Ketvirtadienį susitinkantys prezidentas G. Nausėda ir premjeras S. Skvernelis ne tik aptars naujų ministrų kandidatūras, bet ir tarsis dėl teisinių niuansų, kaip bus atnaujinta Vyriausybė.
Premjeras: „yra įvairūs keliai“
Konstitucija numato, kad, pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip Vyriausybė turi atsistatydinti.
Nuo 2016 metų gruodžio, kai ši Vyriausybė pradėjo darbą, jau pakeisti šeši ministrai, o planuojama keisti dar tris – žemės ūkio, susisiekimo ir vidaus reikalų.
Koalicijai baigus derybas, svarstyta pakeisti tris ministrus dar iki prezidentui patvirtinant visą kabinetą, tačiau būtent tokiu atveju Seimui tektų balsuoti dėl Vyriausybės programos.
Tuo metu pats premjeras S. Skvernelis dėl šio klausimo, atrodo, ramus. Šią savaitę paklaustas, kaip ketina elgtis, kad nereikėtų iš naujo stoti prieš Seimą, premjeras patikino, kad „yra įvairūs keliai“.
„Yra Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Niekur nėra numatyta, kad turėtų būti balsuojama dėl Vyriausybės programos, net ir keičiant daugiau negu pusę ministrų. Tiesiog yra procedūros numatytos Seimo statute. Kas ir bus padaryta. Jeigu bus toks kelias pasirinktas, bus pristatyti nauji ministrai, bus pusės valandos diskusija ir įgaliojimų grąžinimas. Galbūt bus kitas kelias pasirinktas. Yra įvairūs keliai. <...>
Vyriausybės programa gali būti netvirtinama, nes nebus keičiama, o ministrai gali būti tvirtinami ir atskirai. <...> Tai reiškia, kad prezidentas pirmiausiai pasirašys dekretą dėl ministro pirmininko, jeigu pasirašys, o tada prasidės kitos teisinės procedūros numatytos“, – antradienį tv3.lt sakė S. Skvernelis.
Būdas apeiti Konstituciją
Panašu, kad politikai linksta prie pastarojo S. Skvernelio minėto varianto – prezidentui patvirtinti senąją Vyriausybės sudėtį, keičiant tik vieną ministrą, o likusius keisti paskui.
Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius paaiškina, kaip premjeras ir prezidentas gali apeiti Konstituciją, kad Vyriausybė galėtų toliau veikti nestodama prieš Seimą. Jei pasikeistų daugiau kaip pusė ministrų, Konstitucija numato dvi situacijas.
„Pirmoji situacija: jeigu Seimas pritars ministro pirmininko kandidatūrai, na, jau pritarė, jeigu prezidentas paskirs S. Skvernelį ministru pirmininku, išleis dekretą, o tikriausiai išleis, ir jeigu toje Vyriausybėje nepasikeis daugiau kaip pusė ministrų, tai Vyriausybė bus iš karto laikoma iš naujo gavusi įgaliojimus veikti. Tada nereikia jokios programos, nereikia į Seimą eiti. Ir visi ministrų pasikeitimai bus skaičiuojami iš naujo“, – tv3.lt kalbėjo V. Sinkevičius.
Antruoju atveju, jei pasikeistų daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė įgaliojimus gautų Seimui pritarus Vyriausybės programai, tačiau ir to galima išvengti.
„Jeigu pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, premjeras turės pateikti Seimui naują programą ir Seimas balsuos dėl programos – pritarti ar ne. O apeiti galima. Galima pateikti prezidentui tokią pačią Vyriausybės sudėtį, kokia yra dabar, nieko nekeisti arba vieną pakeisti ministrą. Prezidentas patvirtina tokią pačią sudėtį, kokia yra dabar. Tada Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti ir nereikia programos į Seimą nešti. Praėjus savaitei, premjeras pateikia prezidentui siūlymą pakeisti tuos tris ministrus į naujus. Jie pakeičia tris ministrus ir viskas. Tai va jums būdas apeiti Konstituciją“, – juokėsi V. Sinkevičius.
Trys nauji kandidatai
Vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio turėtų būti pasiūlytas Lenkų rinkimų akcijos atstovas Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministru vietoje Eimučio Misiūno bus siūlomas vadovauti „lenkų“ narys Jaroslavas Narkevičius, o žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį bus siūloma pakeisti „socialdarbiečiu“ Andriumi Palioniu.
Valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
