo Seime suvienytų pajėgas su opozicija. Opozicinių frakcijų atstovų tvirtinimu, įtakingi dešiniųjų veikėjai neregėtai aktyviai mėgina derėtis dėl galimos paramos laiminant biudžetą. PVM didinimui 2 ar 3 proc. kol kas nepritaria ir dalis Seimo konservatorių. Jie premjerui priekaištauja, kad tuo jis galutinai „nužudys“ partiją prieš rinkimus. Tačiau A. Kubilius prieš bendražygių nosis mojuoja svarbiausiu ginklu – D. Grybauskaitės parama. „Premjeras mums ketvirtadienį pranešė, kad prezidentė pritaria idėjai didinti PVM“, – „Lietuvos rytui“ sakė konservatorių frakcijos nariai. Valdančiųjų partijų lyderių teigimu, savaitgalį jie mėgins vis dėlto įvykdyti D. Grybauskaitės nurodymą ir susitarti dėl bendros pozicijos. „Skylės – biudžete ir valdžios laive“. LIETUVOS RYTAS
Seimas vėl suskato domėtis „Snoro“ istorija. Ketvirtadienį rinkti parašai parlamentarų, kurie sutinka, kad Lietuvos bankas atskleistų informaciją, ar jie, sužinoję apie banko problemas, neatsiėmė „Snore“ laikytų indėlių. 130 Seimo ir Vyriausybės nariai savo parašais davė sutikimą, kad būtų paviešinta informacija apie jų galimas pastarojo laikotarpio finansines operacijas „Snoro“ banke. Iniciatyvos rinkti parašus ėmėsi Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Pasak jo, „visuomenė turi teisę žinoti, o kito teisinio kelio, kaip asmeninis sutikimas, deja, nėra“. Iki vakaro iš dalyvavusiųjų posėdžiuose atsisakė pasirašyti, kad būtų paviešinta informacija apie jų galimas pastarojo laikotarpio finansines operacijas „Snore“, 5 Seimo nariai: Valdemaras Valkiūnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Vytautas Gapšys, Algimantas Salamakinas ir Konstantas Ramelis. „Ne visi seimūnai pribrendo išpažinčiai“. RESPUBLIKA
Ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai patvirtino naują veiklos reglamentą. Tai reiškia, kad netrukus, jau nuo Naujųjų metų, jie galės gerokai pasididinti atlygį už darbą taryboje. Anksčiau šio miesto tarybos nariai, komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai per mėnesį galėdavo gauti didžiausią – 760 litų – išmoką neatskaičius mokesčių. Tačiau jau nuo 2012-ųjų pradžios kiekvieno išrinktojo išlaikymas mokesčių mokėtojams atsieis beveik dvigubai brangiau – 1 370 litų. Dzūkijos sostinės politikai priėmė ir dar vieną neįtikimą sprendimą – jiems pinigai turėtų būti išmokami iš anksto, kas ketvirtį pervedami avansu. Liberalų ir centro sąjungos narys Gediminas Jegelavičius tarybos narių sprendimą pavadino „maksimaliu pinigų paėmimu iš miesto biudžeto“, juolab kad Dzūkijos sostinės pinigai įstrigę „Snoro“ banke. „Alytuje baigėsi krizė“. LIETUVOS ŽINIOS
Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir 1863 m. sukilėlių vado Antano Mackevičiaus paminklo konkurse – tik vienas dalyvis. Šio konkurso sąlygas menininkai jau anksčiau pavadino absurdiškomis, nes darbams sukurti duotas vos mėnuo. Tačiau dviem savaitėms pratęsus darbų pridavimo datą, architektams ir skulptoriams entuziazmo nepadaugėjo. Komisija sulaukė dviejų pasiūlymų, bet vienas bus pripažintas neatitinkantis reikalavimų, nes pateikta ne visa medžiaga, kitas galės būti vertinamas. „Jau 10 metų mūsų meno pasaulis niekaip nesugeba padaryti darbų“, – sakė mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius. Tai, kad A. Mackevičiui taip ilgai nesukuriamas paminklas, vicemero teigimu, „rodo tam tikrų kūrėjų impotenciją“. Abu pasiūlymus, taip pat ir tą, kuris nebus vertinamas, planuojama eksponuoti savivaldybėje. Kada konkurso komisija paskelbs verdiktą – kol kas neaišku. „Paminklo konkursas – pajuokai“. KAUNO DIENA
Dainininkę ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentę Astą Krikščiūnaitę žinia, kad jos triūsas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, pasiekė tądien, kai ji rengėsi Lietuvos lakštingala vadinamos Beatričės Grincevičiūtės 100-mečio minėjimo vakarui ir koncertui. Vilniaus rotušėje susirinkę kamerinės muzikos gerbėjai tą vakarą sveikino ir ją, Beatričės dainavimo tradicijų tęsėją ir šio iškilaus renginio vieną iš organizatorių. „Gyvenime paradoksų esu patyrusi nemažai, bet Lietuvos nacionalinė premija mane nepaprastai džiugina. Ši žinia pasiekė mane ypatingą dieną, lapkričio 28-ąją, per asmenybės, su tamsa žengusios į šviesą, kopusios nuo nesėkmės iki didžiulio pripažinimo, Beatričės Grincevičiūtės 100-ąjį gimtadienį. Laikau tai ženklu, kad turiu tęsti jos jausminį pasaulį per muziką“, – sakė A. Krikščiūnaitė. „Dainuoti stengiasi širdimi, kaip Beatričė“. RESPUBLIKA
Ketvirtadienį ryte Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Seimo narys Naglis Puteikis kaltinamas piktnaudžiavimu ir teismo sprendimo nevykdymu. Pirmąjį posėdį panoro stebėti gausybė žiūrovų, dalis jų liko netilpę už durų, kai kuriuos teko iš salės išvaryti, nes šie triukšmavo. Kaltinimai N. Puteikiui pareikšti po to, kai dar būdamas Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovu jis atsisakė suderinti žemės sklypo Herkaus Manto g. 11 detalųjį planą, nors tai neskundžiamu sprendimu padaryti jį įpareigojo teismas. Sklype statybas planuoja UAB „Investicijų kvadrantas“. N. Puteikis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnus bei prokurorus prieš posėdį pavadino „nemokamais advokatais verslininkų, kurie greičiausiai bando prastumti eilinę nekilnojamojo turto aferą“. Politikui už inkriminuojamas veikas gresia laisvės atėmimas iki 4 metų. „Seimūno teismas – kaip spektaklis“. VAKARŲ EKSPRESAS
Buvusi pirmoji Panevėžio ponia Danutė Matuzienė vakar vakare jau galėjo džiaugtis laisve – ji iš areštinės paleista už 40 tūkst. litų užstatą. Bendrovės „Panevėžio energija“ korupcijos byloje, į kurią įsipainiojo ir Seimo nario Vito Matuzo žmona, atsirado ir daugiau įtariamųjų. Jų – ne mažiau kaip šeši. Skaičius žmonių, kuriems bus pareikšti įtarimai, dar gali keistis. Kai kuriuos įtariamuosius teismas vakar leido suimti. Antradienį įtarimai piktnaudžiavimu buvo pareikšti bendrovės „Panevėžio energija“ generaliniam direktoriui Vytautui Šidlauskui ir verslininkei D. Matuzienei. Seimo nario žmona yra susijusi su bendrove „Platina Group“, kuri laimėjo „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkursą tiekti biokurą – esą šiai ir dar vienai bendrovei, kurios akcininkė yra „Platina Group“, buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti konkursą. V. Šidlausko tikinimu, STT ir prokurorų tyrimas buvo pradėtas dėl konkurso rezultatais nepatenkintos trečios įmonės skundų. „Politiko žmona atgavo laisvę“. LIETUVOS RYTAS
Ketvirtadienį Klaipėdos apylinkės teisme buvo paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje aktorė Eglė Jackaitė ir įmonės vadovė Erika Kabečiūtė kaltinamos sudariusios fiktyvią darbo sutartį, leidusią iš valstybės pasisavinti per 150 tūkst. litų „Sodros“ išmokų. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė atsižvelgė į tai, kad E. Jackaitė viena augina du nepilnamečius vaikus ir jai skyrė 20,8 tūkst. litų baudą. E. Kabečiūtei skirta 15,6 tūkst. litų bauda. Taip pat abiem moterims priteista solidariai grąžinti „Sodrai“ patirtus ir likusius negrąžintus nuostolius – 22 tūkst. litų. „Nuo kalėjimo E. Jackaitę išgelbėjo motinystė“. VAKARO ŽINIOS
Lietuvoje užfiksuotas bene pirmas atvejis, kai nusikaltėlis, užpuolęs merginą, įdūrė jai švirkštu ir susargdino. Į Šiaulių ligoninę trečiadienį apie 11 val. kreipėsi 21 metų K. S. ir pranešė, jog išvakarėse apie 14 val. Šiauliuose, Aušros alėjoje, ją užpuolė nepažįstamas jaunuolis ir švirkštu įdūrė į šlaunį. Pastebėjusi, kad įdurta vieta rausta, K. S. kreipėsi į medikus. Šie nustatė infekciją, mergina paguldyta į ligoninę. Tokio atvejo, kad žmogus būtų susargdintas jam įdūrus švirkštu, neprisiminė nė vienas LŽ kalbintas pareigūnas. Pasak 2-ajame policijos komisariate (PK) dirbančio Aleksandro Kratkausko, šiemet Vilniuje užpuolimų grasinant švirkštu neužfiksuota. Anksčiau jų pasitaikydavo, kartais – gana nemažai. „Užkrėsta mergina“. LIETUVOS ŽINIOS
Buvęs slaptas policijos informatorius, išdavęs žiniasklaidai ir pačią policiją, kuri neužkirto kelio Drąsiaus Kedžio žmogžudystėms, tapo visiems žinomas. Laikraštininkai jį vadino tik inicialais, o televizininkai, lenktyniaudami dėl reitingų, visiems paskelbė jo pavardę ir viešai parodė, kaip jis atrodo. „Ar liks gyvas buvęs slaptasis liudytojas?“ AKISTATA
