Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tv3.lt teigė, kad mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto. Tad ką moksleiviai veiks pailginus moksl metus, kiekviena ugdymo įstaiga turi nuspręsti pati.
„Vieno recepto negali būti. Mes kaip tik norime, kad mokyklos dirbtų kūrybiškai ir inovatyviai. Visuose regionuose savivaldybėms buvo surengtos viešosios konsultacijos. Po tų konsultacijų su kiekvienos savivaldybės švietimo padalinių vedėjais detaliai aptarėme, ką jos gali pasiūlyti savo mokykloms, kaip padėti, pakonsultuoti. Buvo išryškinta tik viena bendra kryptis, kad edukacinėse programose atsirastų daugiau dėmesio savivaldybės autentiškumui ir kontekstui”, - Tv3.lt teigė G. Kazakevičius.
Anot jo, papildomas laikas mokykloje skirtas ne edukacinei veiklai, o daugiau ugdymui.
„Edukacinė veikla nebūtinai turėjo būti nukelta į vasarą, į mokslo metų pabaigą. Daugelis mokyklų nusprendė edukacinei veiklai skirtas dienas išdėlioti per visą ugdymo procesą, ir toks sprendimas sveikintinas. Dalis mokyklų vis dėlto nukėlė į mokslo metų pabaigą”, - aiškino viceministras.
Ilgesni mokslo metai - geresni pasiekimai
Ilgesnis mokymosi laikas – vienas iš svarbių veiksnių, padedančių pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Ypač matematikos ir skaitymo.
„Atsižvelgėme į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas Lietuvai, į tarptautinių tyrimų rezultatus, kurie aiškiai įrodė, kad mokymosi metų trukmė daro įtaką mokinių pasiekimams.
Kai kurie tyrimai patvirtina, kad mokymosi laikas ypač svarbus mokant matematikos ir skaitymo. Mokymosi laiko svarba ryškiausia dviem grupėms mokinių: kurie mokosi lėčiau, kurie ateina iš socialiai nesaugios aplinkos“, - dėstė G. Kazakevičius.
Lietuvoje moksleiviai, lyginant su kitomis šalimis, turėjo bene trumpiausius mokslo metus, o ugdymo programą labai panašią.
„Lietuvos mokiniai iki tol mokėsi 34 savaites per metus, nors daugelyje Europos šalių 37–40 savaičių. Dėl to mokykloje pakankamai didelė įtampa tiek mokytojui, kuriam tenka ugdymo programą išdėstyti per gana trumpą laiką, tiek mokiniui, nes mūsų mokiniai, palyginti su kitomis šalimis, turi bene daugiausiai namų darbų.
Nekeitėme ugdymo plano ir turinio, tiesiog sudaryta galimybė įgyvendinti tą patį ugdymo planą per ilgesnį laiką. Beje, mūsų mokyklų ugdymo programos pritaikytos 39 savaičių mokslo metams: nes būtent tiek jie ir truko Lietuvoje 2008 m., kai buvo atnaujintos ugdymo programos, pagal kurių daugumą mokyklos dirba ir dabar.
Iki 2015 m. mokslo metai Lietuvoje nuolat traukėsi, ir lyginant su 2008 m., sutrumpėjo visu mėnesiu ir savaite. O programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaičių trukmę.
Manome, kad pridėjus papildomų mokymosi dienų mokytojui sudaromos galimybės laisviau ir kūrybingiau planuoti ugdymą, „nespausti“, o mokiniui sumažėja įtampa, tolygiau pasiskirsto mokymosi krūvis – sumažėja namų darbų, daugiau spėjama klasėje“, - tv3.lt aiškino viceministras.
Už papildomas veiklas sumokės ir tėvai
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovų teigimu, papildomas laikas mokykloje bus išnaudojamas pamokos forma. Neva toks susitarimas buvo pasiektas kalbantis su vadovų asociacija. Sutarta, kad mokslo metų pabaigoje rekomenduojama mokykloms taikyti aktyvius mokymo metodus, kitas mokymo formas už mokyklos sienų aplankant muziejus, kitas įdomias vietas ir ten gautą informacija integruoti su ugdymo turiniu.
Vaikai į mokyklą eis pagal tvarkaraštį. Tačiau jei oras leis, mokytojams rekomenduojama edukacines veiklas vykdyti ne klasėse.
„Vyksta pamokos, konsultacijos, projektų pristatymai, kiekviena mokykla turi savo susitarimus. Mes turėsime projektų dienas, vyks konsultacijos, turėsime edukacines išvyka su mokiniais.
Vyks ir pamokas, normalus ugdymo procesas, bet, žinoma, kai geresnis oras, tai įvairios veiklos, atrakcijos, renginiai lauke“, - teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento pavaduotoja Rūta Krasauskienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė. Tačiau už kai kurias moksleivių veiklas gali tekti sumokėti tėvams.
„Pagal tipines Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas sutartis, tėveliai įsipareigoja mokėti už papildomas mokykloje teikiamas paslaugas. Tai yra išvykos ar papildomos veiklos.
Kai kuriose mokyklose šioms veikloms naudojamos edukacinėms išlaidoms skirtos lėšos. Mūsų mokykla iš jų jau antrą kartą bus išleista dalis vaikų į išvyką. Beveik 60 beveik žmonių. Tokia išvyka buvo organizuota ir prieš naujus metus. Tačiau jeigu šių lėšų mokykloms nepakanka, tai sutartyje su tėvais numatyta ir prašoma jų lėšų“, - aiškino R. Krasauskienė.
Anot pašnekovės, šie mokslo metai nebus patys ilgiausi.
„Mokyklos direktore dirbu nuo 2003 metų. Pamenu, kad yra buvę, jog mokslo metai baigėsi ir birželio 19 d. Mokytojai dirba daug ilgiau kasmet ir tik po Joninių jiems prasideda atostogos. Tačiau yra tokių, kurie net ir tada dar neatostogauja, nes ruošiasi įvairiems darbams. Pavyzdžiui, yra mokykloje kolektyvai, kurie ruošiasi dainų šventei, tad darbai tęsiasi, šventei ruošiasi ne tik mokytojai, bet ir mokiniai“, - dėstė R. Krasauskienė.
Nori mažesnio krūvio
Ilgesnius mokslo metus tėvai vertina skeptiškai. Esą nors jie pailginti, mokymosi krūvis nebuvo tinkamai išdalintas. Neva šios kelios birželio savaitės skirtos pramogoms, už kurias dar teks ir susimokėti.
„Mokslo metai nėra labai reikšmingai pailginti. Tai tik savaitė. Vargu ar jos pakaks mokymosi spragoms užpildyti, sunkumams įveikti. Tačiau, žinoma, jei vyks konsultacijos, mokiniams jos bus naudingos. Tačiau dauguma mokyklų tuo metu pasiruošusios organizuoti kitas veiklas: išvykas, muziejų lankymą, įvairias sporto šventes.
Norėtųsi, kad ilginant mokslo metus, mokymosi krūvis būtų išdalintas visiems mokslo metams ir vaikams taip sumažintas visas mokslo krūvis tenkantis per visu mokslo metus. O dabar norisi sužinoti, kokia šio ilginimo nauda?“ - klausia tėvų forumo atstovė.
