nacionalinė premija

Nacionalinę kultūros ir meno premiją už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose gavusi fotomenininkė Violeta Bubelytė nesutinka, kad nuogą kūną reikėtų laikyti drąsa. „Autoironija – sutinku. Drąsa? Niekaip nesuprantu to reiškinio, kas yra drąsa kūryboje. Drąsa gali būti eiti per sulūžusį tiltą, o kūryboje, gal būsiu nepopuliari – ką nori, tą ir darai, jei turi sugebėjimą ir norą“, – pirmadienį BNS sakė menininkė.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė sako besidžiaugianti, jog šio svarbaus kūrybos įvertinimo sulaukė dar būdama gyva. „Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius 71-erių Mindaugas Urbaitis sako nesistengiantis auditorijos priblokšti gausumu, o norintis nesikartoti ir savo kūrinio idėja pasiekti klausytoją. Šiemetiniu premijos laureatu pirmadienį paskelbtas M. Urbaitis teigė, jog žinia apie premiją jam buvo „labai smagi, džiugi ir netikėta“. „Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja.

Aktorė Rasa Samuolytė sako besidžiaugianti darbu su talentingais režisieriais ir partneriais bei gavusi už jį Nacionalinę kultūros ir meno premiją.   Už įspūdingą aktorystės diapazoną ir įtaigą įvertinta R. Samuolytė teigė apie pelnytą Nacionalinę premiją sužinojusi iš karto po repeticijos. „Daug jaudulio, daug virpulio vidinio ir džiaugsmo, jau jaučiu, kad jis ateina. Nes kai sužinau, tai virpulys krėtė, dabar jau pradedu džiaugtis, – BNS pirmadienį kalbėjo laureatė.

Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją pelniusi šiemet 80-metį atšventusi poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė sako nesitikėjusi šio apdovanojimo, kuris kartu yra ir įvertinimas vaikų literatūrai. Ji tvirtino esanti pamaloninta ir dar turinti kūrybinių planų ateičiai.  „Nežinau, ar aš nusipelniusi, apie save taip negalvoju, bet kad pamaloninta, tai tikrai labai.

„Už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“ Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas Rimvydas Stankevičius sako, jog kertinis žodis šiame apdovanojime yra „nacionalinė“, nes tik tokia kultūra yra išskirtinė. „Mano galva, kiekviena tauta daugiausiai, ką gali padaryti, sukurti – tai nacionalinė kultūra. Pažiūrėkime, senovės Graikija – jau kiek šimtmečių nėra, o jų nacionalinė kultūra dar tebesvaigina sielas ir širdis po šiai dienai“, – BNS pirmadienį sakė R. Stankevičius.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota kino režisierė Giedrė Žickytė sako labiausiai esanti dėkinga artimiesiems ir bendraminčiams, kurie „ir pasitiki, ir iškenčia“. „Kūrybinis kelias, kurį nuėjau, mane atvedė iki šio įvertinimo, kurį turiu dabar.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Manto Kvedaravičiaus tėvas Olgertas Kvedaravičius tikisi, kad sūnaus filmai bus švieselė tiems, kurie dar išlieka abejingi Ukrainoje patiriamiems karo žiaurumams. „Aišku, džiaugiamės, galvojame, kad ir sūnus būtų džiaugęsis, kai yra taip įvertintas. Galbūt net mes savo vaiko taip neįvertinome. Labai džiaugiamės“, – sunkiai tramdydamas ašaras BNS pirmadienį po premijų paskelbimo kalbėjo O. Kvedaravičius.

Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas Kazys Saja dalį jos svarsto skirti Ukrainai, sako jo sutuoktinė Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė. Ji BNS sakė, kad naujieną 90-ies rašytojas su ja sutiko vienoje Vilniaus ligoninėje, kur yra gydomas, tačiau džiugiai. „Jį tai, žinoma, pradžiugino. Jis pats juokauja, nes tai jau ketvirtas kartas, kai jis siūlomas. Sako: trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas – išsipildo.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija šių metų premiją nusprendė skirti muziejininkui, etnoastronomui Jonui Vaiškūnui. Premijos skyrimo proceso skaidrumas sukėlė abejonių Kultūros ministerijai, ji savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). „Kultūros ministerija, susipažinusi su laureato atrankos procesu ir siekdama eliminuoti galimus interesų konfliktus bei išlaikyti Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos prestižą, kreipiasi į Vyriausiąją tarnybin...

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikta 30 kandidatų, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma dirigentui Stanislavui Domarkui, fotomenininkams Aleksandrui Ostašenkovui, Rimantui Dichavičiui ir Violetai Bubelytei, aktoriams Arvydui Dapšiui, Dainiui Svobonui, kino operatoriui Donatui Pečiūrai, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Eidamas 89-uosius metus pirmadienį mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius, chorų dirigentas, pedagogas Povilas Mataitis, pranešė Kultūros ministerija. „Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, įkūrusios ypatingu reiškiniu mūsų šalies kultūroje tapusį Lietuvių folkloro teatrą“, – užuojautoje sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Nacionalinė kultūros ir meno premija aktorei Viktorijai Kuodytei bus įteikta pirmadienį, BNS informavo Prezidentūra. Premiją įteiks prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės vadovas priverstas aktorei atskirai teikti premiją, nes ketvirtadienį, kai vyko iškilminga nacionalinių premijų teikimo ceremonija, ji nebuvo įleista į Prezidentūrą. Dėl to atsiprašė ir prezidentas, ir jo patarėja, ir Kultūros ministerija.

Šaukštas deguto apkartino iškilmingą, laureatų ir visuomenės lauktą Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją. Savo apdovanojimo negalėjo atsiimti aktorė Viktorija Kuodytė. Ji paprasčiausiai nebuvo įleista į prezidentūros rūmus. Ji per klaidą neįtraukta į renginio dalyvių sąrašus. V. Kuodytės atsiprašė kultūros ministerija, atsiprašo ir pats prezidentas, žadantis premiją jai įteikti asmeniškai.

 Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį paragino žmones gerbti įvairovę, nes „kitaip galime prarasti viską“. Premiją gavęs rašytojas Marius Ivaškevičius buvo sulaukęs buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų kritikos apjuodinus Lietuvos partizanus romane „Žali“. Nors konkrečių menininkų ir kūrinių prezidentė neįvardijo, šalies vadovė teigė, kad „be įvairovės, be mūsų skirtingumo pripažinimo, nei mes, nei valstybė negalėtų judėti ...

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba šeštadienį paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. „Rašytojų sąjungos valdyba primena, jog viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę, o žmogaus teisių Lietuvos Respublikoje yra paisoma“, – pažymima Rašytojų sąjungos valdybos pareiškime.

 Už charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi aktorė Eglė Gabrėnaitė sako bandanti vadovautis šia savybe ir dirbdama su būsimais jaunaisiais aktoriais. „Kiek žinau, esu apdovanota už maksimalizmą. Tai, vadinasi, savo studentams sakau teisybę, sakau: vaikai, man – 67 metai, bet mano kartelė, užuot leidusis, visą laiką kyla, kiekvieną kartą aš noriu daugiau ir daugiau. Galvoju, kad tai yra gerai“, – BNS sakė aktorė.

  Tarp šiųmetinių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – rašytojas Valdas Papievis, aktorius Vytautas Anužis, režisierius Gytis Lukšas.   Šių metų premijos laureatais taip pat tapo džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, architektas Audrius Ambrasas, tapytoja Rūta Katiliūtė. Trečiadienį laureatus paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika pretendentų svarbiausiai šalies kultūros premijai gauti. Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą pateko režisierius Gytis Lukšas, vertėjas Vladas Petrauskas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, fotomenin...

Eseistė Giedra Radvilavičiūtė sako esanti dėkinga už jai skirtą Nacionalinę premiją, tačiau teigia matanti daugybę kitų rašytojų bei apie kultūrą rašančių žmonių, kurie vertesni šio įvertinimo. „Man tai buvo netikėta. Yra nemažai žmonių ir aš galėčiau vardinti pavardėmis, kurie yra vertesni – tiek rašytojai, tiek rašantys apie kiną, tiek filosofai. Man pačiai labai patiko formuluotė premijos gavimo – pastaraisiais metais pasukau į publicistiką.

Šiemet tarp Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų nėra nė vienos moters. Tačiau, anot vienos iš Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narių, teatrologės Irenos Veisaitės, šįkart nebuvo nė vienos premijos vertos moters. „Žinote, turiu pasakyti, kad kai aš vertinu arba galvoju apie laureatus, aš tikrai neskiriu jų pagal lytį, o pagal nuopelnus kultūrai ir menui. Mums pateiktame sąraše buvo ir keletas moterų, bet jos nepateko į išrinktųjų sąrašą.

Marijonas Mikutavičius dažnai pasvajoja parašyti knygą. Ne bet kokią – tokią, kuri būtų įvertinta Nacionaline premija. Ir sukurti scenarijų filmui, kuris būtų apdovanotas bent jau Sidabrine gerve. BTV laidoje „Skanus pokalbis„ M. Mikutavičius Nomedai atskleids savo slapčia puoselėjamas svajones. „Aš labai pavydžiu žmonėms, kurie visa gyvenimą paskiria vienai idėjai. Aš niekaip nepasirenku krypties“, - prisipažins jis.

Ateinančią savaitę, vasario 16-ąją, Lietuva minės Valstybės atkūrimo 94-ąsias metines. Bus prisimenami prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai, pagerbiami mūsų šaliai nusipelnę šių laikų žmonės. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Kandidatų gauti Nacionalines premijas sąraše – ir atlikėjas Andrius Mamontovas, politikas, muzikologas V. Landsbergis. Daugiausia šiame sąraše – dailininkų, o fotomenininkų – vienas.

Veronika Povilionienė, vos išėjusi į sceną, sukelia ovacijas, liudijančias publikos meilę ir džiugų laukimą. O juk ši pusamžė moteris nesiruošia nei nustebinti, nei priblokšti, tik padainuoti liaudies dainą, gal net girdėtą. Negi mes taip išsiilgę tų neįmantrių dainų? Negi neturime kitų atlikėjų? „Nesu jokia atlikėja. Visada pataisau, kai taip mane pavadina. Aš ne atlieku dainą, o dainuoju! Esu dainininkė“, – pabrėžia Veronika.

Nuo liepos 5 dienos Kauno fotografijos galerija taps išskirtine erdve, sutalpinsiančia ne tik laikinosios sostinės, bet ir Vilniaus bei uostamiesčio senamiesčius. Jubiliejinė nacionalinės premijos laureato, fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuvos senamiesčiai“ (1974-1985)“, nugramzdins mus į šių miestų “širdžių" 8-9 deš. gatvės gyvenimą bei leis jį pažinti iš labai arti, o daug kam prisiminti ar tiesiog iš naujo atrasti. Kaip pastebi menotyrininkas dr.

Kultūros ministerijoje įvykusį konkursą Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovo pareigoms penkerių metų kadencijai laimėjo iki šiol orkestrui vadovavęs Gintaras Rinkevičius, vienintelis kandidatavęs į šias pareigas.

Vasario 16‒ąją kasmetinėje Nacionalinių kultūros ir meno premijų apdovanojimo ceremonijoje pagerbti kultūros ir meno iškiliausieji. Nuotaikos nebuvo itin šventiškos ‒ renginys prasidėjo tylos minute tą dieną pasaulį palikusio poeto Justino Marcinkevičiaus garbei. „Tauta atėjo į nepriklausomybę per kultūrą,‒ cituodama J. Macinkečių kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. ‒ Per Jūsų kūrybą ir kitų tautų žmonės mus geriau pažįsta ir supranta, mes tampame jiems artimesni.

Jūsų dėmesiui – svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai Pirmadienis, 2010-12-06.  Paskelbti Nacionalinių premijų laureatai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Pirmadienio popietę Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2010 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, išrinkti iš 13 kandidatų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Pirmadienį popiet Kultūros ministerijoje bus paskelbti 2010 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Po premijų skyrimo komisijos tarpinio balsavimo jais pretenduoja tapti trylika žinomų kultūros ir meno žmonių: teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, aktorius Donatas Banionis, kino režisierius Arūnas Žebriūnas, džiazo muzikas Vladimiras Tarasovas, rašytojas Icchokas Meras, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika, skulptorius Vlad...

Nacionalinės premijos laureatas... Šiuo titulu kitados buvo pelnoma žmonių pagarba, teisė vadintis daug nuveikusiu šalies kultūrai asmeniu. Šiandien šie žodžiai vien į ekonomiką, pinigus ir šou orientuotai šalies visuomenei nebereiškia beveik nieko. Nebent premijos dydis trumpam atkreipia godų jos dėmesį, mat 104 tūkstančiai litų – ne juokas.

Kultūros ministerija paskelbė kultūros ir meno kūrėjus, pretenduojančius gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Šiomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama įvertinti reikšmingiausius Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų kūrinius sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ilgametį kūrėjų kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Poetas, dramaturgas, eseistas Sigitas Parulskis 2004-aisiais tapo Nacionalinės premijos laureatu, jo esė knyga „Sraigė su beisbolo lazda“ skaitytojų išrinkta geriausia 2007-ųjų, o romanas „Murmanti siena“ – viena iš penkių geriausių 2009-ųjų metų knygų. „Sraigė su beisbolo lazda“ – trumpų istorijų, skelbtų tuometiniame interneto portale Omni.lt, rinkinys.

Prezidentūroje tradiciškai, o šiemet jau 20-ąjį kartą, įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. „Kūryba yra tiesiausias kelias į laisvę. [...] Menas yra ne tam, kad būtų mėgstamas, o tam, kad atspindėtų ir keistų mus, darytų mus geresniais“, – pirmą kartą pasveikindama kultūrininkus kalbėjo šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji paragino dažniau prisiminti lietuvių kūrėjus.

Net ir apdovanotas aukščiausiu įvertinimu - Nacionaline kultūros ir meno premija aktorius Rolandas Kazlas vis dar nepamiršo to mažo žmogaus iš mažo Molėtų miestelio mažos Mechanizatorių gatvelės... “Svarbiausia, koks išlieku žmogus” - Tą dieną, kai buvo paskelbti Nacionalinių premijų laureatai, sakėte, kad esame akimirkos didvyriai. Vis dėlto premija - visam gyvenimui. O iki jos reikia įveikti netrumpą keliuką.

Penktadienį Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2009 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, išrinkti iš 14 kandidatų. Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnęs kino režisierius Almantas Grikevičius apdovanotas ir už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą. Teatro režisierius Jonas Rimgaudas Jurašas apdovanotas už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą.