„Iš tikrųjų aš pats tik 12 klasėje atradau tikėjimo tiesas. Augau tikinčiųjų šeimoje, bet asmeniškai religija man buvo tik teorija. 12 klasėje aš asmeniškai pajaučiau susitikimą su Dievu: tai buvo ne apsireiškimas – savyje pajaučiau tarsi susitikimą su draugu.
Nuo tada atėjo naujas laikotarpis, o iki tada buvo visiškai tradiciniai adventai: pabuvimas su šeima, 12 valgių, laukimas, šventės, giminės susitikimas. Vėliau viskas persivertė taip, kad šventės tapo asmeniškos“, – apie tai, kaip švęsdavo Adventą su šeima pasakoja kunigas Toliatas.
Raskite laiko sustoti
Kunigas pasakoja, kad Adventas – metas kuomet laukiama Kristaus atėjimo, Kalėdų laukimas. Jis skirtas tam, kad galėtume tinkamai pasiruošti šventėms.
„Labai svarbu, kad savyje sužadintume kiekvienos šventės laukimą, lūkestį, troškimą. Advento tikslas: pažadinti dvasinį alkį, nurimti, pailsėti nuo bėgimo, apmąstyti, kaip praėjo šitie metai, kas įvyko gero, ką būtų galima pakeisti. Tai yra toks metas, kai šiek tiek pristabdome savo lėkimą.
Dabar labai dažnai Adventas prasideda daug anksčiau negu gruodį – spalį ar lapkritį prasideda dovanos ir kvietimas švęsti Kalėdas. Kai viskas prasideda per anksti kyla pavojus, kad atėjus tikrosioms šventėms, jos jau bus praradusios savo aktualumą. Labai svarbu šalia dovanų, šalia lėkimo, klegesio neprarasti tos pagrindinės Advento minties“, – sako jis.
A. Toliatas pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia nurimti, apmąstyti, kas įvyko, ir šiek tiek pabūti su savimi, nes dažnai žmonės tiesiog neberanda laiko sustoti ir apmąstyti, ką ir kodėl darome.
Suteikite žvakėms papildomą prasmę
Pagrindinis šio laikotarpio akcentas – kiekvieną sekmadienį bažnyčioje uždegama vis kita žvakė, simbolizuojanti vieną Advento savaitę. Dažniausiai Advento vainikams namuose pasirenkamos trys violetinės ir viena rožinė žvakė.
„Violetinė spalva simbolizuoja susimąstymą. Tai – susitelkimo spalva. Rožinė simbolizuoja džiaugsmą. Vienas iš advento sekmadienių yra džiaugsmo sekmadienis, kad mes per visą tą laiką nepamirštume esminio dalyko – laukiame džiaugsmingo įvykio, Dievo gimimo mūsų gyvenime.
Tai susimąstyti reikia, kad neprasilenktume per gyvenimo lėkimą. Tos rožinės žvakės reikia nepamiršti, nes mes kartais taip susitelkiame į save, kad nebematome džiaugsmo ir galime jį prarasti“, – įsitikinęs jis.
Skirti daugiau dėmesio kitiems
Šįkart kunigas A. Toliatas siūlo pažvelgti netradiciškai ir taip skirti daugiau dėmesio kitiems žmonėms, kuriems, galbūt, trūksta žmogiškos šilumos.
„Tos žvakės yra tam tikra laukimo forma, todėl būtų galima pagalvoti, kas konkrečiai mano gyvenime yra tos žvakės. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę galima sugalvoti po žmogų iš savo aplinkos, kuris, galbūt, užmirštas, galbūt, jums sunku sutarti.
Šiek tiek dėmesio bei laiko skirti pakalbinti tam, su kuriuo sunku atrasti ryšį: tai gali būti giminaitis, tai gali būti kaimynas, tai gali būti senas nutrūkęs ryšys.
Tai galėtų būti keturios mūsų įkūnytos žvakės – žmonės, kuriuos aplankysi ir skirsi laiko. Galbūt tai vieniši žmonės, galbūt, net jūsų laiptinėje ar gretimame name, kurių niekas neaplanko. Tad tos keturios žvakės ir galėtų būti apie tai, kad skirtume jiems laiko. Tada adventas įgautų visai naują prasmę“, – teigia A. Toliatas.
