Gerų žinių Vilniui neturi
Brangstanti šildymo žaliava, tiek biokuras, tiek gamtinės dujos, 2019 m. ir toliau išliks svaria priežastimi, kodėl šilumos kainos ir toliau stiebsis į viršų.
Anot Lietuvos nepriklausomų šilumos tiekėjų asociacijos (LNŠTA) prezidento Vytauto Kisielio, 2018 m. pabaigoje biokuras buvo apie 30 proc. brangesnis nei praėjusiais metais. Jeigu šios žaliavos kainos nekris, tai tiesiogiai atsilieps ir šilumos kainoms.
„Šilumos kainos skirtinguose miestuose kitąmet gali kilti apie 10-15 proc. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net brangdamas biokuras yra apie tris kartus pigesnis už gamtines dujas. Atsižvelgus į tai, galima būtų prognozuoti, kad aukščiausios šildymo kainos laikysis tuose miestuose, kurių šilumos sistemos vis dar yra didžiąja dalimi priklausomos nuo dujų“, – teigė V. Kisielius.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) valdybos narys Remigijus Lapinskas. Kalbėdamas apie didžiausią šilumos kainų kilimo riziką, jis išskyrė Vilnių, kuriame iš dujų pagaminama ypač didelė dalis šilumos.
„Dažnai kalbama apie biokuro brangimą, bet ne tiek akcentuojama tai, kad dujų kainos 2018 m. irgi pakilo daugiau nei 30 proc.“, – pastebėjo R. Lapinskas.
Gąsdina biokuro tiekėjų bankrotais
LNŠTA vadovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną šilumos kainas lemiantį veiksnį – valdžios sprendimus. V. Kisielius priminė, kad visai neseniai Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus, kuriais norima priversti visus šilumos gamintojus biokurą įsigyti per biržą.
„Bet už biržos ribų biokuras dažniausiai būna pigesnis. Mūsų vertinimu, toks įstatymo pakeitimas privers smulkiuosius biokuro tiekėjus ateiti į biržą, nes už biržos tiesiog nebus pirkėjų. Viena iš prekybos biržoje sąlygų – užstatų sistema. Užstatai, dėl kurių reikšmingai sumažės apyvartinės lėšos, smulkiuosius biokuro tiekėjus gali privesti prie neigiamų finansinių rezultatų, o tai lems jų bankrotus. Tuomet mažės konkurencija, atsivers galimybės konsolidacijai ir didžiųjų biokuro rinkos dalyvių dominavimui. Būtent tai gali tapti augančių kainų priežastimi“, – sakė V. Kisielius.
Apie brangesnę šilumą 2019 m. užsimena ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Anot asociacijos vyriausiosios specialistės Ramunės Gurklienės, prognozuojama, kad 2019 m., esant įprastoms klimatinėms sąlygoms, šilumos kainos gyventojams ir kitiems vartotojams vidutiniškai augs nuo 5 iki 15 proc. Tiesa, pokytis bus skirtingas atskiruose miestuose. Didžiausią įtaką tam turės kuro kainų lygis bei kai kurios kitos kainodaros ir reguliavimo priežastys.
„Biokuras šilumos tiekėjams jau pabrango apie 30-40 proc. Ypač didelę įtaką turėjo šių metų vasarą biokuro įsigijimo „Baltpool“ energijos išteklių biržoje rezultatai, kuomet tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių sandorių kainos vidutiniškai buvo aukštesnės apie 50 proc. lyginant su to pačio laikotarpio sandoriais 2017 m.
Be to, brangsta ne tik biokuras, bet ir gamtinės dujos. Elektros energijos kainos taip pat reikšmingai pakilo, tačiau jų įtaka galutinei šilumos kainai nėra tokia žymi, nes išlaidos elektrai tesudaro apie 2-3 proc. dalį visose sąnaudose“, – sakė R. Gurklienė. Asociacijos teigimu, nuo kuro kainos priklauso apie 30-50 proc. bendros šilumos kainos.
Tiesa, R. Lapinskas dėl biokuro kainų korekcijų kitąmet nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, biokuras metų pabaigoje jau pradėjęs pigti.
„2017 m. biokuras brango dėl lietingo rudens, kuris lėmė paruoštos medienos trūkumą. Norėdami apsidrausti, šįmet biokuro gamintojai sandėlius pradėjo kaupti jau vasarą, tam, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus žiemą.
Be to, vasarą biokurą brangino ir medienos kainos kilimas dėl valstybinės miškų įmonės reformos, algų didėjimas, brangstantis dyzelinas. Bet dabar sandėliai sukaupti“, – sakė R. Lapinskas. Jis pridūrė prognozuojantis, kad 2019 m. biokuro kainos taip pat išliks stabilios.
Skaičiuojama, kad šiuo metu iš biomasės ir komunalinių atliekų pagaminama 70 proc. Lietuvos vartotojų sunaudojamos šilumos, o iš gamtinių dujų apie 28 proc.
Pasakė, kam brangs mažiausiai
Jeigu ekspertai sutaria, kad šilumos brangimo tikimybė 2019 m. yra didelė, tai nuomonės, kurių Lietuvos miestų gyventojai tai pajaus skaudžiausiai ir kodėl, išsiskiria. V. Kisieliaus teigimu, būsimasis šilumos brangimas mažiausiai atsilieps Kaunui ir Klaipėdai. Taip esą yra todėl, kad čia veikia daugiausiai nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie aktyviai varžosi dėl rinkos.
„Be to, rudenį Kainų komisija nustatė, kad ankstesniais metais kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – daugiau nei 9 mln. eurų. Šios bendrovės komisijos yra įpareigotos permokas gyventojams grąžinti mažinant šilumos kainas artimiausiais metais. Toks kainų mažinimas atsvers galimą šilumos brangimą“, – įsitikinęs V. Kisielius.
Savo ruožtu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistė R. Gurklienė aiškina, kad 2019 m. iš didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina, tikėtina, išliks Šiauliuose, kur nėra nepriklausomų šilumos gamintojų.
„Šiauliuose nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. šilumos kaina mažinama dar 4 proc. bendrovės pelno sąskaita. Klaipėdoje po 3 metų vėlavimų, spalį nustatyta bazinė šilumos kaina, palyginus su šiuo metu galiojančia, mažėja 12 proc. Kaune rugsėjo mėnesį nustatyta bazinė kaina taip pat buvo apie 8 proc. mažesnė už galiojančią. Vilniuje, kur žiemos mėnesiais dar deginama daug dujų, šilumos kainų pokytis, greičiausiai, kad nebus palankus vartotojams“, – teigė R. Gurklienė.
Specialistė prognozuoja, kad 2019 metais didžiausios šilumos kainos ir toliau išliks Anykščiuose, Prienuose, Trakuose, Skuode ir Biržuose. To priežastis – didelė pastarųjų savivaldybių priklausomybė nuo gamtinių dujų. Būtent iš šio kuro jose pagaminama didžioji dalis šilumos, o jokių pokyčių kitąmet nėra numatoma.
Žemiausių sąskaitų už šildymą kitąmet, anot R. Gurklienės, gali tikėtis Šiaulių, Utenos, Tauragės ir Mažeikių gyventojai. Šių miestų kuro, naudojamo šildymui, struktūroje dominuoja biomasė.
