Premiją gavęs rašytojas Marius Ivaškevičius buvo sulaukęs buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų kritikos apjuodinus Lietuvos partizanus romane „Žali“.
Nors konkrečių menininkų ir kūrinių prezidentė neįvardijo, šalies vadovė teigė, kad „be įvairovės, be mūsų skirtingumo pripažinimo, nei mes, nei valstybė negalėtų judėti į priekį“.
„Lietuva turi išlikti ta europinės kultūros ašimi ir šalimi, kurioje mes turime laisvę būti laisvais. Todėl, tik atvirai diskutuodami, priimdami ir gerbdami įvairias nuomones, galime kurti pažangos valstybę“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame koncerte Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.
„Kitaip galime prarasti viską, drausdami ir neleisdami kitiems būti laisvais, galime prarasti savo ateitį. Už tai, esu įsitikinusi, kovojo signatarai ir partizanai, nes jie kovojo už teisę būti laisviems“, – pridūrė ji.
Šalies vadovė paragino žmones „būti laisviems viduje ir suprasti kito laisvę“.
Kelios organizacijos reikalavo sušaukti premijų komisijos posėdį ir iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos M. Ivaškevičiui.
Be to, 32 žmonės prašė teisėsaugos pradėti tyrimą dėl romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Prokuratūra tai padaryti atsisakė.
Pats M. Ivaškevičius atsiimdamas premiją pareiškė, kad svarstė jos atsisakyti.
„Daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos, bet tiesiog supratau, kad tai būtų toks tiesus kvietimas primityvaus mąstymo įsigalėjimui ir atsitraukimas“, – sakė rašytojas.
Jis paragino kūrėjus, ypač jaunimą „nepasiduoti baimei suklysti“.
„Baimė suklysti yra tokia pati baimė, kaip ir visos kitos baimės. Jeigu ją įsileidi, ji tave suparalyžuoja“, – teigė M. Ivaškevičius.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė tvirtino, kad menininkas turi išlikti laisvas.
„Tik talentingas menininkas gali patekti į įtampų ir prieštarų lauką, atverti žaizdas, kurias gal ir norėtume pridengti bendrais žodžiais“, – teigė V. Daujotytė-Pakerienė.
„Tapatybė tvirtinama ne tik pritarimais, bet ir kritiniais vertinimais. Mitai, kuriuos susikuriame gynybai ir savigynai, turi būti patikrinami ir išbandomi pasikeitusiomis sąlygomis. Istorija yra visų – istorija nepriklauso niekam“, – kalbėjo ji.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos taip pat buvo įteiktos dirigentei Mirgai Gražinytei, rašytojui Vytautui Martinkui, kino operatoriui Audriui Kemežiui, aktoriui Dariui Meškauskui, vizualaus meno kūrėjui Artūrui Railai.
V. Martinkus įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį, M. Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, M. Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, D. Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, A. Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą, A. Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.
A. Kemežys apdovanotas po mirties, premiją atsiėmė jo žmona Galina Kim. Kino operatorius mirė pernai vasarį, eidamas 45-uosius metus.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.
